G. Nausėdos kadencija eina į pabaigą: prisiminkite ką prieš rinkimus jis žadėjo

Prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo sukurti gerovės Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems

Veikiausiai nieko nestebina, jog prieš rinkimus politikai žada nuversti kalnus: ženkliai pagerinti žmonių gyvenimus, spręsti opiausias problemas, mažinti skurdą bei nelygybę ir panašiai. Šie pažadai daugeliu atveju taip ir lieka tik tuščiomis kalbomis, kurios po rinkimų išsisklaido taip pat greitai, kaip rytinis rūkas keliuose. Tačiau nenumaldomai artėjant 2024-ųjų metų rinkimams, tikrai verta atkreipti dėmesį į tai, ką žadėjo ir kiek savo pažadų ištesėjo konkretūs asmenys. Šiuo atveju siūlome prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos rinkimines kalbas^[1] ir palyginti jas su dabartine realybe.

Savo rinkimų programoje G. Nausėda akcentavo tris svarbiausius principus – pagarbą, saugumą ir gerovę. Pastaroji daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra įstrigusi iki šiol, kadangi G. Nausėda daugybę kartų kalbėjo apie gerovės valstybės kūrimą. G. Nausėda prieš rinkimus sakė:

„Šalis, kurioje gerove mėgaujasi 10 ar 15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti 100 procentų piliečių.“

Dabartinis Lietuvos vadovas tuo metu tikino, jog šalis turėtų tapti puikia vieta gyventi kiekvienam, nes kai daug piliečių jaučiasi nemylimi, svetimi, nesaugūs ir panašiai, tai gali atsiliepti pačios šalies saugumui. Pasak G. Nausėdos, pirmiausia reikia valstybę stiprinti iš vidaus, o tada jos gyventojai bus sunkiau paveikiami priešiškų valstybių.

Prieš sėkmingai laimėdamas rinkimus, dabartinis Lietuvos prezidentas pabrėždavo, jog Lietuvoje vis didėja socialinė atskirtis. Tuo metu jis kritikavo Lietuvą valdžiusius politikus, jog „šiuo požiūriu tikrai nepadaryta viskas“. Jis tikino, jog padės mažinti socialinę atskirtį ir padės sukurti visai kitokią Lietuvą.

G. Nausėda bandė atrodyti kaip stiprus, ryžtingas, dėl labiausiai nuskriaustų ir pamirštų Lietuvos gyventojų kovosiantis asmuo. Jis pabrėžė, kad prezidentas – tai ne tik už užsienio politiką atsakingas šalies vadovas, bet ir tas, kuris gali padėti kurti atsakingą ir racionalią ekonominę politiką Lietuvoje.

Deja, po tapimo prezidentu jis tarytum pamiršo apie ryžtingumą ir norą padėti Lietuvos gyventojams, jog šalyje kuo labiau sumažėtų atskirtis, skurdas ir kiti svarbūs aspektai. Juk ne šiaip sau net 4 iš 5 šalies gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje blogėja^[2].

Žinoma, negalima sakyti, jog G. Nausėda nedarė nieko, nes jis teikė siūlymus, kaip mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį^[3]. Be to, jo valdymo laikotarpiu absoliutaus skurdo lygis traukėsi: 2021 metais jis siekė 3,9 proc. , 2022 metais buvo 3,8 proc.^[4], o 2023 metais yra 2,7 proc. Tačiau tokie skaičiai vis tiek nėra geri, nes visiškame skurde vis dar gyvena daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, o kas penktas gyventojas gyvena skurdo rizikoje^[5].

Be to, tikriausiai daugelis dar atsimena, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai padėtis šalyje buvo itin įtempta, G. Nausėdos išvis nebuvo įmanoma išgirsti ar pamatyti ryžtingai veikiant bei įkvepiant žmones. Vietoj ryžtingo vado, kokiu žadėjo būti, G. Nausėda virto į socialinių tinklų pajuokos objektą. Čia net pasklido nuotraukos, jog esą ieškomas dingęs prezidentas^[6].

G. Nausėda žadėjo stabiliai augančias mokytojų ir medikų algas, jog šie nebėgtų iš Lietuvos

Artėjant rinkimams G. Nausėda kritikavo aiškinimą, jog atlyginimai viešajame sektoriuje negali būti keliami, nes viską lemia rinka. Prieš rinkimus jis pabrėžė, jog šalia veikia ir globali rinka, tad ieškodami geresnio gyvenimo, specialistai emigruoja į kitas šalis. Tuo metu jis labiausiai pabrėžė išvažiuojančių gydytojų bei mokytojų problemą ir tarė širdį virpinančius žodžius, jog pati valstybė išdavė emigrantus:

„Manau, kad šiuo atveju valstybė išdavė žmones, o ne žmonės išdavė valstybę, kadangi tie žmonės emigruoja ne iš gero gyvenimo.“

Kad patrauktų atlyginimais nepatenkintų darbuotojų balsus savo pusėn, G. Nausėda tuo metu kritikavo valstybės norą ginčuose palaikyti darbdavius ir tuo pačiu save, o ne darbuotojus. Jis pabrėžė, jog valstybė turėtų siekti kompromiso tarp įvairių interesų grupių, o ne griežtai laikytis savo pozicijos. Į tai, žinoma, įėjo ir kalbos apie algų didinimą, darbo sąlygų gerinimą, tad daug gydytojų, medikų ir kitų specialybių atstovų tikėjo, kad G. Nausėda stengsis ženkliai didinti jų atlyginimus bei palaikys darbuotojus.

