„Meta“ sutinka sumokėti 24 mln. eurų, kad užbaigtų ieškinį dėl pašalintos D. Trumpo paskyros
Paskutiniu metu D. Trumpas glaudžiai susidraugavo su technologijų genijais E. Musku, J. Bezosu ir M. Zuckerbergu, „Meta“ bendrovės vadovu. Kaip aiškią nuomonę, kuri ne visada sutampa su kitų, turintis asmuo, D. Trumpas draugystę su jais pradėjo palaipsniui. Padėjo socialiniai tinklai, bendri tikslai ir siekis padaryti Ameriką vėl dižia.
Ir savo kelionėje į prezidento postą jis sugebėjo susirasti bendraminčių. „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės vadovas M. Zuckerbegas buvo vienas iš žinomų veidų, palaikiusių naująjį JAV prezidentą jo inauguracijos iškilmių dieną. Jiedu buvo susėdę ir svarbiai vakarienei, kurios metu, atrodo, sudėjo ginklus.
Dabar galiausiai taika tarp jų įrodyta kitaip. „Meta“ sutiko sumokėti 24 milijonus JAV dolerių, kad pabaigtų kovą teismuose su D. Trumpu. Ieškinys buvo iškeltas dėl jo paskyros socialiniuose tinkluose pašalinimo po sausio šeštosios riaušių Kapitolijuje. Sumokėti pinigai parems prezidento biblioteką[1].
Tai vienas iš kelių atvejų, kai didelės bendrovės išsprendė teisinius ginčus su D. Trumpu, kuris yra perspėjęs, kad nebijo imtis veiksmų prieš savo kritikus. Tikima, kad susitarimas pasiektas būtent dabar, nes Markas Zuckerbergas bando užmegzti geresnius santykius su naująja D. Trumpo administracija.
D. Trumpo ir M. Zuckerbegro santykis vis labiau šyla
Du šaltiniai teigė, kad 22 mln. dolerių iš susitarimo sumos bus skirta pelno nesiekiančiai organizacijai, kuri valdys būsimą D. Trumpo prezidentinę biblioteką, o likusi suma bus skirta teisinėms išlaidoms padengti[2]. Apie susitarimą pirmasis pranešė „The Wall Street Journal“.
M. Zuckerbergas dar lapkričio mėn. susitiko su D. Trumpu jo klube Floridoje, kad užglaistytų santykius, kurie ir pašlijo būtent dėl socialinių tinklų. Per vakarienę D. Trumpas užsiminė apie ieškinį ir pasiūlė jį išspręsti, todėl prasidėjo du mėnesius trukusios derybos.
Jau tada bu aišku, kad vyrai nori pagerinti šiuos santykius ir siekia taikos. „Meta“ taip pat paaukojo 1 mln. dolerių D. Trumpo inauguracijos komitetui. Praėjusią savaitę per D. Trumpo prisaikdinimą M. Zuckerbergas sėdėjo kartu su kitais technologijų lyderiais, įskaitant „Google“ vadovą Sundarą Pichai, „Amazon“ vadovą Džefą Bezosą ir prezidento patikėjtiniu vadinamą Eloną Muską.
Iš pradžių D. Trumpas pateikė ieškinį jau po to, kai paliko prezidento postą, pavadindamas „Meta“ veiksmus „neteisėta, gėdinga Amerikos žmonių cenzūra“. Dabar politika keičiasi ir administracijoje ir socialinėje žiniasklaidoje.
Prieš D. Trumpui pradedant eiti pareigas antrą kartą, „Meta“ taip pat paskelbė, kad nustos tikrinti faktus savo platformoje, atsisako LGBTQ cenzūros – šį žingsnį ilgai rėmė D. Trumpas ir jo sąjungininkai. Tikima, kad šis pokytis irgi yra vienas iš dalykų, ką D. Trumpas aptarė su M. Zuckerbergu savo vakarienių metu.
Amžinas klausimas dėl socialinių tinklų taisyklių ir žodžio laisvės
Socialinės žiniasklaidos bendrovės, tokios kaip „X“ (buvusi „Twitter“), „Facebook“ ir „Google“, yra privačios įmonės. Norėdami naudotis jų platformomis, žmonės turi sutikti su jų taisyklėmis. Pagal JAV 1996 m. Komunikacijų padorumo įstatymo 230 skirsnį šios bendrovės gali šalinti pranešimus, kurie joms atrodo netinkami, jei jos veikia „sąžiningai“.
Įstatymas taip pat apsaugo jas nuo atsakomybės už naudotojų paskelbtus įrašus. Tačiau D. Trumpas ir kai kurie kiti politikai teigia, kad socialinės žiniasklaidos platformos piktnaudžiavo šia apsauga ir turėtų prarasti dalį savo teisinio imuniteto. Jie kovoja dėl žodžio laisvės ir ilgą laiką kalba apie tai kaip socialiniai tinklai tyliai užsiima cenzūra.
„Meta“ susitarimas buvo sudarytas po praėjusį mėnesį vykusio panašaus atvejo, kai „ABC News“ sumokėjo 15 mln. dolerių D. Trumpo prezidentinės bibliotekos fondui, kad būtų patenkintas ieškinys dėl šmeižto. Ieškinys buvo pateiktas dėl laidos vedėjo George Stephanopoulos melagingo teiginio, kad D. Trumpas buvo pripažintas atsakingu už rašytojos E. Jean Carroll išprievartavimą.
ABC tada taip pat sutiko sumokėti 1 mln. dolerių teisinių išlaidų D. Trumpo advokatui, o susitarimą pavadino „labdaros įnašu“ ne pelno siekiančiai organizacijai, susijusiai su būsima D. Trumpo biblioteka. D. Trumpas dažnai imasi teisinių veiksmų prieš žiniasklaidos bendroves, sakydamas, kad jos nesąžiningai jį persekioja. Jis nelinkęs nusileisti ir dažniausiai jo atkaklumas atneša naudos jam[3].
Jis yra padavęs į teismą „CBS News“, teigdamas, kad „60 Minutes“ interviu su jo 2024 m. varžove, viceprezidente Kamala Harris, buvo klaidinantis ir bandė kištis į rinkimus. CBS šiuos teiginius neigia.
D. Trumpas taip pat padavė į teismą laikraštį „The Des Moines Register“, jo patronuojančiąją bendrovę „Gannett“ ir apklausų rengėją Ann Selzer, kaltindamas juos pažeidus Ajovos vartotojų sukčiavimo įstatymą. Jis teigia, kad jų apklausa, paskelbta prieš pat rinkimus, melagingai parodė mažesnį jo palaikymą Ajovoje. Laikraštis ir A. Selzer neigia bet kokius pažeidimus.
