Nuo lapkričio ribojami atsiskaitymai grynaisiais, nepaklusniųjų lauks solidžios baudos

Atsiskaityti grynaisiais pinigais taps sudėtingiau

Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja draudimas atsiskaityti grynaisiais. Jei sandoris viršys 5 tūkst. eurų, atsiskaityti bus galima tik bankiniu pavedimu. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą Seimas priėmė ir pirmąjį žingsnį link grynųjų pinigų išstūmimo iš apyvartos žengė dar besibaigiant pavasario sesijai.

Pagal priimtą įstatymą, tiek verslo įmonėms, tiek eiliniams gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų^[1].

Kaip teigė įstatymo projekto šalininkai, jis yra skirtas kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Dauguma ES šalių taiko apribojimus tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais, pvz., Italijoje nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1 tūkst. eurų, panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.

Vis dėlto, ką šis pokytis reiškia eiliniams Lietuvos gyventojams? Ar tai reiškia, kad grynieji pinigai pamažu, bet užtikrintai traukiasi iš šiuolaikinės visuomenės?

Draudimą apeiti bus įmanoma, bet įrodyti veiksmų pagrįstumą nebus lengva

Kaip paaiškina „TGS Baltic“ teisininkė Rimantė Varapnickė, įsigaliojus pokyčiams, atsiskaitymai ir visi mokėjimai pagal sandorius, įskaitant ir pagal išrašytas sąskaitas faktūras, galės būti atliekami grynaisiais pinigais tik tada, kai jie neviršys 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šis ribojimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims^[2].

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad ribojimas taikomas tiek atsiskaitymams iš karto, tiek dalimis. Pasak jos, susitarus dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo vienu metu, pavyzdžiui, dėl prekių įsigijimo ir jų pristatymo, tai įvardijama kaip sudarytas vienas sandoris, tačiau teisės aktai nedraudžia dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo susitarti sudarant atskirus sandorius, bet svarbu, kad tokio skaidymo tikslas nebūtų siekis išvengti ribojimų atsiskaityti grynaisiais pinigais.

„Pavyzdžiui, jeigu iki lapkričio 1 d. bendrovė visais atvejais sudarydavo vieną sandorį dėl prekių pardavimo ir pristatymo, o po lapkričio 1 d. jau sudaro atskirus sandorius, pagal kuriuos atsiskaitoma grynaisiais, tikėtina, jog bus sudėtinga įrodyti, kad sandoriai skaidomi neturint tikslo apeiti įsigaliojusius atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus“, – paaiškina teisininkė.

Išimtys bus taikomos, bet apie sandorį grynaisiais teks pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai

Įgyvendinant šį sprendimą bus taikomos ir tam tikros išimtys. Kaip paaiškina teisininkė R. Varapnickė, atsiskaityti grynaisiais sudarant ir didesnės vertės sandorius bus galima, jeigu tarpusavio atsiskaitymai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Pavyzdžiui, jei yra sutrikęs mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje, Smart-ID, m. parašo sutrikimai, interneto ar mobilaus ryšio sutrikimai, viena iš sandorio šalių neturi sąskaitos. 

Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

„Kiek griežtai tokius atvejus vertins Valstybinė mokesčių inspekcija pamatysime tik įsigaliojus įstatymui, tačiau erdvės apeiti reguliavimą teisinantis, kad mokėjimo negrynaisiais atlikti nepavyko dėl, pavyzdžiui, ryšio sutrikimų, lieka. Vis dėlto tikimasi, kad įsigaliojus atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimams, tai visų pirma turės atgrasomąjį poveikį ir sudarys prielaidas finansinių operacijų skaidrumui bei mažins galimybes vengti mokestinių prievolių“, – šešėlio mažinimo priemonę komentuoja R. Varapnickė.

Įstatymą pažeidusiems gresia nemenkos baudos

Kadangi įstatymas įsigalioja nuo lapkričio 1 d., tuo atveju, kai sandoriai bus sudaryti iki lapkričio 1 d., bet nepradėti ar pradėti, bet nebaigti, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, galės būti baigiami pagal iki lapkričio 1 d. galiojusias teisės normas, todėl bus galima atsiskaityti grynaisiais net ir tuo atveju, jei suma viršija 5 tūkst. eurų.

