Autoimuninės ligos gali būti niekada nediagnozuojamos, tačiau jos sukelia daugybę simptomų
Autoimuninės ligos – tai bendras terminas, kuriuo apibūdinamos būklės, kai imuninė sistema pažeidžia sveikas organizmo ląsteles. Taip atsitinka dėl to, kad imunitetas sveikas ląsteles supainioja su blogomis ir vietoj jų puola savo ląsteles. Tokias būkles gali būti sudėtinga diagnozuoti, nes daugelis simptomų yra panašūs į kitus susirgimus.
Jūsų imuninė sistema paprastai gali atskirti svetimas ląsteles nuo jūsų pačių sveikų ląstelių. Tačiau autoimuninė būklė reiškia, kad jūsų imuninė sistema yra sutrikusi ir veikia kitaip. Kai išsiskyrę autoantikūnai puola sveikas ląsteles, tai gali sukelti odos, sąnarių ir organų problemų[1].
Blogiausia, kad sergant autoimunine liga nėra vaistų nuo jos, o sveikatos priežiūros specialistai ir kiti labiau patyrę gydytojai neturi kuo jums padėti. Kai kurie gydymo būdai ir vaistai gali bent jau suvaldyti šiuos simptomus. Tačiau nėra jokio vaisto, ir tai yra visą gyvenimą kamuojanti problema.
Šios ligos dažniausiai pažeidžia sąnarius, raumenis, odą, virškinimo ar nervų sistemą, skydliaukę arba kraujagysles. Šios ligos ar sutrikimai smarkiai paveikia gyvenimą, nes organizmas puola, užuot jį saugojęs.
Tokia lėtinė būklė reiškia, kad jūsų imuninė sistema yra aktyvesnė ir dirba viršvalandžius. Tai taip pat reiškia, kad tikriausiai visą likusį gyvenimą turėsite valdyti savo būklę patys ir bandysite sumažinti ligų sukeliamus simptomus.
Suprasdami rizikos veiksnius, galite imtis priemonių savo sveikatai apsaugoti
Dėl šių būklių pacientai yra nežinioje, tačiau gydytojai taip pat tiksliai nežino, kas sukelia imuninės sistemos sutrikimus. Tam tikri veiksniai gali lemti, kad žmonės dažniau suserga autoimuninėmis ligomis, tačiau konkrečių rizikos veiksnių nėra, tik kai kurie dalykai, susiję su autoimuninių ligų dažnumu.
Jūsų lytis gali būti vienas iš jų. Moterys dažniau nei vyrai serga autoimuninėmis ligomis, ypač 15-44 metų amžiaus. Manoma, kad tai susiję su hormonų skirtumais, nors mokslininkai vis dar tiria tikslias priežastis[2].
Jei kas nors jūsų šeimoje serga autoimunine liga, jums taip pat gali būti didesnė tikimybė ja susirgti. Genetika vaidina svarbų vaidmenį, tačiau aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, tai, su kuo kasdien susiduriate, taip pat gali turėti įtakos. Tokie dalykai kaip saulės šviesa, tarša ir tam tikros cheminės medžiagos (pvz., naudojamos žemės ūkyje) gali padidinti riziką.
Kai kuriems žmonėms autoimunines ligas gali sukelti net tokie virusai kaip COVID-19 ar Epstein-Barr. Šių aplinkos veiksnių poveikis kartais gali sukelti autoimuninį atsaką. Jūsų įpročiai taip pat turi įtakos tokioms sveikatos problemoms. Tabako vartojimas yra susijęs su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant autoimuninių ligų riziką.
Kai kuriomis autoimuninėmis ligomis dažniau serga tam tikros etninės grupės. Pavyzdžiui, autoimuninėmis raumenų ligomis dažniau serga baltaodžiai europiečiai ar JAV gyventojai, o vilkligė labiau paplitusi afroamerikiečių, ispanakalbių ar lotynų amerikiečių populiacijose.
Dėl tokių būklių kaip nutukimas arba jau sergant viena autoimunine liga gali padidėti polinkis susirgti kitomis. Tai vadinamas daugybinis autoimuninis sindromas, kai žmogui vienu metu išsivysto daugiau nei vienas autoimuninis sutrikimas.
Yra daugiau nei 100 skirtingų autoimuninių ligų
Yra šimtai skirtingų simptomų, susijusių su šių tipų ligomis. Skirtingi sutrikimai yra susiję su tam tikra kūno dalimi ir sukelia konkrečius nemalonius pojūčius. Deja, šiuos simptomus taip pat galima supainioti su kitomis ligomis ir sumenkinti ar praleiti pro akis.
