I. Šimonytė prasitarė: grynieji pinigai greit išnyks

Nėra tikslo atidarinėti banko skyrių rajonuose

Sąmokslo teorijomis laikyti pasvaičiojimai apie viso ko skaitmenizaciją jau išsprūdo ir iš premjerės Ingridos Šimonytės lūpų. Ministrė pirmininkė susirūpino, kad neuždarius bankų skyrių rajonuose, jų paslaugos tik išbrangtų, kas paskatintų dar didesnį vartotojų pyktį, todėl pareiškė, kad gyventojai turi pratintis prie naujos realybės, kuri prieš metus dar jai pačiai buvo tik „sąmokslo teorija“.

Vidurinį pirštą šalies senjorams ir visiems kitiems, nepriklausomiems nuo skaitmeninio pasaulio galimybių, mojusi I. Šimonytė, panašu, pasigailėti nežada. Vyriausybės valandos metu pasiteirauta apie banko padalinių rajonuose grąžinimą, ji kirto iš peties – to nebus!

„Kiekviename rajone laikyti banko skyrius su jame dirbančiais žmonėmis, kuriems reikia mokėti atlyginimus ir, jei per dieną į skyrių užeina vienas ar du žmonės, tai nebūtinai yra tai, ką įmonė norėtų daryti, nes kažkas už tai turėtų sumokėti, todėl, tikėtina, kad nuo to kitos banko paslaugos būtų tik brangesnės“, – rėžė premjerė^[1].

Anot I. Šimonytės, apskritai, ėjimas į banko filialus – jau atgyvenusi mada. Dabar juk daug dalykų „išėję“ į internetinę erdvę. Todėl norintieji naudotis savo pinigais, turės turėti mobilųjį įrenginį, interneto banką, debeto ar kredito kortelę ir pan.

„Gryni pinigai greit iš viso pradings, tai nežinau kam tuos skyrius bankai turėtų atidarinėti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Premjerė grynųjų panaikinimą įvardino kaip „sąmokslo teoriją“

Belieka tik stebėtis, kaip viskas pačiai I. Šimonytei pasikeitė vos per metus. Seimo narys Aidas Gedvilas 2022 metų balandžio 22 dieną savo feisbuko paskyroje pasidalino vaizdo įrašu iš parlamente vykusio posėdžio. Jame politikas užsiminė, kad tais pačiais metais įvyko pasaulio vyriausybių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame buvo užsiminta apie skaitmeninės valiutos ir tapatybės diegimą, ir pasiteiravo I. Šimonytės, ar komiteto priimtas sprendimas yra dar vienas žingsnis skaitmeninės valiutos link.

„Apie Jūsų užuominas, apie sąmokslo teorijas, tai aš turbūt, kaip įprastai, nelabai turėsiu, ką pasakyti“, – atkirto I. Šimonytė.

Ir, turbūt, nereikia net minėti, kad žmones, aktyviai teigiančius, kad grynųjų pinigų greitai nebeliks, jau įprasta vadinti ir „antivakseriais“, mat abu ypatingai mėgsta sąmokslo teorijas (kurios, beje, jau išsipildė arba dar pildosi).

Visgi, retam, kuriam „užkliūva“ dažnai kintanti Vyriausybės atstovų nuomonė.

Norint patekti į banką sostinėje tenka laukti ir savaitę

Ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose išties liūdna situacija su galimybe aplankyti bankų filialus ištikus nenumatytiems ir skubiems atvejams. Jei per klaidą užsiblokavote savo banko sąskaitą, praradote mobilųjį įrenginį ir panašiai – reikiamo vizito gali tekti palūkėti ir savaitę, mat tam būtina išankstinė registracija^[2].

Su tokiais nepatogumais susidūrė vilniečiai, SEB banko klientai, pastebėję, kad mažesniuose Lietuvos miestuose – eilės gerokai mažesnės. Net laikinojoje sostinėje – Kaune – esą savo eilę galima prieiti greičiau. Mažiausios jos fiksuotos Ukmergėje ir Utenoje.

