LRT auditas laikoma grėsme
LRT tyrimų skyriaus vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė „Redakcijos“ laidoje dalijosi savo požiūriu LRT audito klausimu, šią procedūrą vadindama grėsme. Pastaroji aiškino, kad nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra Lietuvos pamatas, tuo tarpu nepriklausoma redakcija – tai demokratijos akcentas. Ji įsitikinusi: žurnalistika turi likti nepriklausoma nuo politinės įtakos, tad nevalia čia kišti nosies. Tačiau kai kam atrodo normalu karts nuo karto patikrinti visuomeninio transliuotojo veikimo skaidrumą. Šiuo atveju LRT, regis, turėtų būti atvira ir linkusi į kompromisą. Kaip yra iš tikrųjų?
Pateiktas siūlymas įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti visuomeninio transliuotojo LRT valstybinį auditą. Tai numatančias LRT įstatymo pataisas įregistravo Seimo konservatoriai, norintys, jog sumažėtų politikų įtaka LRT turiniui. Šiuo metu visuomeninio transliuotojo auditas atliekamas „Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka ir Seimo politine valia“. Seimui priėmus nutarimą, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė atliktų iki rugsėjo 1 dienos.
Tačiau, I. Makaraitytės teigimu, operatyvinis žurnalistų darbas – ne tarybos, atliksiančios auditą, reikalas[1]. Esą taryba – tas organas, kuris, priešingai, turi saugoti žurnalistus nuo menamo politinio ir ekonominio spaudimo. Pastarosios teigimu, nuo ekonominio spaudimo vis dar tebesaugo įstatymas. Tačiau nuo politinio – „nebesaugo net taryba“.
Žinoma, kad šių metų LRT biudžetas siekia 79,6 mln. eurų. Numatytas ir tolesnis LRT finansavimo augimas ateinančiais metais: 2026 metais asignavimai LRT sudarys 87,8 mln. eurų, o iki 2027 metų šis skaičius galimai pasieks 97,1 mln. eurų. Užsimota statyti dar ir LRT būstinę už 84 mln. eurų. Tiesa, tam prireiks paskolos. Ir tai būtų viena didžiausių investicijų LRT istorijoje. Nenuostabu, jog čia pat kyla klausimų dėl poreikio atnaujinti infrastruktūrą būtinumo ir LRT veikimo skaidrumo.
I. Makaraitytė tikina: pasitikėjimas LRT – ūgtelėjo
Aptardama visuomeninio transliuotojo vaidmenį, I. Makaraitytė tikina, esą pasitikėjimas LRT pastaruoju metu yra ūgtelėjęs. Jai nesuprantama, kodėl politikai, kaip pati sako, kabina kilpą ant kaklo, neva menkinant jų kaip žurnalistų autoritetą. Pritardama galva linksi ir Rita Miliūtė, linksniuodama menamus LRT pasitikėjimo rodiklius.
Tačiau beklausant laidos daliai kyla klausimų, kiek, pavyzdžiui, artimi diskusijoje dalyvaujantys žmonės ir kiek panaši jų retorika, atsakant į svarbius klausimus. Kitaip tariant, ar šiuo atveju iš tikrųjų laikomasi neutralumo principo. Visgi, kol tautiečiai baksnoja į LRT (anti)neutralumo šešėlius, transliuotojas ir toliau kvestionuoja politinio neutralumo audito metodiką.
Vertinti, ar taryba – nekompetentinga, nesiimsime. Tačiau kai kurie lietuviai rėžia, esą LRT, gaunanti visuomenės pinigus, turėtų būti lanksti ir, mažų mažiausiai, nekategoriška bei linkusi į kompromisą.
LRT tyrimų skyriaus vadovės „skydas“ – „propagandistų“ ir „maršistų“ etikečių klijavimas?
I. Makaraitytė tikina, kad taip vadinami „maršistai“ ir „propagandistai“ puola LRT – ir tai daro sąmoningai. Pastarosios teigimu, šie nenuilstamai puola ir valstybines institucijas kartu su „trumpistais“ (suprask, „maršistų pakaitalais“). Neva padidintas dėmesys LRT tuo tarpu galėjo pritraukti tarybos, atliksiančios auditą, dėmesį. Visgi, kai nedaroma klaidų, gi, rodos, nėra ir ko bijoti…
Moteris kritikuoja ir Lietuvos žurnalistų darbą, neatitinkantį taisyklių. I. Makaraitytės teigimu, politikams būtina užduoti provokuojančius klausimus – ne „patogius“, kaip tai neva daro kai kurie šalies naujienų portalai. Tačiau dalis tautiečių kelia klausimą: ar pastaroji tokį interviu ėmimo modelį taiko visiems politikams – ar, vėlgi, pasirenka tik „tam tikrus“.
Į tą pačią nusidėjėlių lentą LRT tyrimų skyriaus vadovė įrašo ir auditą atliksiančios tarybos kompetencijas. Sako, jog ji gali nesusigaudyti procese. „Instruktuodama“ pastarąją, tikina, jog taryba turi nurodyti, kuriais konkrečiai žurnalistais nepasitiki, dar kartą treptelėdama koja: „Į LRT turinį niekas neturi teisės kištis“. Nesibodi įvardyti ir kitus menamus priešininkus. Tarp jų – Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Gintautas Paluckas ir kt., kurie neva yra įvaldę Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano veikimo modelį (kai bandoma pririšti žiniasklaidą prie politikų interesų, o tada – ją neva neutralizuoti).
Dėdama vyšnią ant torto, kuriuo dalintis nenori, I. Makaraitytė rėžia: tik žurnalistai gali pasakyti, ar LRT dar visuomeninis, ar jau ne visuomeninis transliuotojas.
Dalis tautiečių ironizuoja: visi blogi – tik ne LRT žurnalistai
Kai kurie lietuviai ironizuoja, esą visi blogi – išskyrus LRT žurnalistus, tokius, kaip Miliūtė ir Makaraitytė. Pastarieji pastebi, kad žurnalistika turi būti nešališka, ir šiuo atveju tikina to pasigendantys. Pro jų akis nepraslysta ir tai, kad minėtas „interviu atrodo kaip suneštinis giminės balius, kur vieni kitiems sako komplimentus ir negaili pagyrų“. Piliečiai netiki, jog LRT auditas kelią grėsmę valstybei; sako, kad gali būti atvirkščiai.
Galima prisiminti ir, pavyzdžiui, nuogus interviu vonioje ir lovoje vedantį LRT laidų „Lengvai su Ignu“ kūrėją Igną Krupavičių. Papildomai kritikos kitados LRT sulaukė ir dėl transliuojamų laidų turinio. Vienas iš jų – žurnalistės Rasos Tapinienės laidoje surengta apklausa apie nepasiskiepijusiųjų gyvenimo pavertimo pragaru sukėlė pasipiktinimą dėl etikos ribų peržengimo.