Nuovargis, nedidelis karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas ir patinimas gali būti susiję su kitomis ligomis, su kuriomis jau susiduriate. Sunkumai susikaupti, kojų ir rankų tirpimas, plaukų slinkimas ir odos bėrimai taip pat gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis, bet dažnai yra nesureikšminami.
Šioms ligoms gana įprasta, kad simptomai tai atsiranda, tai išnyksta. Tai ypač būdinga tokioms ligoms kaip reumatoidinis artritas ir psoriazė-žvynelinė. Šiems sindromams būdingi tam tikri paūmėjimai – laikotarpis, kai simptomai sukelia problemų, o paskui išnyksta, pereina į remisiją[3].
Tam tikros būklės taip pat gali turėti savo simptomus, kurie priklauso nuo organizmo sistemos, kurią jos pažeidžia. Taip yra su tokiomis ligomis kaip 1 tipo diabetas, uždegiminė žarnyno liga ar Hašimoto liga. Diabetas sukelia didelį troškulį ir svorio kritimą; IBD gali sukelti apkrovą ir viduriavimą. Hašimoto sindromas arba autoimuninis tiroiditas, yra skydliaukės uždegimas, kuris sukelia jos funkcijų sutrikimus, nuovargį, depresiją, DŽS.
- 1 tipo cukrinis diabetas: Sergant 1 tipo diabetu, imuninė sistema sunaikina insuliną gaminančias kasos ląsteles. Insulinas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl be jo didelis cukraus kiekis kraujyje ilgainiui gali pažeisti kraujagysles ir organus.
- Reumatoidinis artritas (RA): RA sukelia imuninės sistemos puolimą prieš sąnarius, todėl kyla uždegimas, skausmas ir sustingimas. Jis dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali išsivystyti ir jaunesniems nei 30 metų žmonėms. Gimininga liga – jaunatvinis idiopatinis artritas – pasireiškia vaikams.
- Psoriazinis artritas: Psoriazė sukelia per greitą odos ląstelių dauginimąsi, todėl susidaro uždegiminės, žvynuotos odos dėmės. Maždaug 30 % psoriaze sergančių žmonių išsivysto psoriazinis artritas, kuris pažeidžia sąnarius, sukelia skausmą ir patinimą.
- Išsėtinė sklerozė: išsėtinė sklerozė pažeidžia apsauginį sluoksnį aplink nervų ląsteles, todėl sulėtėja smegenų ir likusios kūno dalies ryšys. Ji gali sukelti judėjimo problemų, įskaitant sunkumus vaikščioti, o jos sunkumas skirtingiems žmonėms yra skirtingas.
- Žarnyno uždegiminės ligos: ŽIVL – tai ligos, sukeliančios žarnyno uždegimą. Skiriami du tipai: Krono liga, kuri gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, ir opinis kolitas, kuris pažeidžia storąją žarną ir tiesiąją žarną.
- Greivo liga: Greivo liga pažeidžia skydliaukę, todėl ji gamina per daug hormonų. Tai pagreitina organizmo medžiagų apykaitą, todėl atsiranda tokie simptomai kaip greitas širdies ritmas ir neplanuotas svorio kritimas. Kai kuriems žmonėms taip pat atsiranda odos ar akių problemų.
- Sjögreno liga: ši liga pažeidžia liaukas, kurios palaiko akių ir burnos drėgmę. Pagrindiniai simptomai yra akių sausumas ir burnos džiūvimas, tačiau ji taip pat gali paveikti sąnarius ir odą.
- Miastenija: Miastenija sutrikdo nervinius signalus, kurie valdo raumenų judesius. Dėl to atsiranda raumenų silpnumas, kuris gali pablogėti dėl veiklos ir pagerėti ilsintis.
- Celiakija: Sergantieji celiakija netoleruoja glitimo – baltymo, esančio kviečiuose ir kituose grūduose. Glitimo vartojimas sukelia imuninį atsaką, kuris pažeidžia plonąją žarną ir sukelia virškinimo problemų.
- Perniciozinė anemija: Perniciozinės anemijos atveju imuninė sistema puola ląsteles, gaminančias medžiagą, reikalingą organizmui įsisavinti vitaminą B12. Neturėdamas pakankamai B12, organizmas negali pasigaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, todėl susergama anemija.
Šiame sąraše išvardytos kai kurios dažniausiai pasitaikančios autoimuninės ligos, tačiau daugelis kitų ligų pažeidžia įvairius kūno organus ir sistemas. Mokslininkai toliau tiria šias ligas, kad suprastų jų priežastis ir pagerintų gydymą. O taip galės palengvinti gyvenimą pacientams, kuriems tenka su šiomis būklėmis tvarkytis kiekvieną dieną.
