Italijos valdžia taria griežtą „ne“ vabzdžių miltams
Nors Europos Sąjunga (ES) nuo šių metų pradžios ir patvirtino vabzdžių pagrindu pagamintų maisto produktų vartojimą ir prekybą bei apie juos kalba kaip apie pačią naujausią mitybos inovaciją, Italija žengia kitu keliu.
Šios šalies vyriausybė reiškia nerimą dėl vis spartesnio vabzdžių produktų įtraukimo į žmogaus mitybos racioną bei į įprastus kulinarinius sprendimus ir įžvelgia kylančią grėsmę populiariajai, visame pasaulyje mylimai itališkai virtuvei.
Dėl to Italijos vyriausybė siekia parengti įstatymo projektą, kuriuo šalyje būtų uždrausta naudoti vabzdžių miltus picos, makaronų ir kitų tradicinių patiekalų gaminiuose, keistųsi ir tokių produktų pardavimo tvarka bei prieinamumas.
Pagal planuojamus pokyčius, ateityje Italijoje būtų reikalaujama, kad vabzdžių pėdsakų turintys produktai prekybos centruose būtų laikomi atskirose lentynose, o ant jų etikečių ir pakuočių didelėmis raidėmis būtų pažymėta, kad produktas iš tiesų turi vabzdžių pėdsakų[1].
„Labai svarbu, kad vabzdžių miltai nebūtų painiojami su Italijoje pagamintu maistu. Kas nori valgyti šiuos produktus, tas gali tai daryti, bet tie, kurie nenori, o aš manau, kad tai bus dauguma italų, galės rinktis“, – teigia Italijos žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Orazio Schillaci pareiškė, kad pagal dalies vyriausybės rengiamus teisės aktus būtų uždrausta vabzdžių miltus naudoti visuose tradiciškai itališkuose šalies produktuose ir patiekaluose, tokiuose kaip pica arba makaronai. Tokios tvarkos turėtų laikytis tiek maisto pramonės atstovai, tiek ir restoranų savininkai.
Italai siekia uždrausti ne tik maistinius vabzdžius, bet ir laboratorinę mėsą
Italijos vyriausybė stoja į kovą ne tik su Vakaruose vis labiau propaguojama maistinių vabzdžių industrija bei jos produktais, tačiau ir su laboratorijoje pagaminta mėsa[2].
Šalies vyriausybei jau pavyko patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo uždrausta naudoti ir parduoti laboratorijose pagamintus maisto produktus ir gyvūnų pašarus.
Jeigu įstatymas bus patvirtintas ir parlamente, Italijoje bus visiškai uždrausta maisto gamyba iš ląstelių kultūrų bei audinių, gautų iš stuburinių gyvūnų. Taip siekiama apsaugoti valstybės žemės ūkio sektorių, taip pat tęsti maisto paveldo kultūros ir tradicijų puoselėjimą.
Už šio dar nepatvirtinto įstatymo pažeidimą gali būti skiriama bauda, siekianti net iki 60 000 eurų. Negana to, įstatymo projekte numatyta, kad gamyklos, kuriose būtų padaromi pažeidimai, gali būti uždarytos, o gamintojai iki trejų metų gali prarasti teisę gauti valstybės finansavimą.
Šis vyriausybės rengtas įstatymo projektas italų nenustebino. Premjerės Giorgios Meloni administracija jau kurį laiką kalba apie būtinybę apsaugoti Italijos maistą nuo technologinių naujovių. Dėl to Žemės ūkio ministerija net buvo pervadinta į Žemės ūkio ir maisto nepriklausomybės ministeriją.
Pačioje Italijoje tokia politika vertinama nevienareikšmiškai. Lobistinė žemės ūkio organizacija „Coldiretti“ sveikina vyriausybės iniciatyvas ir teigia, kad draudimai yra reikalingi, siekiant išsaugoti unikalią vietos gamybą[3].
Lobistai net teigė, kad apie 500 000 italų jau pasirašė peticijas, kuriomis buvo siekiama išreikšti paramą siūlomoms vyriausybėms priemonėms.
