Beveik dešimtmetį terminalą išlaikė Lietuva, o dalinsis dabar visi
Energetinė krizė visoje Europoje neaplenkė ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių, tačiau nepaisant visų sunkumų, šioje situacijoje sunkiai kvėpuojanti Lietuva nusprendė išlikti kaimyniška ir klaikiai trūkstant dujų latviams ir lenkams, tiesia gelbėjimo ranką. Lietuvos valdžia nusprendė pasidalinti dujomis su kaimynais, nors nuo pat 2014-ųjų SGD terminalą išlaikėme vieni. Žinoma, už dujas Latvija ir Lenkija mokės gana simboliškai, bet Lietuvos politikai toliau įsitikinę – padėti būtina, nors niekas nepadėjo mums. O gal nenorėjome?
Rugsėjo pabaigoje „Klaipėdos nafta“ pranešė apie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjų rezervuotus 60 % visų Klaipėdos suskystintų dujų terminalo pajėgumų dešimties metų laikotarpiui[1]. Skelbta, kad jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.
SGD terminalo išdujinimo pajėgumai šiuo metu siekia 3,75 mlrd. kub. m. (realus technologinis – iki 38 TWh), o per metus jis esą gali priimti maždaug 38-39 didelius krovinius.
Praėjusią savaitę vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Pinskus teigė pasigedęs pagrindimo, ar pajėgumus rezervavusios užsienio bendrovės turi įpareigojimą mokėti tik nuomą, ar mokės tik už išdujinimą bei kaip tai paveiks galutinę dujų kainą Lietuvos vartotojams, kurie šį terminalą esą išlaiko jau nuo 2014 metų, todėl pagrįstai tikisi geriausios dujų kainos[5].
Tikina, kad Lietuva nenukentės, o padėti kaimynams įpareigoja ir solidarumo susitarimai pagal ES teisę
O štai premjerė Ingrida Šimonytė tik pabrėžė SGD terminalo svarbą – projektas, kadaise statytas kaip nacionalinis, jau dabar įgijo regioninę svarbą, o Rusijai manipuliuojant dujų rinka Europoje, padeda išgyventi ne tik Lietuvai, bet ir jos kaimynėms.
Ministrė pirmininkė patikino, kad Lietuvos vartotojai nuo to „tikrai nenukentės“, o padėti kaimyninėms šalims įpareigoja ir specialūs solidarumo susitarimai pagal ES teisę.
Tačiau jau kitais metais SGD terminalu naudosis iš viso septyni klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos[3]. Bendra planuojamų paskirstyti pajėgumų apimtis 2023 metams siekia 39 TWh. 60 proc. arba keturis paketus po 6 TWh 10 metų laikotarpiui jau rezervavo didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai.
Iš viso kitąmet Klaipėdos SGD terminale planuojama priimti 39 dujovežius, kuriais bus atgabenta apie 5,3 mln. kub. metrų SGD.
Mokės ir kaimynai
Energetikos specialistas prof. Vidmantas Jankauskas teigė, kad terminalas per metus gali perkrauti maždaug iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl pajėgumus esą reikia rezervuoti iš anksto[5]. Lenkų ir latvių atveju, pasak profesoriaus, nėra tikra dalies terminalo nuoma, mat jie paprasčiausiai per tam tikrą laiką užsisakė, kad atplauktų keli jų laivai.
Nepaisant visų kylančių priekaištų, kad terminalą iki šiol išlaikė viena Lietuva, o kaimynai neprisidėjo nei prie jo statybos, nei išlaikymo, anot V. Jankausko, reikėtų nedaryti tragedijos ir džiaugtis, kad bent jau dabar jie jau už tai susimokės.
V. Jankauskas šioje situacijoje įžvelgia ir Lietuvos kaltės ir siūlo nepulti kaltinti kaimynų – nors Lietuva ir ne vieną kartą siūliusi statyti regioninį terminalą, ji tą pradėjo daryti tik tada, kai jau tą terminalą pasistatė. O kaimynai irgi ne kvaili, ėmė ir atkirto – pasistatėte, tai ir turėkitės. Kitaip tariant, pasak profesoriaus, Lietuva nelaukė pritarimo ar nepritarimo iš kaimynų ir skubėjo terminalą statyti kuo greičiau.
