- Mažos taršos zona ištuštino Kauno senamiestį
- Senamiestyje sumažėjus žmonių srautui, kavinės neteko lankytojų
- Maitinimo verslas kenčia visose Baltijos šalyse, kalbama ir apie streiką
Mažos taršos zona ištuštino Kauno senamiestį
Pasaulyje vis dažniau kalbant apie klimato kaitą, aplinkos taršą ir to pavojus, vis daugiau miestų nusprendžia įsirengti zonas, kur eismas būtų ženkliai apribotas ar net uždraustas. Tokiu keliu eina ir Lietuva: sostinėje vadinamoji mažos taršos zona atsiras netrukus, o Kauno mieste tokia jau yra.
Kaune nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) tenka sumokėti 2 eurus. Papildomai kainuoja ne įvažiavimas į senamiestį, tačiau pravažiavimas tranzitu. Atvykstantiems asmeniniais reikalais, į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą. Kauno senamiesčio teritorijoje pabuvus ilgiau nei valandą, reikia susimokėti už likusį stovėjimo laiką.
Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono g. bei Karaliaus Mindaugo pr. prieigose vairuotojus jau pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų. Jos įrengtos A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėmis, taip pat Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatve.
Apie patekimą į STZ įspėja įrengtos švieslentės su užrašu „Mokama zona 2 Eur“ ir kiti informaciniai ženklai. Už paslaugą sumokėti galima mobiliosiomis programėlėmis, SMS žinutėmis arba tinklalapyje parkavimaskaune.lt.
Tačiau patys miestiečiai ar Kauno svečiai šia idėja nesidžiaugia ir pastebi ne vieną jos trūkumą. Be to, šiam pokyčiui pilnai įsigaliojus, Kauno senamiestis akivaizdžiai ištuštėjo, o tai bene labiausiai pastebi restoranų, kavinių ir barų savininkai – dalis jų atvirai kalba apie neišvengiamą bankrotą.
Senamiestyje sumažėjus žmonių srautui, kavinės neteko lankytojų
Kaip anksčiau teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė, ji skeptiškai vertina sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį. Jos teigimu, dėl to vietiniams verslams tik kils papildomų problemų.
„Tačiau vietiniams verslams, įsikūrusiems senamiestyje, iškyla papildomos problemos, nes miesto valdžia neplanuoja jokių išlygų. Norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į įmones, kurios veikia senamiestyje, ir į juos aptarnaujančius verslus, kuriems taip pat reikia privažiuoti senamiesčio zonoje“, – kalbėjo O. Grigienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų situaciją, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių ir paslaugų kainas.
Tačiau prekių ar paslaugų kainų padidinimas ne visada yra išeitis. Net ir imantis to, dalis verslų išgyventi negali ir turi pranešti apie bankrotą. Tokia situacija ypač pastebima dabar yra maitinimo sektoriuje.
Neseniai šalyje gerai žinomo restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ bendrasavininkės Beata Nicholson ir Odeta Bložienė paskelbė, kad uždaro Kaune, senamiestyje įsikūrusią piceriją. Verslininkių teigimu, Kauno senamiestyje vykdomi ilgalaikiai infrastruktūros projektai ir pasikeitusi tvarka dėl įvažiavimo taip sumažino klientų srautus, kad tęsti darbų neįmanoma.
„Kauno senamiestis realiai visiškai užsidarė, dabar padarė dar ir įvažiavimą apmokamą. Iš pradžių tai labai kirto per maisto išsinešimui apyvartas. Ilgalaikis remontas paveikė ne tik mus, labai daug aplink vietų užsidaro. Senamiestis tapo nebepatrauklus žmonėms“, – teigė viena iš „Jurgis ir Drakonas“ bendrasavininkių O. Bložienė.
Nors miesto valdžia bandė spręsti taršos mažinimo ir senamiesčio apsaugos problemas, O. Bložienė mano, kad šie sprendimai dar labiau kenkia verslininkams. Anot verslininkių, tai tik sumažino Kauno senamiesčio patrauklumą, taip pat prisidėjo ir prie jų picerijos uždarymo.
O tokių ilgalaikių verslo projektų žlugimų istorijų dabar Kauno senamiestyje nestinga. Per paskutinius mėnesius laikinosios sostinės senamiestyje užsidarė ir daugiau restoranų bei barų: restoranas „Juoda druska“, barai „Pale Ale“, „rePUBlic No.3“, baras „Shamrock“, rugsėjo pabaigoje Vilniaus gatvėje duris užvėrė ir ilgai veikęs, populiarus restoranas „Pas Stanley“[1].
Maitinimo verslas kenčia visose Baltijos šalyse, kalbama ir apie streiką
O su sunkumais restoranų ir kavinių versle susiduriama ne tik Kaune. Pavyzdžiui, Vilniuje neseniai duris užvėrė ir į „Michelin“ gidą įtrauktas restoranas „Gastronomika”.
Apie iššūkius kalbama jau ne vienerius metus, o krizę iššaukė ne kas kitas, o 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija. Jos metu, ne vieną mėnesį kavinės ir restoranai apskritai negalėjo dirbti, vėliau buvo pritaikyti įvairūs ribojimai, susiję su prieštaringais Galimybių paso, atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ribojimais.
Pandemija turėjo neigiamos įtakos ir žmonių finansinei situacijai, dalis piliečių prarado darbus, tad apie apsilankymus kavinėse ir baruose teko pamiršti. O vos tik nuslūgus didžiausiai pandemijos bangai, smogė dar viena problema. Karas Ukrainoje ypač ženkliai paveikė ekonomiką, paskatino infliaciją, didelė dalis visuomenės ėmė dar labiau taupyti, dar sumažino ir lėšas, skiriamas pramogoms mieste.
Be to, šiais metais buvo atsisakyta anksčiau restoranams pritaikytos PVM lengvatos – vietoje 9 proc. taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje atmetė siūlymą lengvatą pratęsti trejiems metams, iki 2026 m. gruodžio 31 d[2].
Tai paskatino maitinimo sektoriaus krizę. Restoranų ir kavinių verslo atstovai teigia, kad rudenį ir žiemą situacija gali būti itin prasta, verslas yra gniuždomas ir galiausiai tai prives prie masinių bankrotų.
Iš tiesų, apyvarta šių metų rugpjūtį sumažėjo 5,1 proc., per visus metus susitraukė 7,3 proc., o lietuvių restoranų mokestinė prievolė viena didžiausių Europoje[3]. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių PVM mokestis maitinimo sektoriui yra mažesnis, vidurkis – 12,5 proc[4].
Įdomu ir tai, kad panaši situacija pastebima ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse. Dėl to, maitinimo sektoriaus atstovai, net teigia, kad yra pasiruošę vienytis streikui. Baltijos viešbučių ir restoranų asociacijos žada dar kalbėtis su valdžia, tačiau nesulaukusios pagalbos spalio pabaigoje planuoja streiką.
