Vabzdžių įtraukimas į žmogaus mitybos racioną gali būti pavojingas
Europinį maisto saugos tarnybos leidimą gavusi Lietuvos kapitalo įmonė „Divaks“ skelbia, jog Marijampolėje statys naują gamyklą ir joje augins maistines vabzdžių lervas.
Nors beveik visą produkciją įmonė planuoja eksportuoti, tačiau jau dabar aišku, kad analogiški gaminiai netrukus lengvai pasiekiami taps ir Lietuvos vartotojams.
O maiste naudojamų vabzdžių verslas dar labiau mūsų šalyje suklestėti gali po praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos (EK) priimto sprendimo, kuriuo įgyvendintas reglamentas, leidžiantis rinkai tiekti naminio vikšro – Acheta domesticus nuriebalintus miltelius kaip naują maisto produktą.
Kita vertus, Europoje vabzdžių, pavyzdžiui, svirplių įtraukimas į maisto produktus pastebimas jau ne vienerius metus. Vabzdžiai pateikiami kaip tobulas baltymų šaltinis ir ateities maistas, prisitaikantis prie tvaraus gyvenimo būdo.
Tačiau daugėja informacijos, kad vabzdžiuose esantis chitinas nėra tinkamas žmogui – mūsų organizmas negali jo suvirškinti, o dėl to gali kilti aibė sveikatos problemų ir alergijų.
Lietuvos verslas domisi galimybėmis vabzdžius paversti verslu
Lietuvos kapitalo įmonė „Divaks“ Marijampolėje stato naują gamyklą, kurioje augins maistines vabzdžių lervas ir iš jų gamins maistui skirtą produkciją. Neseniai paskelbta žinia, jog duonos kepimo tradicijas puoselėjantys „Biržų duonos“ kepėjai savo gamyboje jau iš tiesų naudoja svirplių miltus. Tai tik rodo, kad maistinių vabzdžių verslas domina lietuvius.
Pasak „Divaks“ vadovo, nors iš pirmo žvilgsnio vabzdžių valgymas vis dar atrodo egzotika, jų baltymai maistui – pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti ir sparčiai auganti pramonės kryptis.
„Mums ši idėja kilo 2019 metais, kai pamatėme, kad pasaulyje yra augantis poreikis tokiems produktams. Esame greta kitų panašių alternatyvų: yra dumbliai, grybiena, laboratorinė mėsa, bet pamatėme, kad vabzdžių tema pribrendo ir tuoj iššaus. Žiūrėdami į tai taip ir projektuojame, kad startuotume 2024-2025 metais su gamykla, kai jau žinomumas ir priimtinumas rinkoje bus pasiekęs tinkamą lygį“, – kalbėjo verslininkas Kęstutis Lipnickas[1].
Pasak „Divaks“ vadovo, įvairūs tyrimai rodo, kad per dešimtmetį – iki 2030 metų ta pasaulinė rinka nuo dabartinių kelių šimtų milijonų turėtų išaugti iki 9-10 mlrd. eurų su kasmetiniu 20 proc. rinkos augimu.
Naujai statomoje „Divaks“ gamykloje bus auginami vabzdžiai – didieji milčiai, kurie, pasak K. Lipnicko yra visavertis baltymų šaltinis, turintis visų būtinų aminorūgščių, vitaminų ir mineralų, ir gali būti naudojamas kaip mėsos alternatyva, sporto mitybai, užkandžiams ir konditerijos gaminiams.
Be to, vabzdžiai bus maitinami šalutiniais gamybos produktais, jiems auginti reikia mažai vandens, o paliekamas CO2 pėdsakas taip pat yra itin mažas.
Vabzdžių verslui ES politika atveria dar platesnes duris
Vos praėjusių metų pabaigoje EK priėmė reglamentą, kuris numato leisti europinei rinkai tiekti naminio vikšro dalinai nuriebalintus miltelius.
Tai reiškia, kad nuo šiol iš dalies nuriebalinti naminio vikšro miltai galės būti naudojami daugiagrūdėje duonoje, duonos lazdelėse, įvairiose bandelėse, grūdų batonėliuose, krekeriuose ir užkandžiuose, kepinių mišiniuose, sausainiuose, padažuose, perdirbtų bulvių gaminiuose, ankštinių ir daržovių patiekaluose, picose, makaronų gaminiuose, išrūgų milteliuose, mėsos gaminiuose, kukurūzų miltų užkandžiuose, šokoladiniuose konditerijos gaminiuose, riešutuose ir aliejinių augalų sėklose[2].
EK paprašė Europos maisto saugos tarnybos atlikti Acheta domesticus iš dalies nuriebalintų miltelių kaip naujo maisto produkto vertinimą. Savo mokslinėje nuomonėje tarnyba padarė išvadą, kad milteliai yra saugūs siūlomomis naudojimo sąlygomis ir naudojimo lygiu, o mokslinė nuomonė yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad naminio vikšro milteliai gali būti naudojami žmogaus vartojamuose maisto produktuose.
