Sumažintos taršos zonos veikia Kaune, netrukus – ir Vilniuje

Sumažintos taršos zonos jau veikia Kaune

Aktyviau diskutuojant apie klimato kaitą ir taršą, vis daugiau miestų kalba apie zonas, kur eismas būtų apribotas. Lietuvoje tokiu keliu jau žengė laikinoji sostinė.

Kaune nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) tenka sumokėti 2 eurus. Papildomai kainuoja ne įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantiems asmeniniais reikalais, į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą.

Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono g. bei Karaliaus Mindaugo pr. prieigose vairuotojus jau pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų. Jos įrengtos A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėmis, taip pat Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatvele.

„Sumažintos taršos zonoje per dieną vidutiniškai fiksuojame pusantro tūkstančio transporto priemonių. Didelė dalis jų senamiestį pravažiuoja tranzitu. Piko metu automobiliai paralyžiuoja siauras gatveles – sudaro spūstis, kelia triukšmą, didina oro užterštumą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Jis pabrėžė, kad STZ mokestis taikomas tik už tranzitą – nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Senamiesčio teritorijoje užsibuvus ilgiau nei valandą, toliau tereikia susimokėti už likusį stovėjimo laiką.

Be to, apie patekimą į STZ įspėja įrengtos švieslentės su užrašu „Mokama zona 2 Eur“ ir kiti informaciniai ženklai.

Už paslaugą sumokėti galima mobiliosiomis programėlėmis, SMS žinutėmis arba tinklalapyje parkavimaskaune.lt.

Jau netrukus tokios zonos gali atsirasti ir Vilniuje, tačiau diskusijos apie šiuos planus netyla. Vietiniai gyventojai skundžiasi dėl nepatogumų, su trikdžiais susiduria ir verslas

Vilnius seka laikinosios sostinės pėdomis

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigia, kad pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, iki kitų metų pradžios bus nustatyta mažos taršos zona.

„Konkrečios priemonės, įskaitant apsisprendimą dėl tokios zonos apmokestinimo ir kontrolės būdų, gali būti priimtos ir vėliau. Siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – teigia savivaldybė^[1].

Skelbiama, kad miesto centre vasaros ir rudens metu Bandomųjų miestų (angl. „Pilot Cities“) projekto apimtyje vykdomi įvairūs aplinkos vertinimo matavimai, eismo srautų analizė. Jos metu gauta informacija padės suplanuoti būsimus eismo organizavimo pakeitimus. Šiuo metu analizė dar vyksta, jos rezultatus preliminariai planuojama turėti metų pabaigoje.

Vis dėlto, idėjos kritikai jau dabar pastebi didžiulę problemą: jei šie tyrimai bus tik metų pabaigoje, o mažos taršos zona turės būti nustatyta nuo metų pradžios, tai vairuotojams ir gyventojams liks pernelyg menkai laiko susipažinti su pakeitimais. Taip pat pastebima, kad zona bus planuojama dar neturint oficialių duomenų, pagrindžiančių jos poreikį.

Kritikos nestinga: kalbama apie sunkumus gyventojams ir verslams

2023 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti įstatymas, pagal kurį reikalaujama dalyje šalies savivaldybių įvesti mažos taršos zonas. Jos ne tik apriboja patekimą automobiliu į tam tikras vietas, bet apima ir infrastruktūros pritaikymą alternatyviems judumo būdams – dviračiams, paspirtukams bei pėstiesiems^[2].

Ekspertai teigia, jog pagal statistiką, mažos taršos zonos veikia. Pavyzdžiui, pritaikytos Švedijos sostinėje Stokholme, kur populiaciją auga, jos eismo intensyvumą ženkliai sumažino. To paties siekiama ir Vilniuje, kur žmonių skaičius taip pat kasmet auga, gatvėse vis daugėja spūsčių.

Tiesa, verta pabrėžti, kad kiekviena šalis pasirenka savas praktikas. Skandinavijoje taikomas mokestis, kuris skiriasi priklausomai nuo paros laiko ir taip skatina vengti nereikalingų kelionių. Vilnius gali pasirinkti kitą būdą apmokestinti tam tikras zonas.

Anksčiau teigta, kad Vilniuje pirmoji mažos taršos zona apims senamiestį, taip pat kalbėta, kad Klaipėdoje tokios zonos galėtų būti numatytos senamiestyje ir Smiltynėje. Kaune ši zona jau veikia senamiestyje. Tačiau sprendimas sulaukė prieštaringų reakcijų, ypač iš verslo bendruomenės, kuri įsitikinusi, kad iniciatyva sukels nepageidaujamų pasekmių tiek miestui, tiek jo gyventojams.

Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, pokyčiais siekiama sumažinti automobilių srautą senamiestyje ir skatinti tvaresnį judumą. 

„Dar 2019 metais Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino Darnaus judumo planą, kuriame buvo numatyta sumažintos taršos zona, dar kitaip vadinama mažų emisijų zona. Tikslas – mažiau tranzito senamiestyje. Tai kuo mažiau automobilių, tuo mažiau taršos, tuo mažiau triukšmo – bus patogiau judėti senamiestyje žmonėms. Tikimės, kad srautai sumažės ir senamiestis pasidarys patrauklesnis“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matuševičius.

Vis tik, piliečiai pastebi, kad mokėjimo sistemos gali būti nepatogios vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su techniniais sunkumais bandant prisiregistruoti ir apmokėti rinkliavą per telefonines programėles.

Savo ruožtu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė taip pat skeptiškai vertina miesto sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį. Jos teigimu, džiugu, jog miestas siekia taikyti žalinimo praktikas, tačiau, atkreipia dėmesį direktorė, vietiniams verslams kils papildomų problemų.

„Tačiau vietiniams verslams, įsikūrusiems senamiestyje, iškyla papildomos problemos, nes miesto valdžia neplanuoja jokių išlygų. Norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į įmones, kurios veikia senamiestyje, ir į juos aptarnaujančius verslus, kuriems taip pat reikia privažiuoti senamiesčio zonoje“, – aiškino O. Grigienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų situaciją, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas. Kauno verslo bendruomenės vadovė išreiškė viltį dėl galimų lengvatų peržiūros, kurios galėtų palengvinti smulkaus verslo naštą.