Bankų godumui ribų nėra: nestabdomi kelia paslaugų įkainius ir reikalauja pasiaiškinimų

Sparčiai kyla kasdieninių paslaugų įkainiai

Kol dalis gyventojų yra priversti gerokai susiveržti diržus, bankai ne tik lobsta, bet dar ir akiplėšiškai lupa pinigus iš savo klientų. Bankui „Swedbank“ per šiuos metus skaičiuojant beveik ketvirtadaliu išaugusį pelną, brangsta net ir būtiniausios paslaugos vartotojams. Ir ne tik šiame banke. Be to, bankų klientai jau net nebegali pinigų naudoti taip, kaip jiems reikia – už kai kurias pinigines operacijas bankai reikalauja pasiaiškinimų. Prie bankų godumo prisideda ir spartus bankomatų naikinimas, atlyginimų pervedimas tik į bankines sąskaitas. Kitaip tariant, gyventojai yra įvaryti į kampą ir priversti sutikti su didžiųjų finansinių korporacijų keliamomis sąlygomis.

Praėjusios savaitės pabaigoje bankai paskelbė keliantys paslaugų įkainius, o tokius pokyčius argumentavo padidėjusiais resursais, skiriamais informacinių sistemų atnaujinimui bei išaugusiam kibernetinio saugumo poreikiui.

Pranešęs apie jau nuo rugsėjo kilsiančius kasdienių paslaugų įkainius, bankas „Swedbank“ įspėjo savo klientus, kad nuo šiol teks jiems pasiaiškinti, jei šie planuos panaudoti 10 tūkst. ar daugiau eurų iš savo sąskaitos.

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius praneša, kad žmogus, norintis panaudoti tokią lėšų sumą, bankui turės paaiškinti, kam šie pinigai bus naudojami. Tai reiškia, kad šios lėšos žmogui bet kokiu atveju bus išduodamos, o pasiaiškinimas esą reikalingas informacijos rinkimui^[5].

Tiesa, bankai ypatingai baus tuos, kurie vis dar nepereina prie išmaniųjų technologijų, ir, pavyzdžiui, naudojasi PIN generatoriais, mat tokių išdavimas kainuos jau net dvigubai daugiau – vietoje 8,69 eurų dabar už generatorių teks atseikėti net 16 eurų.

„Swedbank“ taip pat nebeteiks galimybės įmokėti grynuosius į kito kliento sąskaitą.

Skelbiama, kad minimalus kasdienių paslaugų mėnesinis mokestis nuo 0,7 euro išaugs iki 1 euro, o taip pat eurą pasieks ir mėnesinis debeto kortelių administravimo mokestis.

Kai kurie įkainius pakėlė dar praėjusiais metais

Pats „Swedbank“ pranešė savo paslaugų įkainius keliantis maždaug 30 proc., tačiau tuo pačiu ramina, kad ženklių paslaugų kainų pokyčių šiame banke jau nebuvo nuo pat 2017-ųjų. S. Abraškevičiaus teigimu, iš padidėjusių įkainių surinktos lėšos yra skiriamos banko infrastruktūrai gerinti bei investuoti į klientų aptarnavimo kokybę, naujų paslaugų diegimą ir kt.^[1]

O štai SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė patikino, kad bankas taikomus įkainius peržiūri kartą arba du per metus, o paskutinį kartą įkainiai buvo keisti dar praėjusių metų sausio 18 d.^[1]

Apie paslaugų įkainių brangimą jau nuo balandžio 1-osios pranešė ir bankas „Luminor“. Banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Indrė Baltrušaitienė tikino, kad didžiausi pokyčiai apims minimalaus paslaugų krepšelio mokesčio bei paslaugų krepšelio mėnesinio mokesčio senjorams didėjimą^[3]. Senjorams (nuo 65 m.) mėnesio mokestis esą didėja nuo 1,06 Eur iki 1,4 Eur.

Bankų savivalei ribų nėra

Bankų savivalei ribų nėra ir dėl to, kad jų sprendimo kelti kainas už kasdienes paslaugas niekas nereguliuoja. Lietuvos banko rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovo Tomo Karpavičiaus teigimu, per pastaruosius penkerius metus iš esmės populiariausi mokėjimo paslaugų įkainiai nekito, tad mąstyti apie tai, kad jie dar ir mažės, esą yra klaidinga^[2].

Anot T. Karpavičiaus, įkainių pokyčius lėmė ir brangstanti elektra, bet bankams buvo palikta vietos nuspręsti patiems kaip jie į tai reaguos. 

„Bankai įkainius nustato individualiai, vis tik galime pažiūrėti, kaip pavieniai bankai keičia įkainius – tai vyksta dešimčių centų ribose. Bet praėjusiais metais matėme ir įkainių mažinimą, ir didinimą“, – teigė Lietuvos banko atstovas^[2].

Visgi ekspertas patikina, kad net ir kylant bankų įkainiams, vartotojas, elgdamasis protingai, gali sutaupyti, o tam esą tereikia pamatuoti savo kasdienius poreikius. T. Karpavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos banko internetinėje svetainėje yra pateikta skaičiuoklė, į kurią suvedus savo poreikius, galima įsivertinti ir gauti pasiūlymą, koks bankas siūlo geriausią variantą.

Fiksuojamas didesnis pelnas

Tačiau Lietuvos bankai, panašu, tikrai neskursta, priešingai – dar labiau lobsta. Matyt, lietuvių patarlė ne šiaip byloja, kad apetitas kyla bevalgant. Štai vos per pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ pavyko pasiekti stulbinamų rezultatų – bankas uždirbo 24 mln. eurų grynojo pelno, o tai yra net 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus^[4].

Pastebima, kad per šį laikotarpį didėjo banko skolinimo apimtys tiek gyventojams, tiek verslo klientams. Banko apsukos skolinant lėšas didėjo atitinkamai 11 proc. ir 15 proc. O štai bendras „Swedbank“ paskolų portfelis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 6,9 mlrd. eurų.

Pateikti duomenys taip pat rodo, kad daugiau gyventojų savo lėšas pradėjo kaupti, mat 3 proc. išaugo indėlių apimtys, o 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 12,8 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. jis buvo 12,4 mlrd. eurų.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker pastebėjo, kad prasidėjus karui Ukrainoje šiek tiek sulėtėjo skolinimas ir sumenko pinigų laikymas indėliuose. Visgi būsto paskolų paklausa, anot jos, išliko stipri ir greitai atsigavo. Pastebima, kad verslas labiau linkęs apgalvoti savo investicijas į tolesnę plėtrą^[4].