Gruzija teigė ir toliau plėtosiantis „vienašališkus draugiškus“ santykius su Estija ir Lietuva
Lietuvai jau tapo įprasta nuolat mėtyti akmenis į svetimus daržus, kai savas kiemas – pilnas piktžolių. Tačiau šįkart teko iš mesto akmens skaudžiai gauti atgal. Šį kartą mums smogė Gruzijos valdantieji, draugiškai pareiškę, kad kartu su Estija esame tik ES už siūlų tampomos „marionetės“ ir turime bene labiausiai apribotą saviraiškos laisvę Bendrijos viduje.
Mes ir vėl galime didžiuotis savo vardu, paminimu tarptautinėje arenoje. Iš pradžių, kaip netiesiogiai paskelbę karą Kinijai pripažindami Taivano atstovybę Vilniuje, po to kaip iškilmingi Ukrainos rėmėjai, o dabar – kaip atvirai besikišantys į Gruzijos vidaus politiką ir netgi kartu su kaimynais estais bei Kanada įvesdami jai sankcijas. Taip išdidžiai ir su pasimėgavimu vykdome skirtas užduotis, kad pamirštame, kad labiausiai dėl to nukenčiame mes patys.
Gruzijos vyriausybės administracijos spaudos tarnyba mums net skyrė atskirą savo pranešimą. Tiesa, taikų, bet verčiantį atsigręžti į tai, kas mes esame.
Kaip žinoma, Lietuvos ir Estijos vyriausybės priėmė sprendimą įvesti sankcijas dvidešimčiai Gruzijos vyriausybės atstovų, tarp jų ir Gruzijos premjerui.
„Gruzijos valdžia turi teisę ir galimybę pasipriešinti antigruziniškam Lietuvos ir Estijos vyriausybių sprendimui. Tačiau, gerbdami Lietuvos ir Estijos žmones, nemanome, kad būtų tikslinga žengti tokį žingsnį. Mūsų sprendimas – likti su abiejomis valstybėmis vienašalės draugystės būdu, kad nekiltų pavojus tradicinei gruzinų, estų ir lietuvių tautų draugystei.“ – rašoma pranešime spaudai[1].
„Gruzijos svajonė“ taip pat pridūrė, kad jau yra „plačiai žinoma“, kad tiek Lietuva, tiek Estija visoje ES šiuo metu turi mažiausią suverenitetą, o mūsų vyriausybės esą veikia pagal užsienio valstybių diktatą, o ne savo žmonių interesus.
„Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios minėtų valstybių vyriausybės yra priverstos elgtis prieš savo orumą. Gaila, kad nepaisant 33 metų nepriklausomybės istorijos, Lietuvos ir Estijos valdžiai nepavyko atsikratyti sovietinio mentaliteto.“ – pridūrė Gruzijos valdantieji.
Sankcijas taikome pilnu tempu – raginame tą daryti ir visą Europos Sąjungą
Tuo tarpu Lietuva į sankcionuojamų Gruzijos politikų sąrašą įtraukusi dar 16 pareigūnų bei politikų, verslo atstovų, įskaitant ir ministrą pirmininką Iraklį Kobachdzę, kurie esą „brutaliai malšina protestus“.
Savo ruožtu Estija sekmadienį paskelbusi sankcijas dar 14-ai Gruzijos teisėjų ir pareigūnų, įskaitant premjerą I. Kobachidzę, jiems draudžiama atvykti į Estiją.
Tačiau mums jau įprastas svetimų vėliavų bučiavimas galiausiai tapo liguistu siekiu „kažką parodyti tiems nenaudėliams“. Užsienio reikalų ministro pareigas baigęs eiti Gabrielius Landsbergis gruodžio pradžioje kreipėsi į Gruzijos žmones ir pridūrė, kad šie yra „kartvelai ir tikri europiečiai“, o iš jų to – esą niekas neatims[2].
„Nors ši kelionė ilga ir sudėtinga, mes žinome, kad jūs nepasiduosite. Nepasiduosime ir mes“, – palaikymo nestokojo G. Landsbergis.
Kaip galimą dar vieną sankcijų opciją ES pasiūlė ir naujas mūsų diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, rėžęs, kad kitoms ES šalims vertėtų sekti paskui Lietuvą ir kitas Baltijos šalis bei įvesti Sankcijas, malšinantiems protestus Gruzijoje[3].