Tačiau energetikos ministras Dainius Kreivys įsitikinęs, kad Lietuva už dujas moka bent tris kartus mažiau – kai rugpjūtį dujų kaina buvo pasiekusi net 330 eurų už megavatvalandę, šiandien ši kaina yra 108 eurai.
Premjerė net patikino, kad šiandien elektros rinkos kaina ir šiaip yra dvigubai didesnė nei ta, kurią moka galutinis vartotojas, tad klausimas, kiek valstybė išleidžia kompensacijoms. Mažiau vartotojai, pasak jos, moka ir už dujas, mat vartotojai šiuo metu moka 77 centus už kub. metrą, kas esą yra net keliais kartais mažiau nei rinkos kaina be kompensacijų.
Visgi, V. Jankauskas atkirto – jeigu, kaip ministras nurodė, megavatvalandė kainuoja 108 eurus, tai kubinio metro kaina – 1,08 euro. Prie šios kainos pridėjus „Amber Grid“ kainą už transportavimą ir paskirstymą vamzdžiais, jau esą susidarys apie 1,3-1,5 euro. Tad kainai pakilus iki 1,07 euro, gausis, kad mokame ne kartais, o tik procentais mažiau nei rinkos kaina.
Užsimojo reabilituoti savo šimtmečio aferą?
Darbo frakcijos Seime narys Artūras Skardžius teigė, kad energetikos ministerija paskelbusi, kad už perkrautą megavatvalandę dujų bus mokama 1,41 euro, o tokių iš viso galima perkrauti 32 teravatvalandes arba 32 mln. megavatvalandžių. Ilgalaikėmis sutartimis 8 teravatvalandes esą jau išsinuomojo dvi kompanijos – viena iš Latvijos, kita – iš Lenkijos, o kitos, pasak jo, buvo išdalintos lietuviškoms kompanijoms, pramoniniams bei buitiniams vartotojams bei šildymo įmonėms[5].
A. Skardžius rėžė kritikos tokiam sprendimui – pasak jo, Lietuva, o ne kaimynai, prisiėmė įsipareigojimus už laivą iki 2044 metų. O tai reiškia, kad būtent mes turėsime padengti paskolą, kurią mokame už nuomą ir kuri siekia 130 mln. eurų, o 160 mln. eurų yra laivo išpirkimui skolinti pinigai, kas galiausiai sudaro beveik 290 mln. eurų sumą. Visi šie kaštai, kuriuos turės sumokėti Lietuva, nėra įskaičiuoti į tą 1,41 euro kainą, o tokia suma – nepakankama.
Parlamentaro turimais duomenimis, jeigu abiejų šalių įmonės rezervavo po 8 teravatvalandes, o iš viso už 32 teravatvalandes tikimasi surinkti 45 mln. eurų, galima spėti, kad kaimynai prie terminalo išlaikymo prisidės vos 22,5 mln. eurų.
Estija baigia SGD terminalo priėmimo infrastruktūrą
Tuo tarpu lapkričio mėnesį Estija, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, jau baigia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) priėmimo infrastruktūrą.
Klaipėdos uostas pranešė, kad Suomijos įlankos pakrantėje įsikūrusiame Estijos jungtiniam uostui priklausančiame Paldiskio uoste jau pastatyta SGD perkrovimo prieplauka, prie kurios galės būti švartuojami suskystintąsias gamtines dujas gabenantys laivai. Ji nuo kranto nutolusi apie 700 metrų atstumu.
„Sukurti SGD priėmimo pajėgumus patikėta privačioms bendrovėms, o valstybinis perdavimo tinklų operatorius įpareigotas terminalą prijungti prie magistralinių dujotiekių tinklo“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje skelbė Klaipėdos uostas.
Primename, kad dar balandį pasirodė žinia apie Suomijos ir Estijos ketinimus kartu nuomotis SGD terminalą net 5 kartus pigiau nei tą daro Lietuva – skelbta, kad jos už SGD terminalo nuomą paklos apie 10 mln. eurų, kai tuo tarpu Lietuva už savo terminalą „Independence“ moka daugiau nei 50 mln. eurų per metus.
