- „Meta“ peržiūri turinio politiką ir atsisako kai kurių LGBTQ+ apsaugų
- Įvardinta, kas konkrečiai keičiasi atnaujinus turinio taisykles
- Draugą laikyk arti, priešą – dar arčiau: M. Zuckerbergas panoro įsiteikti E. Muskui?
- D. Trumpo inauguracijai „Meta“ generalinis direktorius paaukojo 1 mln. JAV dolerių
„Meta“ peržiūri turinio politiką ir atsisako kai kurių LGBTQ+ apsaugų
Pasikeitus globaliems vėjams, vis mažiau pradedama atiduoti ir LGBTQ+ bendruomenei, o tą parodė ir socialinės platformos „Meta“ („Facebook“) įkūrėjo Marko Zukerbergo sprendimas savo valdomose socialinėse platformose mažinti apsaugą tokioms bendruomenėms ir švelninti neapykantos kalbos taisykles.
„Meta“, patronuojančioji „Facebook“ ir „Instagram“ bendrovė, persvarstė savo neapykantos kalbos taisykles, panaikindama kai kurias LGBTQ apsaugos priemones ir atlikdama platesnę turinio moderavimo politikos pertvarką[1].
Atnaujintose gairėse dabar leidžiama naudotojams teigti, kad LGBTQ asmenys yra psichikos ligoniai, ir pasisakyti už darbo apribojimus lyties pagrindu tokiose srityse kaip teisėsauga ir švietimas, jei tokios pažiūros yra susijusios su religiniais įsitikinimais.
Vykdomasis direktorius Markas Zuckerbergas apibūdino pakeitimus kaip pastangas „supaprastinti politiką, sumažinti klaidų skaičių ir atkurti saviraiškos laisvę“. Jis taip pat paskelbė apie trečiosios šalies „Meta“ faktų tikrinimo programos pabaigą, pakeisdamas ją naudotojų valdoma sistema „Community Notes“, panašia į Elono Musko platformos X funkciją.
M. Zuckerbergas sakė, kad šiais pakeitimais siekiama teikti pirmenybę atviroms diskusijoms, o neseniai vykusius rinkimus pavadino „kultūriniu lūžio tašku“ žodžio laisvei.
Siekdamas pataisyti santykius su išrinktuoju prezidentu D. Trumpu, M. Zuckerbergas su juo susitiko ir paaukojo 1 mln. dolerių jo inauguracijos fondui. D. Trumpas gyrė pokyčius, sakydamas, kad „Meta“ nuėjo „ilgą kelią“, ir užsiminė, kad jie gali būti atsakas į jo ankstesnę kritiką.
Įvardinta, kas konkrečiai keičiasi atnaujinus turinio taisykles
Skelbiama, kad naujais pakeitimais susilpninama LGBTQ+ asmenų, moterų ir imigrantų apsauga, leidžiama anksčiau uždrausta retorika, pavyzdžiui, teiginiai apie psichikos ligas, susijusias su lytimi ar seksualine orientacija, taip pat kiti iki šiol griežtai reguliuoti teiginiai[2].
„Meta“ taip pat nutraukė trečiųjų šalių faktų tikrinimo programą, pakeisdama ją naudotojų valdoma „Bendrijos pastabų“ sistema, kuria, kritikų teigimu, galima manipuliuoti. Be to, bendrovė planuoja vėl įtraukti politinius pranešimus ir naujienas į naudotojų kanalus, taip dar labiau padidindama susirūpinimą dėl skaldančio turinio.
Taip pat sugrąžinamas politinis ir naujienų turinys, o terminas „neapykantos kalba“ pakeistas į „neapykantą skatinančią elgseną“, sušvelninant jo reikšmę.
GLAAD ir kitos grupės įspėjo, kad neva šie pakeitimai normalizuoja neapykantos kalbą ir kelia pavojų marginalizuotoms bendruomenėms. Reaguodami į tai, kai kurie naudotojai ieško alternatyvių platformų, pavyzdžiui, „Bluesky“ ir „Mastodon“, kuriose pabrėžiamas saugumas ir įtrauktis.