SEB banko atstovų tvirtinimu, internetiniais tvarkaraščiais esą pasikliauti nederėtų, mat klientų srautas gali staigiai sumažėti ir dėl pasikeitusių oro sąlygų. O į praeitį „gyvą“ stovėjimą eilėje atvykus į banko skyrių esą nustūmė užklupusi COVID-19 pandemija.

Dar vienas akmuo į užmiesčio gyventojų daržą – jau nuo 2022 metų sausio 1-osios tapęs privalomu su darbo santykiais susijusių lėšų mokėjimas tik į banko sąskaitą.

Lenkai grynuosius suvokia kaip nepriklausomybę

Norint mokytis gero pavyzdžio derėtų atkreipti dėmesį į kaimynę Lenkiją – joje gyvenantys žmonės ir jų deleguoti valdžios atstovai nepaklūsta Europos Sąjungos (ES) primestoms taisyklėms ir neketina savo žmonių priversti pereiti prie skaitmenizuotų pinigų. Galima sakyti, lenkai – daugelyje sričių pasižymi kaip lyderiai visoje ES, demonstruojantys kaip reikia neleisti sunaikinti savo tautos tapatybės.

Liepos pabaigoje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda padėjo tašką visoje skaitmenizacijos painiavoje ir pasirašė įstatymą, kurio dėka lenkai vėl galės džiaugtis atsiskaitymais grynaisiais pinigais, mat jau nuo 2024-ųjų turėjo būti taikomi grynųjų apribojimai.

Lenkijos gyventojai puikiai supranta, kad atidavus grynuosius tą pačią akimirka bus palaidota ir jų nepriklausomybė. Lenkijos generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro pabrėžė – niekas kaip ir iki šiol Lenkijoje nedraus atsiskaityti elektroniniais pinigais ar grynaisiais – bus išlaikyta pasirinkimo laisvė, kas kaip nori mokėti.

O štai Lietuva tvirta valia pasigirti negali ir jau nuo 2022 metų lapkričio 1-osios priėmė įstatymą, pagal kurį sandoriui viršijus 5 tūkst. eurų, atsiskaityti galima tik bankiniu pavedimu.

Be viso to, Lietuvoje prie spartaus skaitmenizacijos proceso svarstoma prijungti ir mokinius – pernai metais pasirodė siūlymai mokyklų valgyklose leisti atsiskaityti tik bankinėmis kortelėmis arba mobiliosiomis aplikacijomis.

Galimybė turėti „popierinių“ – kelias į visokeriopą laisvę

Turbūt nereikia priminti, kiek elektroniniai pinigai ir grynųjų ribojimai jau ne vienam yra sukėlę nepatogumų. Nuo apribotų galimybių pasinaudoti savo pinigais (pavyzdžiui, sistemos atnaujinimo darbų metu) iki bankų šniukštinėjimo, kur ir kaip leidžiate savo pačių uždirbtus pinigus.

Tačiau dar blogiau yra tai, kad naudojantis elektroniniais pinigais, galiausiai didelė dalis lėšų vis tiek atitenka bankui. Atsiskaitant grynaisiais pinigais, ekonomikoje galiausiai vis tiek lieka ta pati suma, kuri buvo sumokėta parduotuvėje, turguje prekiaujančiam asmeniui ar kitose vietose, o štai bankinėje sistemoje kiekvienas atsiskaitymas yra mokamas ir neša pelną tam pačiam bankui. Ypatingai tai pasijaučia kaskart perkant „mažas“ ir menkavertes, bet kasdien reikalingas prekes.

O dar belieka paminėti ir vienašališką bankų sprendimą kelti savo paslaugų įkainius. O kur žmogui bėgti, jei jis tampa priklausomu nuo banko paslaugų? Belieka tik nuleisti galvą ir mokėti.