„Coldiretti“ teigimu, patys piliečiai mato, kad tokiais sprendimais tiesiog siekiama apsaugoti „pagaminta Italijoje“ ženklą ir išsaugoti šimtametes, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vertinamas italų kulinarijos tradicijas.
Tačiau verslo atstovai, remiantys ląstelinių žemės ūkio produktų kūrimą bei pasisakantys už maisto pramonei auginamų gyvūnų gerovę, nestokoja kritikos.
„Priėmus tokį įstatymą, būtų uždarytas šios Italijoje besiformuojančios srities ekonominis potencialas, stabdoma mokslo pažanga ir klimato kaitos švelninimo pastangos“, – sako organizacijos „Good Food Institute Europe“ politikos vadovė Alice Ravenscroft.
Maisto bendrovių tinklas „Cellular Agriculture Europe“ mano, kad tokiais sprendimais Italija tiesiog apriboja galimybes rinktis patiems vartotojams, ypač tiems, kuriems rūpi gyvūnų gerovė ir pasirenkamo maisto poveikis aplinkai.
Iš tiesų, pati premjerė G. Meloni dar neseniai kalbėjo apie tai, kad suaugę žmonės patys turėtų rinktis, ką gi jiems dėti į burnas.
„Žmonėms turi būti suteikta galimybė rinktis remiantis informacija“, – prieš keletą savaičių tviteryje skelbė Italijos premjerė.
Tiesa, ar įstatymas bus priimtas, kol kas dar nėra aišku. Nors G. Meloni koalicija parlamente turi tvirtą daugumą, tačiau įprastai Italijos teisėkūros procesai trunka ilgai ir neapsieina be aštrių diskusijų.
Italija savo virtuvę ragina įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
Pranešimai apie Italijos vyriausybės sprendimus riboti maistinių vabzdžių produktų arba laboratorinės mėsos naudojimą tradicinio maisto gamyboje būtent dabar pasirodė neatsitiktinai.
Šalies valdžia neseniai paskelbė, kad siekdama įprasminti šalies tradicijas ir bandydamas populiarinti itališką maistą, rengiasi siūlyti Italijos virtuvę įtraukti UNESCO pasaulio paveldo sąrašą[4].
Šiuo klausimu jau kuris laikas bendradarbiauja Italijos kultūros ir žemės ūkio ministerijos, kurios jau susisiekė su UNESCO atstovais bei ragina italų virtuvę oficialiai įtraukti į šiuo metu atnaujinamą UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.
Manoma, kad į šį sąrašą būtų įtraukti visi patiekalai, tradiciškai susiejami su Italija: pica, makaronai, desertai tiramisu ar panna cotta, juoda espresso kava ir net visame pasaulyje puikiai vertinami itališki vynai.
Italijos vyriausybė jau pateiktuose nominacijos dokumentuose pabrėžė nematerialųjį kultūros paveldą, socialines praktikas ir tradicijas, kurioms atstovauja jų virtuvė. Be to, paaiškinta ir tai, kad itališkas maistas atspindi šalies biokultūrinę įvairovę ir nacionalinę tradiciją ruošti ir valgyti tam, kad būtų galima susitikti su artimaisiais bei megzti socialinius ryšius.
Ar Italijai pasiseks, spręsti dar anksti. Skelbiama, kad UNESCO svarstys Italijos vyriausybės pasiūlymą ir galutinį sprendimą priims iki 2025 m. gruodžio mėnesio.
Tačiau šiai šaliai yra pasisekę jau anksčiau. 2017 m. picos gimtinė Neapolis gavo pasaulio paveldo statusą dėl savojo picų gaminimo meno. Tuomet šią iniciatyvą palaikė daugiau kaip du milijonai žmonių.
O praėjusių metų pabaigoje į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtraukti keturi nauji kulinariniai lobiai: tai ukrainietiški barščiai, Gvatemalos Didžiosios savaitės apeigų religinis maisto pateikimas, kiniškosios arbatos virimo tradicijos bei Prancūzų simbolis – bagetės duona[5].