Draugą laikyk arti, priešą – dar arčiau: M. Zuckerbergas panoro įsiteikti E. Muskui?
M. Zuckerbergas šiuos pakeitimus įvardijo kaip atsaką į tai, ką jis pavadino didėjančia vyriausybių ir senosios žiniasklaidos „cenzūra“, ir mano, kad jie yra būdas teikti pirmenybę kalbai po „kultūrinio lūžio taško“ po neseniai įvykusių rinkimų, kuriuose valdžią įgijo respublikonai[3].
Nors M. Zuckerbergas paskelbė, kad „Meta“ yra žodžio laisvės gynėja, kritikai teigia, kad šie pakeitimai skirti dešiniųjų jėgų atstovams, ypač atsižvelgiant į „Meta“ bandymus pritraukti konservatyvius veikėjus. Šis pokytis laikomas siekiu mesti iššūkį didėjančiai Elono Musko įtakai X (buvęs „Twitter“), kuris tapo nefiltruotų politinių pasisakymų platforma.
E. Muskas užmezgė tvirtus santykius su buvusiu prezidentu D. Trumpu ir dešiniaisiais, o naujasis M. Zuckerbergo požiūris gali būti bandymas konkuruoti su E. Musko dominavimu politinėje ir socialinės žiniasklaidos srityje.
Be turinio moderavimo, „Meta“ taip pat daugiausia dėmesio skiria dirbtiniam intelektui, pradeda naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, „Llama“ modelius, ir stengiasi atgaivinti savo įtaką priimdama konservatyvesnį vadovavimą įmonei. Į „Meta“ valdybą įtraukti tokie veikėjai kaip UFC prezidentas Dana White'as, D. Trumpo šalininkas.
Nepaisant šių pastangų, manoma, kad Zuckerbergas vis dar atsilieka nuo Musko tiek socialinės žiniasklaidos įtakos, tiek technologinės pažangos srityje, nes Musko X jau iš naujo apibrėžė socialinės žiniasklaidos erdvę dėl savo „žodžio laisvės“ pozicijos.
Kritikai teigia, kad M. Zuckerbergo inicijuoti pokyčiai atspindi jo bandymą pelnyti dešiniųjų politinių pažiūrų šalininkų palankumą.
D. Trumpo inauguracijai „Meta“ generalinis direktorius paaukojo 1 mln. JAV dolerių
Savo ruožtu M. Zuckerbergas paaukojo 1 mln. dolerių D. Trumpo inauguracijos fondui, taip žengdamas pirmąjį žingsnį santykių atšilimo link. Ši auka buvo skirta po privataus susitikimo D. Trumpo klube „Mar-A-Lago“, įvykusio po daugelį metų trukusios įtampos, įskaitant D. Trumpo 2021 m. grasinimus įkalinti M. Zuckerbergą dėl jo elgesio su socialine žiniasklaida per praėjusius rinkimus[4].
Nepaisant to, kad „Facebook“ sustabdė D. Trumpo paskyrą, M. Zuckerbergas išreiškė susirūpinimą dėl socialinės žiniasklaidos cenzūros ir anksčiau rėmė kandidatus į Senatą ir Kongresą.
Ši auka, kartu su M. Zuckerbergo gestu, kuriuo jis padovanojo naujai išrinktam D. Trumpui išmaniuosius akinius „Meta Ray-Ban“ ir pademonstravo dirbtinio intelekto technologiją, pabrėžia jo bandymą pataisyti ryšius su Trumpu ir jo šalininkais po 2024 m. įvykusių rinkimų,
M. Zuckerbergas nedalyvavo D. Trumpo inauguracijoje 2017 m., tačiau dabar siekia aktyviau dalyvauti technologijų politikos srityje būsimoje D. Trumpo administracijoje. Šis žingsnis žengtas didėjant Silicio slėnio milijardierių, įskaitant E. Muską, paramai.
