Italijoje – panika dėl brangstančių makaronų
Italija susiduria su netradicine problema. Dvigubai didesnė nei įprastai šalyje fiksuojama infliacija netikėtai paveikė Italijoje ypač populiaraus maisto produkto – makaronų kainas.
Dėl sparčiai augančio visuomenės pasipiktinimo praėjusią savaitę Italijos vyriausybė dėl šio klausimo net sušaukė specialiąją krizių komisiją. Ji turėjo nuspręsti, ką gi daryti dėl staiga išaugusių makaronų kainų.
Diskusijas dėl makaronų kainų iniciavęs Italijos pramonės ministras Adolfas Urso pabrėžė, kad per pastaruosius metus makaronų kaina šoktelėjo net 17,5 proc., o Europos centrinio banko duomenimis, infliacijos lygis Italijoje siekia 8,1 proc[1].
Vis dėlto, šios diskusijos nieko nedavė. Ministerija nesiryžo apriboti makaronų kainų šuolio ir pasirinko visuomenės nuraminimo retoriką, pabrėždama, kad maisto produktų, o ypač makaronų rinka netrukus prisitaikys prie dabartinės situacijos ir kainos greitai sumažės.
„Naujausi kainų tyrimai jau rodo pirmuosius, nors ir silpnus, kainų mažėjimo požymius, o tai yra ženklas, kad makaronų kaina artimiausiais mėnesiais gali gerokai sumažėti“, – teigiama Italijos vyriausybės išplatintame pareiškime spaudai.
Pastaraisiais mėnesiais vidutinė makaronų kaina Italijoje viršijo 2,20 JAV dolerio už kilogramą ribą. Patys gamintojai didėjančias kainas aiškina tokiais veiksniais kaip didėjančios energijos sąnaudos, tiekimo grandinės sutrikimai ir infliacija.
Tačiau net kelios vartotojų grupės pateikė skundą vyriausybei ir tvirtina, kad makaronai paprastai yra gaminami tik iš kietųjų kviečių ir vandens, dėl to jų kaina turėtų būti proporcinga kviečių kainai, o pastaruoju metu kviečių kaina sumažėjo 30 proc.
Makaronai yra svarbi Italijos kultūros dalis
Nors daliai pašaliečių italų nerimas dėl brangstančių makaronų gali atrodyti kiek perteklinis ar net juokingas, iš tiesų makaronai yra ne tik Italijos piliečių mėgstamas maisto produktas, tačiau ir viena iš svarbiausių kultūros dalių.
Tai vienas iš dažniausiai vartojamų italų maisto produktų, juos kasdien valgo apie 60 proc. šalies gyventojų. Kasmet vienas Italijos pilietis suvalgo apie 23 kilogramus makaronų[2].
Kasmet Italijoje pagaminama apie 3,3 mln. tonų makaronų, kuriuos gamina daugiau nei 139 Italijos makaronų gamyklos ir mažos amatininkų parduotuvėlės[3].
Iš tiesų italams makaronai yra ne tik maistas, bet ir vietinės kultūros ar net nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Daugelis pažymi, kad makaronai yra vienijantis italų virtuvės elementas, padedantis susitelkti į vietinę kulinarinę tradiciją ar net savo šeimą bei bendruomenę.
Juk viena iš italų kultūros pamatinių dalių yra šeima ir laiko praleidimo kartu su ja. Tikriausiai daugelis yra girdėję apie italų močiučių iš kartos į kartą perduodamus virtuvės šedevrų receptus. O jie gimsta būtent drauge įsitraukus visai šeimai ar net giminei.
Dėl to manoma, kad tiek makaronų gaminimas, tiek ir valgymas kartu šeimoje yra viena iš esminių itališkos kultūros išraiškų, kuri jau yra tapusi net savita Italijos eksporto preke[4].
Vabzdžių įtraukimas į žmogaus mitybos racioną italams nepatinka
Italai vertina ne tik makaronus, tačiau ir kitus savo virtuvės kulinarinius šedevrus. Galbūt dėl to šalyje net siekiama neleisti picų ar kitų tradicinių patiekalų gamybai naudoti miltų, kuriuose yra valgyti tinkančių vabzdžių priemaišų.