K. Budrio teigimu, ES turėtų sekti mūsų pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Gruzijos politikams, atsakingiems už smurtą prieš protestuotojus Tbilisyje, ir keisti bevizį režimą, taikant ribojimus diplomatams. Tarp ministro siūlymų – ir techninių bei politinių pokalbių su Gruzija stabdymas, ryšių su institucijomis ir finansinės paramos nutraukimas. Kartu jis pabrėžė būtinybę remti Gruzijos pilietinę visuomenę ir parodyti paramą protestuojantiems žmonėms.
Visgi, panašu, kad šį kartą mums pati Gruzija atsukusi vidurinį pirštą ir parodęs, kad tam, jog pasauliui būtume šaunūs ir reikalingi, nebūtinai turime kaskart šokti ir rėkti. Tam nė nebūtina užsipirkti iškalbingų straipsnių apie save užsienio leidiniuose, tokiuose kaip „Financial Times“. Kas iš to, jei esame tik gražios Vakarų marionetės?
Gruzijos prezidento rinkimus laimėjo valdančiosios „Gruzijos svajonės“ kandidatas
Kad nepaisant kai kurių Vakarų valstybių taikomų sankcijų, Gruzijos karavanas eina toliau, rodo ir čia savaitgalį įvykę prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo buvęs futbolininkas Michailas Kavelašvilis[4]. Tiesa, naujasis Gruzijos vadovas esą buvo vienintelis kandidatas prezidento rinkimuose. Kritikų teigimu, jo išrinkimas yra smūgis Gruzijos siekiui tapti ES nare, o tai apibūdinama kaip „Rusijos pergalė“.
Tuo tarpu kadenciją baigianti prezidentė S. Zurabišvili, kuri pasisako prieš „Gruzijos svajonę“, atmetė rinkimų teisėtumą ir pavadino juos provokacija. Ji kritikavo valdančiąją partiją dėl jos prorusiškos pozicijos ir neseniai priimtų įstatymų, ribojančių žodžio laisvę ir LGBTQ+ teises. Vyriausybė taip pat priėmė teisės aktus, pagal kuriuos organizacijos, gaunančios didelį finansavimą iš užsienio, turi užsiregistruoti kaip siekiančios užsienio interesų, panašius į Rusijoje taikomus įstatymus, kuriais siekiama diskredituoti opozicijos grupes.
Negerbiame Gruzijos žmonių sprendimo balsuoti už „Gruzijos svajonę“?
Dabar jau Ukrainą nustūmus į antrąjį planą ir pabandžius vėl tapti svarbiais kišantis į Gruzijos vidaus reikalus, vėl kaip reikiant persistengėme. Progresyvieji lietuviai vėl pradėjo burtis į grupes ir taip neva išreikšti palaikymą tiems gruzinams, kurie agresyviai nesutinka su didelės dalies gyventojų sprendimu prie valstybės valdymo vairo skirti „Gruzijos svajonę“.
O štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau bestuburiškai seka Vakarų madomis – jis pareiškė apie savo ketinimus dar šį mėnesį nuvykti į Gruziją. Tuo tarpu, Vengrijos premjeras išlaikė tvirtą stuburą ir išreiškė palaikymą „Gruzijos svajonei“, ką jau spėjo įvertinti ir Gruzijos valdantieji.
Ir tai – dar ne viskas. Norėdama parodyti savo viršenybę Lietuva jau parengė ir rezoliuciją dėl protestų Gruzijoje, kuria tikrų tikriausia prasme būtų apribotos pačių kartvelų teisės. Jai gruodžio pradžioje pritarė didžioji dauguma parlamentarų, išskyrus vieną – „valstietį“ Valių Ąžuolą, pareiškusį, kad vietiniai žmonės iš tiesų balsavo už „Gruzijos svajonę“ ir, net jei įvyktų pakartotiniai rinkimai, vis tiek, veikiausiai, balsuotų už tą pačią partiją.
Anot V. Ąžuolo, rezoliucijoje numatyta ir labai pavojingų punktų, kaip antai Gruzijai norint stoti į ES, reikėtų panaikinti Nepilnamečių apsaugos įstatymą, kuris pačioje Lietuvoje galioja ir iš Bendrijos dėl to niekas išeiti neprašo.
O štai siūlymai savo įgaliojimus jau pabaigusią Gruzijos prezidentę Salomę Zurabišvili ir toliau pripažinti kaip valstybės vadovę, esą visai „perlenkia lazdą“, mat taip proteguojamas Gruzijos konstitucijos laužymas.
