Trečdalis europiečių balsuotų už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų partijas
Panašu, jog nemenka dalis Europos gyventojų pradeda trokšti kardinalių pokyčių. Praėjusių metų 31 šalies analizė parodė, jog europiečiai vis labiau linksta balsuoti už antisistemines partijas. Net 32 proc. balsų buvo atiduoti kraštutinių kairiųjų arba kraštutinių dešiniųjų partijoms. Tuo tarpu dabartinėms sisteminėms partijoms darosi vis sunkiau išlaikyti balso teisę turinčių gyventojų palaikymą savo pusėje.
Analizė, kurią atliko daugiau nei 100 politologų iš 31 šalies, atskleidė, kad per praėjusių metų nacionalinius rinkimus rekordinis skaičius Europos rinkėjų balsavo už antisistemines partijas. Naujausi skaičiai taip pat parodė, jog antisistemininkų palaikytojų gretos nepaliaujamai auga jau daugelį metų. 1990-ųjų pradžioje antisistemininkus palaikė 12 proc. europiečių, o 2000-ųjų pradžioje tokių buvo jau 20 proc. tarp visų balso teisę turėjusių europiečių.
Tyrimas, kuriam vadovavo Amsterdamo universiteto politologas Matthijsas Rooduijnas ir kurį paviešino „The Guardian“, parodė ir tai, kokią kryptį labiausiai palaiko europiečiai. Maždaug pusė rinkėjų, nusistačiusių prieš dabartinę politiką, remia kraštutinių dešiniųjų partijas – būtent tokia balsų dalis auga sparčiausiai. M. Rooduijnas sakė[1]:
„Yra svyravimų, tačiau pagrindinė tendencija yra ta, kad skaičiai nuolat auga. Pagrindinės partijos praranda balsus, o antisisteminės partijos jų gauna vis daugiau.“
Už antisistemininkus pradeda balsuoti ir vyresnio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai
Įdomu, kad keičiasi ir antisistemininkų palaikytojų ratas. Seniau buvo mėgiama kartoti, jog už tokio tipo partijas mėgsta balsuoti menkesnes pajamas uždirbantys asmenys. Taip pat dažnai buvo sakoma, kad antisistemininkus labiausiai mėgsta mažiau išsilavinę, provincijose gyvenantys rinkėjai.
Tačiau dabar už kraštutinius dešiniuosius balsuoja net ir tie, kurie ekspertų akyse to neva niekada nebūtų darę. O tai rodo, kad nuo valdančiųjų nusisuka net ištikimiausi jų palaikytojai.
Tarp antisistemininkų rėmėjų dabar yra daugybė vyresnio amžiaus moterų, didmiesčių gyventojų, išsilavinusios viduriniosios klasės atstovų. Jie renkasi kraštutinių dešiniųjų pažiurių lyderius, nors ir žino, kad tokie politikai yra daug griežtesni, kartais net laikomi autoritarinio režimo atstovais. Tačiau toks faktas tampa nebe minusu, o teigiama savybe, kadangi vis daugiau rinkėjų tikisi, kad būtent tokie politikai gali atnešti ekonominį bei kultūrinį stabilumą.
Auga antisisteminių partijų kiekis rinkimuose ir jų laimimas balsų skaičius
„PopuList“ sąrašas, kuris prieš penkerius metus buvo paviešintas bendradarbiaujant su „Guardian“, šiais metais turi nurodytas 234 antisistemines partijas visoje Europoje. Į jas įskaičiuotos 165 populistinėmis vadinamos partijos (dauguma jų yra kraštutinių kairiųjų arba kraštutinių dešiniųjų). Sąraše 61 partija priskiriama kraštutinių kairiųjų pažiuroms, o 112 priskiriama kraštutinių dešiniųjų ir dauguma iš jų, bet ne visos, yra įvardintos kaip populistinės.
Antisisteminės partijos visoje Europoje džiaugiasi augančiu populiarumu ir vis didesniu balsų kiekiu rinkimų metu. Pavyzdžiui, praėjus metams po rinkimų, Austrijos Laisvės partija (FPÖ) yra pirmaujanti politinė jėga apklausose, Vokietijos AfD sugebėjo padvigubinti jiems skiriamų balsų dalį iki 22% ir šiuo metu yra antroje vietoje, lenkdama kairiąją SPD partiją, o Marine Le Pen veikiausiai pasirodys geriausiai iš visų tų kartų, kiek jau yra dalyvavusi Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Žinoma, nereikėtų pamiršti ir Vengrijos lyderio Viktoro Orbáno, Lenkijos valdančiosios partijos Tvarka ir teisingumas ir keleto kitų partijų. Net trys kraštutinių dešiniųjų, natyvistų partijos Graikijoje birželio mėnesį vykusio balsavimo metu laimėjo vietas parlamente, o Slovakija, Lenkija ir Nyderlandai dar šiais metais vyksiančiuose rinkimuose taip pat gali skirti daugiau balsų antisistemininkams.