Tai ypač aktualu tapo po to, kai šiais metais Europos Sąjungos (ES) maisto saugos tarnyba patvirtino, kad žmonių maistui galima naudoti miltelių pavidalo vikšrus ir mažuosius miltinius kirminus. Visoje ES taip pat leista pardavinėti džiovintas miltines kirmėles ir skėrius.
Toks sprendimas Bendrijoje buvo sutiktas dviprasmiškai, o Italijoje – ypač kritiškai. ES poziciją šiuo klausimu atvirai kritikavo Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė, o Italijos valdžia dabar net reikalauja, kad visi vabzdžių turintys maisto produktai būtų aiškiai paženklinti ir laikomi tik tam skirtose parduotuvių lentynose.
Pati G. Meloni, kalbėdama apie vabzdžių įtraukimą į žmogaus mitybos racioną, Italiją pavadino „maisto supervalstybe“, kurios tradicijas reikia saugoti[5].
Gali prasidėti vabzdžių vartojimo skatinimo kampanija
Baiminamasi, kad jau netrukus maisto produktų su vabzdžiais tik daugės, o patys italai bus vis dažniau skatinami juos išbandyti. Tačiau ne visi italų verslininkai pritaria tokiai baimingai pozicijai. Pavyzdžiui, italų verslininkai Edoardo Imparato ir Francesco Majno neigiamai vertina ypač kritiškus valdžios pasisakymus vabzdžių pramonės atžvilgiu, tačiau pabrėžia, kad politikų diskusijos tik didina šių produktų populiarumą ir žinomumą.
Įmonę „Small Giants“ įkūrę italai jau kelis metus importuoja džiovintų vikšrų miltelius iš Vietnamo ir buivolų kirmėlių miltelius iš Nyderlandų, o tada gamina ir parduoda 100 proc. vabzdžių miltus, kuriuos vartotojai gali nedideliais kiekiais maišyti su kitais grūdų miltais. Įmonė vabzdžių miltus taip pat naudoja pomidorų ir rozmarinų skonio krekerių užkandžiams gaminti ir netrukus pradės gaminti vabzdžių mėsos pakaitalą.
Kadangi įmonės siūlomų produktų asortimentas plečiasi, akivaizdu, kad auga ir paklausa. Nors dalis asmenų nerimauja, kad šie naujoviški maisto produktai gali būti neskanūs, pavojingi žmogaus sveikatai ar net gali tapti priemone kontroliuoti žmones, „Small Giants“ įkūrėjai teigia, kad vis daugiau asmenų į vabzdžius ir iš jų gaminamus maisto produktus žvelgia kaip į galimybę, o ne kaip į grėsmę.
Nors įprastai tradicijų besilaikantys italai šiuo metu nėra didžiausi maisto produktų su vabzdžiais entuziastai, jų požiūrį pakeisti gali vis intesyvesnis verslo įsitraukimas į vabzdžių pramonę ir pagreitį įgaunanti reklama.
Pavyzdžiui, neseniai „Barilla Foundation“, nepriklausomos mokslinių tyrimų įstaigos, susijusios su to paties pavadinimo maisto produktų bendrove, sukurtas satyrinis vaizdo įrašas paplito socialinėje žiniasklaidoje. Jame vienas italų komikas užsiminė apie makaronų gamybą naudojant būtent vabzdžių miltus.
Vėliau Italijos tarptautinė maisto produktų įmonė ir didžiausia makaronų gamintoja pasaulyje „Barilla Group“ paskelbė pareiškimą, kad kol kas vabzdžių pramonės rinkoje planų neturi. Vis gi, jei tokios stambios gamintojos pozicija pasikeistų, tai galimai pasiųstų ir tam tikrą ženklą visuomenei bei politikams[6].
O vabzdžių vartojimą neseniai viešai paskatino ir garsi italų astronautė Samantha Cristoforetti, šiuo metu kaip tik esanti Tarptautinės kosminės stoties orbitoje. Viename iš savo vaizdo įrašų ji pakvietė savo sekėjus, taip kaip ir ji, patirti kažką naujo ir paragino paragauti vabzdžių pagrindu sukurtų grūdų batonėlių.
