Artėjame prie visiško grynųjų atsisakymo: net ir mokiniai mokyklų valgyklose nebegalės atsiskaityti grynaisiais

Atsiskaitymas kortelėmis ar mobiliosiomis aplikacijomis bus net mokyklose

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose.

Projektas apims dvi pagrindines veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose projekto metu bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra: išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį ir savitarnos terminalai^[1].

Antroji veikla nukreipta į mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis – bus finansuojamas elektroninių mokinio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas. 

Taip pat bus sudaryta galimybė į pažymėjimus įdiegti ir kitus funkcionalumus, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo apskaitą, neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir praėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.

Projektą planuojama pradėti 2022 m. III ketv. ir užbaigti iki 2023 m. pabaigos.

Šiam projekto įgyvendinimui numatoma skirti 5 mln. 224 tūkst. eurų.

Iniciatyvą palaiko mokyklos bei savivaldybės

Finansų ministrė G. Skaistė teigia, kad kuriant mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką, siekiama vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus:

„Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą.“

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė teigia, kad buvo atidžiai įsiklausyta į mokyklų bendruomenių nuomonę, klausta ar toks projektas reikalingas:

„Ruošdamiesi projektui su mokyklų ir savivaldybių bendruomene tikrinomės, ar toks projektas būtų aktualus. Mūsų iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4 869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3 179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė net 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų)."

Kaip pagrindinius mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumus ministerija įvardija paprastesnį atsiskaitymą, saugumą ir finansinio raštingumo ugdymą.

Finansų viceministrė teigia, kad galimybė mokėti negrynais svarbi ir dėl patyčių klausimo: integravus nemokamo maitinimo apskaitą, aplinkiniai nežinos, ar vaikai valgo mokamai, ar nemokamai.

Skelbiama, kad naudą pajusti gali ir tėvai, kuriems bus patogiau ir saugiau atžaloms suteikti dienpinigius.

Pabrėžiama, kad atsiskaitymo negrynaisiais galimybė mokykloms ir savivaldybėms leis užtikrinti skaidrumo apskaitą, mokiniui teikiamų paslaugų krepšelio skaitmenizaciją.

Šis projektas nėra tik Lietuvos valdžios sumanymas. Projektas yra viena iš 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano sudedamųjų dalių, kuri yra finansuojama Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.

Pagrindinis priemonės tikslas yra užtikrinti Europos šalių atsparumą įvairiems kylantiems iššūkiams, jų ekonomikų tvarumą, taip pat gyventojų bei verslo pasiruošimą skaitmeninei ir žaliajai transformacijai.

Dar vienas žingsnis link visuomenės be grynųjų pinigų

Pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau kalbama apie atsiskaitymus ir mokėjimus negrynaisiais pinigais. Birželio mėnesį Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais^[2].

Tai reiškia, kad nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 000 Eur. Virš šios sumos atsiskaityti bus galima tik negrynaisiais.

Opozicija ir dalis piliečių šiam sprendimui bei bendram perėjimui prie visuomenės be grynųjų, nepritaria. Vyrauja nuomonė, kad tokie projektai yra kuriami tik siekiant padidinti bankų pelnus^[3].

Tarptautiniu mastu kalbos apie visišką grynųjų atsisakymą ir net skaitmeninės valiutos įgalinimą sklando jau seniai.

Šių metų pavasarį Dubajuje vyko Pasaulio vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame vyriausybių lyderiai ir tarptautinių organizacijų vadovai atskleidė kai kuriuos ligi šiol konspiracinėmis teorijomis laikytus planus, siejamus su skaitmeninės valiutos įtakos augimu. Apie tai rašėme čia. 

Skaitmeninės valiutos kontrolės mastai gali būti milžiniški ir vesti tiesiai į diktatūrą. Centriniai Bankai planuoja, kad skaitmeninės valiutos bus programuojamos – tai reiškia, joms bus galima priskirti kokią nors sąlygą, su kuria šie pinigai veiks.

Visos didžiosios pasaulio valstybės kalba apie tokių valiutų įdiegimą jau visiškai netolimoje ateityje, o tokio pokyčio rizikas nagrinėjame čia.

Be to, Didžiosios Britanijos ir Brazilijos prekybos centrai jau visiškai netrukus gali imti paprašyti pirkėjų atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir kortelėmis, o prie kasų kaip mokėjimo priemonę naudoti savo veidą arba pirštų atspaudus. Apie tokias biometrinių duomenų mokėjimų sistemas rašėme čia.

Šalys, esančios arčiausiai grynųjų pinigų atsisakymo

Šiuo metu atrodo, kad Švedija, pirmoji Europos šalis, išleidusi banknotus, taps viena pirmųjų Europos šalių, kuri jų atsisakys. Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 32 bankomatai, o daugiau nei 98 proc. piliečių turi debeto korteles^[4].

Perėjimas prie Švedijos visuomenės be grynųjų pinigų netgi skatinamas įstatymais. Švedijoje visiškai legalu, kai prekybininkas atsisako leisti pirkėjui atsiskaityti grynaisiais, o šalies Centrinio banko duomenimis, iki 2023 m. Švedija taps visiškai negrynųjų pinigų šalimi.

Norvegija taip pat neatsilieka. Beveik visi norvegai, 98 % jų, turi debeto korteles, o Norvegijos Centrinis bankas teigia, kad tik 3–5 % visų operacijų prekybos vietose yra atliekama grynaisiais pinigais.

Be to, daugiau kaip 95 % gyventojų naudojasi mobiliosiomis mokėjimo programėlėmis, o 2020 m. programėlės buvo populiariausias būdas pervesti pinigus tarpusavyje: jomis buvo atlikta beveik 80 % visų pervedimų.

Nyderlandai taip pat siekia tapti šalimi be grynųjų. 91 % olandų naudojasi bankų programėlėmis, be to, šalis yra pirmaujanti Europoje pagal mokėjimus negrynaisiais pinigais išmaniuosiuose laikrodžiuose.