Vis dėlto pabrėžta, kad Acheta domesticus iš dalies nuriebalintų miltelių vartojimas gali sukelti alergines reakcijas asmenims, kurie yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir dulkių erkutėms. Be to, tarnyba pažymėjo, kad naujame maiste gali atsirasti papildomų alergenų, jei tokių alergenų yra vabzdžiams skirtame substrate.
Vabzdžiuose aptinkamas chitinas gali būti pavojingas žmogui
Svirplių ir kitų vabzdžių miltai jau kurį laiką naudojami maisto produkcijoje, daugiau tokių produktų atsiranda ir Lietuvoje. Tačiau vabzdžiams kaip maistui populiarėjant, auga susirūpinimas, kiek jų įtraukimas į žmogaus mitybos racioną yra saugus.
Kaip ir su kitais maisto produktais, valgomieji vabzdžiai taip pat gali būti susiję su įvairiomis maisto saugos problemomis. Alergijos, potencialiai gyvybei pavojingos rizikos sveikatai ir tiesiog klausimas, kiek žmogaus organizmas iš tiesų yra pritaikytas vartoti vabzdžius? Visa tai tampa vis garsesnių diskusijų, kuriose pasisako tiek medikai, tiek maisto pramoninkai, tema.
Ekspertai nurodo, kad klinikinėje praktikoje, susijusioje su vabzdžiais, dažniausiai pranešama apie alergines reakcijas chitinui, kuris yra antras pagal paplitimą biopolimeras gamtoje. Jis apsaugo vėžiagyvius, parazitus, grybelius ir kitus patogenus nuo neigiamo aplinkos poveikio. Paprastai chitinas nelaikomas potencialiu alergenu, tačiau dažnas jo poveikis gali sukelti tam tikras reakcijas[3].
Grybai taip pat yra alternatyvus chitino šaltinis, bet turi mažesnį chitino kiekį nei vėžiagyviai ir vabzdžiai. Skirtingai nuo vėžiagyvių ir vabzdžių chitino, grybinio chitino neriboja sezoniniai ir regioniniai skirtumai ir jam nereikia apdorojimo rūgštimi, kad būtų pašalintas kalcio karbonatas ir kiti mineralai.
Gyvūninis chitinas yra sunkiai apdorojamas ir jam išskaidyti reikia didelių skrandžio pastangų. Jeigu jis nėra suvirškintas, tuomet žarnyne jis bus fermentuojamas, o šis procesas paskatins tam tikrų bakterijų augimą.
Tyrimų duomenys prieštaringi, tačiau atskleidžiantys galimas rizikas žmogaus sveikatai
2022 m. tyrimo duomenimis, valgomųjų vabzdžių sudėtyje yra nevirškinamų medžiagų, kurios gali būti fermentuojamos žarnyne, o komercinių vikšrų ir šilkaverpių lėliukių milteliai ir chitinas, kurie buvo tiriami in vitro parodė, kad fermentuojant 8 skirtingas žmogaus išmatų donacijas, nustatyti mikrobiotos biologinės įvairovės pokyčiai[4].
Tuo tarpu naujausiame tyrime Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkai pranešė atradę pirmąjį žinomą žinduolių chitino receptorių. Šis baltymas, žinomas kaip LYSMD3, susijungęs su chitinu arba chitino turinčiomis grybų sporomis, sukelia plaučių ląstelių imuninį atsaką.
Ekspertai nustatė, kad chitino kvapas sukelia plaučių imuninę reakciją, greičiausiai tam, kad plaučiai būtų paruošti apsisaugoti nuo grybelių sporų. Tačiau kai kuriems žmonėms ši reakcija suveikia nevaldomai ir sukelia pavojingą uždegimą ir astmą. Nepaisant šių kritinių pasekmių sveikatai, mokslininkai iki šiol nežinojo, kaip plaučiai jaučia ir reaguoja į chitiną, todėl pastarasis tyrimas gali tapti ypač svarbiu, nustatant vabzdžių vartojimo maistui rizikas[5].
Kita vertus, 2018 m. žurnale „Molecular Biology and Evolution“ paskelbto tyrimo apie chitinazės, fermentų, skaidančių chitiną, genus pirmoji autorė Mareike Janiak teigia, kad nors chitinas gali būti ne visiškai virškinamas žmogaus organizme, tai nebūtinai reiškia, kad jis yra kenksmingas.
„Biologai ilgą laiką manė, kad žinduoliai negamina fermento, galinčio suskaidyti chitiną, tačiau tai nereiškia, kad vabzdys negali būti perdirbtas žarnyne. Mes vis dar valgome tokius dalykus kaip salierai, ir jie mums naudingi. Nors kai kurios daržovių dalys gali būti nevisiškai suvirškintos, jose esančios netirpios skaidulos vis tiek prisideda prie bendros sveikatos“, – teigia mokslininkė.
