- Kauno restorano uždarymas – pasak savininkų Senamiesčio apmokestinimo ir remontų atspindys
- Vilniaus restorano uždarymas – pasak savininkių ekoniminis sprendimas dėl pasikeitusio PVM išaugusių kaštų
- Kritikai turi ir kitokių versijų, gal per daug restoranų tinkle buvo politikos?
Kauno restorano uždarymas – pasak savininkų Senamiesčio apmokestinimo ir remontų atspindys
2024 metų rugsėjo mėnesį restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ bendrasavininkės Beata Nicholson ir Odeta Bložienė pranešė apie Kaune, Senamiestyje, įsikūrusios picerijos uždarymą. Socialiniuose tinkluose paskelbta žinutė sujaudino daugelį restoraną pamėgusių lankytojų:
„Labai gaila, bet deja turime sakyti Kaunui sudie! Senamiestis labai nutilo ir tiesiog jau neturi tiek svečių, kad galėtų gyvuoti – Spalis paskutinis mėnuo – ateikit! Lauksim!“
Pasak verslininkių, Kauno Senamiestyje vykdomi ilgalaikiai infrastruktūros projektai ir pasikeitusi tvarka dėl įvažiavimo apmokestinimo smarkiai sumažino klientų srautus. Šiuo metu vykstantys Senamiesčio gatvių remontai jau antrus metus trikdo lankytojų judėjimą, o naujai įvesti mokesčiai už įvažiavimą dar labiau sumažino žmonių susidomėjimą šiuo miesto rajonu.
„Kauno senamiestis realiai visiškai užsidarė, dabar padarė dar ir įvažiavimą apmokamą. Iš pradžių tai labai kirto per maisto išsinešimui apyvartas. Ilgalaikis remontas paveikė ne tik mus, labai daug aplink vietų užsidaro. Senamiestis tapo nebepatrauklus žmonėms“, – teigė viena iš bendrasavininkių, Odeta Bložienė.
Nors miesto valdžia bandė spręsti taršos mažinimo ir Senamiesčio apsaugos problemas, O. Bložienė mano, kad šie sprendimai dar labiau kenkia verslininkams. Kritikuojami sprendimai, tokie kaip Rotušės aikštės remontas, eglutės šventės perkėlimas ir nauji įvažiavimo mokesčiai, anot verslininkių, sumažino Kauno Senamiesčio patrauklumą ir prisidėjo prie picerijos uždarymo.
„Mes tiesiog nebegalime veikti nepelningai“, – sakė B. Nicholson, pabrėždama, kad jų sprendimas buvo ekonomiškai neišvengiamas.
Vilniaus restorano uždarymas – pasak savininkių ekoniminis sprendimas dėl pasikeitusio PVM išaugusių kaštų
Kauno restorano uždarymas nebuvo pirmoji „Jurgis ir Drakonas“ nesėkmė šiemet. 2024 metų vasarį, taip pat buvo uždarytas pirmasis restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ restoranas, veikęs daugiau nei dešimtmetį Vilniaus Pylimo gatvėje. Pasak verslininkės Odetos Bložienės, šis sprendimas buvo neišvengiamas dėl kelių priežasčių, tarp jų – pasikeitę ekonominiai rodikliai ir restoranams grąžintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Tai buvo pats pirmasis mūsų restoranas. Jis veikė daugiau nei dešimtmetį ir dabar jį uždarome. Pasikeitė situacija: recesija, mažėjantis vartojimas, restoranų verslui sugrąžintas PVM. Tai labai apsunkina situaciją ir tenka mažinti apimtis“, – Delfi portalui komentavo O. Bložienė.
Kaip teigė Bložienė, restoranų verslui Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vis sunkiau išsilaikyti. Padidėjusi elektros kaina, didėjantis minimalus darbo užmokestis ir bendra kaštų infliacija sukūrė nepalankią aplinką, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Nuo koronaviruso pandemijos laikotarpiu pritaikyto lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, kurio tikslas buvo padėti nukentėjusiam verslui, šiemet vėl buvo grįžta prie įprasto 21 proc. PVM.
Verslininkės manymu, PVM sugrąžinimas yra ypač sunkus smūgis maitinimo įstaigoms. „Tai, kas matosi rinkoje, kiek dabar yra uždarinėjama restoranų, parduodama įrangos, yra pasekmė sprendimo dėl PVM grąžinimo. Jis – visiškai neadekvatus“, – teigė ji.
Šie veiksniai lėmė Vilniaus restorano uždarymą ir iškėlė klausimą dėl restoranų tinklo ateities.
Kritikai turi ir kitokių versijų, gal per daug restoranų tinkle buvo politikos?
Nors ekonominiai iššūkiai, tokie kaip didėjančios išlaidos ir sumažėję klientų srautai, akivaizdžiai paveikė „Jurgis ir Drakonas“ tinklą, kritikai pabrėžia, kad tai nebuvo vienintelės priežastys, lėmusios jų populiarumo mažėjimą. Verslo strategijos ir politiniai sprendimai, priimti per pastaruosius kelerius metus, taip pat galėjo turėti įtakos šių restoranų likimui.
Viena iš pagrindinių kritikos priežasčių buvo verslo pozicija dėl galimybių paso įvedimo pandemijos metu. „Jurgis ir Drakonas“ buvo vieni pirmųjų restoranų, viešai įsivedusių šį pasą, ir dėl to įsitraukę į visuomenės diskusijas dėl segregacijos. Dalis visuomenės šį sprendimą laikė politizuotu ir nepalaikė šio žingsnio. Jų manymu, verslas sąmoningai pasirinko atstumti tam tikrą dalį klientų, priimdami valdžios įvedamus ribojimus, tuo pačiu prarasdami ir lojalius lankytojus.
Simboliniai sprendimai, tokie kaip spalvotos picos dėžutės, skirtos parodyti paramą „Pride“ mėnesio iniciatyvoms taip pat sulaukė nemažo atgarsio ir nežinia ar tinklui padarė daugiau naudos, ar žalos. Nemaža dalis visuomenės priėmė šiuos žingnius priėmė skeptiškai, svarstydami ar „Jurgis ir Drakonas“ nenukrypo nuo savo pagrindinės veiklos ir pernelyg neįsivėlė į socialinę bei politinę diskusiją, kuri nebūtinai atitiko jų klientų lūkesčius. Kaip visada lietuviai labiau mėgsta tylą neutralumą.
Garsiai svarstoma ir dėl restoranų socialinių paskyrų pasirinkimo savo profilio nuotraukomis rinktis Ukrainos vėliavą. Nors dauguma tautiečių palaiko Ukrainą ir ne kartą įrodė esantys neabejingi kaimynystėje vykstančiam karui, vistik svarstoma, kad šią minutę itin svarbu nepamiršti savo pačių šaknų, kuo daugiau vartototi tautinius simbolius ir propoguoti vertybes.