O kokią realybę matome? Šiuo metu regime sėkmingai vykdomą nekaip pagarsėjusią sveikatos apsaugos reformą, dėl kurios uždaromos ligoninės, naikinami smulkesni akušeriniai skyriai ir panašiai. Taip pat trūksta lėšų net ir toms gydymo įstaigoms, kurios lieka dirbti, o medikai ir toliau kartoja, jog jų algos per menkos. Įvairių sričių medikai palieka savo darbo vietas net ne vienetais, o dešimtimis ar dar daugiau. O G. Nausėda nepadarė nieko, jog sustabdytų sveikatos sektoriaus kritimą į bedugnę.

Politikas dalino gražius, bet tuščius pažadus ne tik medikams, bet ir mokytojams. Prieš tapdamas prezidentu jis aiškino, jog Lietuvos mokytojas turėtų gauti tokį etatinį atlyginimą, kurio vidurkis priartėtų prie ES mokytojų atlyginimo vidurkio. Jis aiškino, jog tam reikia patvirtinti ilgalaikę 5-8 metų švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą. G. Nausėda netgi žadėjo, jog algos turėtų kilti vis papildomai perskaičiuojant jų didinimą pagal infliacijos rodiklius.

Tačiau dabar streikuojantys mokytojai, kurie taip bando išsikovoti užsitarnautą algų didinimą, yra vieninteliai kariai lauke. Čia nesimato nei G. Nausėdos pažadų įgyvendinimo, nei jo aiškaus, ryžtingo bandymo stoti mokytojų pusėn, kai šie pradėjo streikuoti. Jis tik mestelėjo, jog abi pusės turi susitarti ir rasti jas tenkinantį sprendimą^[7], nors mokytojai reikalauja tik to, kas jiems priklauso – tinkamo algų didinimo.

Tiesa, rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda kalbėjo, jog reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir tai buvo įvykdyta. Tad kalbant apie algų didinimą, bent jau minimalios algos gavėjai galėjo pajusti įgyvendintus pažadus.

G. Nausėda planavo sukurti mažesnių mokyklų tinklą, kuriose ugdomos kūrybingos asmenybės

G. Nausėda taip pat žadėjo siekti, kad kiekvienoje mokykloje mokytųsi tik 500-600 mokinių. Nors jis dar prieš tapimą prezidentu nepalaikė mokyklų išsaugojimo bet kokia kaina, jis taip pat pasisakė prieš dideles mokyklas. Pasak tuometinių jo kalbų, tūkstančius mokinių turinčios mokyklos yra netinkamos formuoti asmenybei. Tačiau tokios jo kalbos, kaip ir dauguma kitų pažadų, nebuvo įgyvendintos.

Jis taip pat aiškino, kad vidurinysis švietimas turi būti orientuotas į kūrybingos asmenybės ugdymą. Pasak jo, mokyklos neturi būti tos vietos, kuriose vaikai tiesiog skatinami sausai iškalti žinias ir faktus.

Tačiau tapęs prezidentu jis nepadarė nieko, jog Lietuvos mokyklos taptų kitokios. Čia ir toliau vaikai turi sausai iškalti daugybę skirtingų mokslo šakų, o dabar net prisidėjo daugelį tėvų papiktinusi gyvenimo įgūdžių programa, už kurios sustabdymą renkami tėvų parašai. G. Nausėda netgi nebandė griežtai sukritikuoti šios programos. Jis tik abstrakčiai mestelėjo, jog siekis buvo geras, bet jam tinkamai nepasirengta, o turinyje trūksta šeimos sąvokos^[8].

