<h2>Suomija ir Estija drauge žengia energetinės nepriklausomybės keliu</h2>
<p>Europai siekiant išsivaduoti iš Rusijos energetikos gniaužtų, Estija ir Suomija planuoja kartu nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD)[1], kuris joms atsieis net 5 kartus pigiau nei Lietuvai!</p>
<p>Siekiant tapti kuo mažiau priklausomoms nuo Rusijos ir jos dujų, Estijai ir Suomijai teks nemenkai patuštinti valstybių biudžetus, nors ir ne taip kaip Lietuvai. Jos už SGD terminalo nuomą per metus paklos apie 10 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Nors ekonominės krizės ir sunkmečio akivaizdoje tokie pinigai atrodo didžiuliai, tačiau Lietuva už savo SGD terminalą „Independence" kasmet moka daugiau nei 50 mln. eurų per metus. Tai net 5 kartais daugiau nei už SGD terminalo nuomą mokės estai su suomiais kartu sudėjus. </p>
</blockquote>
<h2>Terminalo nuoma atsieis apie 10 mln. eurų kasmet</h2>
<p>Apie pasirinkimą drauge nuomotis SGD terminalą ketvirtadienį pranešė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavis Aasas ir jo kolega iš Suomijos Mika Lintilä.</p>
<p>Šios šalys taip siekia užsitikrinti energetinį saugumą pašlijus santykiams su dujas tiekusia Rusija.</p>
<p>Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras teigia, kad gamtinių dujų tiekimo srityje Estija ir Suomija yra itin priklausomos nuo Rusijos, todėl tai reikia keisti.</p>
<blockquote>
<p>„Kartu su mūsų šiauriniais kaimynais nustatėme, kad protingiausia būtų suvienyti jėgas ir užtikrinti dujų tiekimą abiem šalims dar šiais metais įrengiant bendrą suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – teigia T. Aasas.</p>
</blockquote>
<p>Suomijos susisiekimo ministras M. Lintila teigia, kad karas Ukrainoje verčia rengtis galimam dujų importo sutrikimui.</p>
<blockquote>
<p>„Plaukiojantis SGD terminalas yra veiksmingas būdas užtikrinti dujų tiekimą, taip pat ir pramonės sektoriuje“, – pažymėjo M. Lintila.</p>
</blockquote>
<p>Numatyta, kad Estija ir Suomija privalės įsirengti SGD terminalo švartavimosi prieplaukas. Planuojama tokias prieplaukas įrengti Paldiskyje Estijoje ir Inkoo Suomijoje.</p>
<p>Suomijoje planuojama terminalą naudoti abiejose Suomijos įlankos pusėse: įrengus prieplaukas abiejose Suomijos įlankos pakrantėse bus padidintas tiekimo abiejų šalių dujų vartotojams saugumas[2].</p>
<p>Toks terminalas turėtų atplaukti jau šių metų rudenį. Iki tol planuojama būti įsirengus bent vieną iš planuojamų prieplaukų. Terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus. </p>
<p>Kitos plaukiojančio terminalo nuomos išlaidos, kaip planuojama, bus pasidalijamos remiantis šalių dujų suvartojimo apimtimis. Suomija per metus suvartoja apie 23 TWh dujų, o Estija – maždaug 5 TWh.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tapio-haaja-bpdjvls-h-0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuva moka net keletą kartų brangiau</h2>
<blockquote>
<p>Lietuva savąjį SGD terminalą „Independence" nuomotis nusprendė savo lėšomis nesitardama su kaimynais ir neprašydama ES paramos[3].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos SGD terminalas, esantis Kuršių mariose ties Kiaulės Nugaros sala, tapo tikru šalies energetinės nepriklausomybės simboliu.</p>
<p>Karo Ukrainoje akivaizdoje, kai siekiama visiškai atsiriboti nuo Rusijos kontrolės gniaužtų, dėl „Independence" terminalo Lietuva tapo pajėgi visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo: nuo šių metų balandžio 1 d. visas Lietuvos dujų poreikis yra patenkinamas būtent per šį terminalą.</p>
<p>Tačiau, už kokią kainą?</p>
<blockquote>
<p>Jeigu Estija ir Suomija už nuomojamo terminalo nuomą kasmet paklos per 10 mln. eurų, Lietuva už savąjį „Independence" terminalą moka daugiau ne 50 mln. eurų per metus.</p>
</blockquote>
<p>Kaip feisbuke pažymėjo Alvis Mozeris, terminalą Lietuva nuomojasi iš Norvegijos įmonės, o tokios nuomos kaina – daugiau nei šimtas tūkstančių eurų per dieną, taigi per metus mokama daugiau nei 50 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-04-08-at-12-25-12-pm.png" alt="" /></p>
<p>Dar 2018 m. paskelbta, kad Lietuva už „Independence" nuomą per metus sumoka 56 mln. eurų[4]. Kai 2019 m. šį klausimą aptarinėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, buvo reikalaujama</p>
<p>Tuomet skelbta, kad už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta" per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių, o per dešimt metų sumokės 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų).</p>
<p>SGD terminalo veikla Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai[5].</p>
<p>Įvertinus lietuviškojo terminalo išlaikymo kaštus, kaimynų sprendimas terminalą nuomotis drauge atrodo ženkliai finansiškai patrauklesnis. Tačiau, Lietuva prisidėti prie tokio susitarimo jau negali.</p>
<p>Mūsų šalis nėra prisijungusi ir prie Baltijos valstybių dujų rinkos: tai padaryti trukdo tas pats „Independence".</p>
<p>Sausio 1-ąją pradėjęs veikti dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“ sujungė Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų rinkas. Šios šalys dėl to išvengs tarpvalstybinių mokesčių dujoms. </p>
<p>Kaimyninės valstybės, tarp kurių ir Lenkija, kuri prie Baltijos valstybių dujų rinkos prisijungs po kelerių metų, nesutinka dalintis brangaus Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo našta.</p>