Vis dėlto sutarus dėl sandorių, sudarytų iki lapkričio 1 d., pakeitimų, pavyzdžiui, pratęsiant sandorio galiojimo terminą, jie bus vertinami kaip nauji sandoriai ir jiems bus taikomi ribojimai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.

„Vis dar yra laiko supažindinti su ribojimais darbuotojus, įdiegti pakeitimus programinėje įrangoje, kasos aparatuose, ypač grynuosius priimančiuose automatiniuose įrenginiuose, pasikeisti vidines tvarkas įmonėse“, – primena „TGS Baltic“ mokesčių partneris Marijus Kriščiūnas.

Nepaisantiems įsigaliojančių ribojimų grės piniginės baudos.

Įstatymai numato baudas mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų.

Atsiskaičius grynais virš 7,5 tūkst. eurų ar pakartotinai, numatytos dar didesnės baudos. Be to, gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, nebegalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių^[3].

Po naujojo įstatymo priėmimo sekė ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys pasekmes nepaisantiems atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo – patikimo mokesčių mokėtojo statuso praradimas ar negalėjimas pagrįsti sandorių juridinę galią turinčiais dokumentais. Pakeliui ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas ir papildymas.

Daliai piliečių galios išimtys

Seimas taip pat yra nustatęs, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Pagal patvirtintą reglamentavimą, šis ribojimas nebus taikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas

Vis tik, svarbu atsiminti, kad priimtas naujasis įstatymas nėra vienintelė priemonė, kuri jau taikoma siekiant apriboti grynuosius pinigus. Lietuvos Respublikos (LR) Mokesčių administravimo įstatymas taip pat numato atvejus, kai mokesčių mokėtojui gali būti duoti nurodymai atsiskaitymus vykdyti tik negrynaisiais pinigais.

O nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, pagal kurias tiek darbo užmokestis, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos tik pavedimu į darbuotojo sąskaitą^[4]. 

Kaip bus laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Sparčiu tempu žengiame link visuomenės be grynųjų

Vertinant Europos Sąjungos (ES) šalių taikomą praktiką atsiskaitymams grynaisiais pinigais, galima pastebėti, kad vieningos politikos šiuo klausimu nėra. Vokietija, Airija, Austrija nenustato jokių apribojimų atsiskaitymams grynaisiais pinigais, kitose ES šalyse ši suma svyruoja nuo 500 eurų Graikijoje iki 7 200 eurų Latvijoje.

Vis dėlto, Europos Komisija neatsisako idėjos visoje ES vieningai nustatyti 10 000 eurų grynųjų pinigų mokėjimo apribojimą^[5].

2020 m. gruodį Komisija paskelbė viešų konsultacijų dėl pinigų plovimo veiksmų plano santrauką ir nustatė, kad 73 proc. finansų sektoriaus veiklos vykdytojų, bet tik 46 proc. ne finansų sektoriaus veiklos vykdytojų pritaria tam, kad būtų nustatytos viršutinės ribos dideliems mokėjimams grynaisiais pinigais.

Kalbos apie dalinį grynųjų atsiskaitymų ribojimą aštrina diskusijas apie visuomenę be grynųjų. Žinoma, kad dėl didėjančios internetinio apsipirkimo paklausos, paprastumo ir greičio, kuriuo dabar galime atlikti elektroninius bankinius pervedimus, nenumaldomai populiarėjančių kortelių ir skaitmeninių piniginių atsiradimo vis daugiau piliečių nebemato fizinių pinigų naudos. Vis dėlto, dalis žmonių, ypač vyresni visuomenės nariai ar gyvenantys be išmaniųjų technologijų, neįsivaizduoja savo gyvenimo be grynųjų^[6].

Perėjimas prie visuomenės be grynųjų jau neabejotinai vyksta, tačiau kada grynųjų galutinai atsisakysime, vis dar nėra aišku.

Kiekvienos pasaulio valstybės politika ir visuomenės pozicija vis dar yra pernelyg nevienareikšmė. Pavyzdžiui, Švedijoje, dažnas jaunuolis nėra matęs popierinės kronos. Tuo tarpu Lietuvoje dalis piliečių vis dar nepasitiki internetiniais mokėjimas ar bankais.