Prieš rinkimus G. Nausėda žadėjo skatinti smulkųjį verslą

Prieš rinkimus G. Nausėda žadėjo skirti didesnį dėmesį Lietuvos smulkiajam verslui. Jis kritikavo valstybę, jog egzistuojanti reguliavimo ir kontrolės sistema yra per griežta, o pats smulkusis verslas sulaukia per mažai ir visiškai nenuoširdaus valdančiųjų dėmesio. Pasak politiko, Lietuvai yra reikalinga geriau gyvenanti vidurinioji klasė, o tam reikia daugiau smulkiojo verslo savininkų. Tuo metu G. Nausėda atrodė kaip tas lyderis, kuris supranta smulkiojo verslo problemas:

„Dėl smulkmeniško smulkiojo verslo reglamentavimo kartais jie tiesiog nuleidžia rankas ir nepradeda smulkiojo verslo, arba pradeda, bet paskui gailisi.“

G. Nausėda žadėjo, jog smulkusis verslas su savo sveika tarpusavio konkurencija ir plėtra padės pažaboti kainų augimą. Jis taip pat tvirtino, jog smulkiojo verslo plėtra gali užtikrinti pragyvenimą sau bei artimiesiems, todėl valstybei tektų mažesnė našta.

Tapęs prezidentu G. Nausėda laikas nuo laiko pareikšdavo, jog smulkusis ir vidutinis verslas yra itin svarbus Lietuvai ir jį būtina stiprinti^[9]. Tačiau ką jis padarė, jog smulkusis ir vidutinis verslas ne tik nenyktų, bet ir augtų, taip ir lieka neaišku. Netgi atvirkščiai: yra prognozuojama, jog smulkiojo verslo laukia itin nelengvi laikai, nes priėmus siūlomą mokesčių reformą, dar labiau griežtėtų tvarka, o verslui tektų labai greitai prie to prisitaikyti^[10].

Tarp G. Nausėdos pažadų – siekis palaikyti normalesnius santykius su Lenkija ir Rusija

Kalbant apie užsienio politiką, G. Nausėda žadėjo, jog jo pirmasis vizitas bus ne kur kitur, o Lenkijoje. Jis aiškino, jog Lietuva neišnaudoja viso potencialo tarpusavio santykiuose su Lenkija. Šio pažado prezidentas laikėsi ir iš tikrųjų pirmiausia vyko į Lenkiją^[11]. Tačiau vargu ar kas galėtų pasakyti, jog Lietuva dabar turi puikius santykius su šia šalimi, kaip kad prieš rinkimus žadėjo siekti G. Nausėda.

Tuo metu G. Nausėda žadėjo ir kiek kitą kryptį – jis aiškino, kad Lietuvos nacionalinis interesas yra kiek įmanoma geresni santykiai su Rusija. Tiesa, jis žadėjo laikytis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga, bet taip pat kartojo, jog reikia mažinti įtampą regione ir siekti konstruktyvaus dialogo. Tačiau puikiai žinome, jog vėliau Lietuvos valdantiejį ne sykį kalbėjo ir elgėsi dar griežčiau nei likusios Europos Sąjungos valstybės, taip aštrindami santykius su Rusija.

Jis taip pat tvirtino, jog Lietuvoje gyvenančios etninės mažumos yra turtas, o ne šalies problema. Jis aiškino, kad Lietuvoje etninės mažumos turi jaustis gerai ir būtent to jis, kaip prezidentas, ir sieks. Tačiau apie kokią pagalbą etninėms mažumoms tuo metu kalbėjo G. Nausėda, lieka neaišku, nes vargu ar buvo imtasi kokių nors veiksmų.

Tiesa, jau vykstant rinkiminei kampanijai G. Nausėda atvirai pasisakė už lotyniškus rašmenis pasuose. Jis aiškino, jog tokios raidės turėtų būti rašomos antrajame paso puslapyje. Tačiau tapęs prezidentu jis be vargo pasirašė po visai kitokiu įstatymu, įteisindamas lotyniškų raidžių naudojimą asmens dokumentuose vietoj lietuviškų raidžių^[12].

G. Nausėda aiškino, jog bus puikiu moderatoriumi skirtingoms partijoms ir padės joms sutarti

G. Nausėda taip pat žadėjo, jog kaip nepartinis prezidentas, puikiai sutars su visomis politinėmis jėgomis ir gebės jas susodinti prie bendro stalo. Prieš tapdamas prezidentu, jis aiškino, kad daugybę dalykų būtų galima spręsti nacionaliniu susitarimu. Jo kalbose kaip pavyzdys buvo duodama net ir švietimo reforma bei krašto apsaugos klausimai.

G. Nausėda pabrėžė, kad su tokiu prezidentu kaip jis, skirtingų politinių partijų dialogas nebebus toks sudėtingas, jis taps savotišku visų politikų moderatoriumi:

„Einu į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas. Tikiuosi, kad šitoks statutas leistų už stalo susodinti labai plataus spektro politinės partijas – tiek dešinę, tiek kairę.“

Kad ir šis pažadas nebuvo įgyvendintas, daugeliui veikiausiai nekyla jokių abejonių. G. Nausėdos kritikai ne sykį kartojo, jog prezidentui trūksta tvirto stuburo, gebėjimo būti stipriu ir tvirtu lyderiu. O be tokių savybių sunku tapti itin skirtingų pažiūrių partijų moderatoriumi, privedant jas prie normalių diskusijų ir derybų.