Antisisteminės partijos atsigręžia į žmonių problemas, o valdantieji ir vis labiau tolsta nuo žmonių
Pasak mokslininkų, tyrinėjusių partijas, kurios nuo 1989 metų per parlamento rinkimus gavo bent vieną vietą arba 2 proc. balsų, už šios tendencijos slypi daugybė veiksnių. Daphne Halikiopoulou, politologė iš Jorko universiteto ir „PopuList“ bendraautorė, sakė:
„Ypač kraštutinių dešiniųjų partijos tikrai išplėtė savo rinkėjų bazę ir kuria rinkėjų, turinčių labai skirtingus rūpesčius, koalicijas. Jų didelė problema visada buvo imigracija. Tai vis dar egzistuoja, tačiau kultūriniai rūpesčiai dabar sudaro tik nedidelę jų elektorato dalį. Jie peržengė pagrindinį sekėjų skaičių, pasinaudodami daugybe rinkėjų nesaugumo jausmą sukeliančių problemų. Jie diversifikuoja.“
Galima teigti, jog kai kurioms partijoms padėjo valdančiųjų vykdytas priverstinis vakcinų brukimas ir ilgi karantinai. Kitoms pagelbėjo aštrėjantys kultūriniai karai, į kuriuos įeina ir lyties, istorijos, tautinio tapatumo simboliai. Kai kurios partijos taip pat atsigręžė į pragyvenimo išlaidų krizę, vykstantį Rusijos karą su Ukraina ir panašiai. Kitaip tariant, antisistemininkai pradėjo kalbėti apie tas problemas, kurias ignoruoja valdantieji.
Antisistemininkai ypač pabrėžia tautai rūpimus klausimus ir atskiria nuo jos korumpuotą elitą. Jie teigia, kad visa politika turėtų būti liaudies valios išraiška, o ne tai, ką gyventojams primeta dažnai visiškai ne dėl gyventojų dirbantys valdantieji. Antisisteminių partijų atstovai smarkiai kritikuoja įsitvirtinusią sistemą, pabrėžia, jog valdantieji apriboja tam tikrų asmenų teises ir vykdydami savo politiką kenkia tikrąjai demokratijai bei šalies gerovei.
Taigi, dėl antisistemininkų populiarumo kilimo kaltos ir pačios sisteminės partijos. Ekspertai pastebi, jog jos pernelyg atitrūko nuo visuomenės reikalavimų. Ilgus metus valdžią turėjusios partijos tapo organizacijomis, kurios nereaguoja į žmonių rūpesčius. Vietoj to, jos eina tik savo ar aukštesnių organizacijų sugalvota kryptimi, o vis didesnė dalis rinkėjų jaučiasi nusivylę ir dažnai kaltina tokias partijas dėl visų valstybinių problemų. Tad natūralu, jog rinkėjai vis labiau nori suteikti galimybę neišbandytoms alternatyvioms partijoms.
Žinoma, tai nebūtinai reiškia, jog antisisteminėms partijoms bus lengva laimėti rinkimus visose šalyse. Stebint tokių partijų populiarumą, galima įžvelgti ir vis didėjantį naujų partijų skaičių. Todėl antisisteminės jėgos vis tiek gali negauti daugumos balsų, nes rinkėjų balsai tiesiog bus padalinti skirtingoms partijoms.
Pasitikėjimas valdžia Lietuvoje – visiškose žemumose
Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalis tikrai nėra išimtis. Panašu, jog pastarųjų kelerių metų įvykiai Lietuvoje tapo tikru inkaru, kuris paskandino daugelio gyventojų tikėjimą dabartiniais valdančiaisiais ar šviesiu rytojumi. 2023 metų vasario mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“, kuris parodė, jog net aštuoni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje prastėja[2].
Be to, iš visų institucijų lietuviai menkiausiai pasitiki Seimu ir vyriausybe, o tai yra gan ryškus rodiklis, jog rinkėjai mielai rinktųsi visiškai kitas partijas, tikėdamiesi teigiamų pokyčių. Atliktos apklausos metu išaiškėjo, kad Seimu nepasitiki net 76 proc. respondentų, o vyriausybe – 65 proc. respondentų.
Tuo tarpu praėjusiais metais atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa irgi parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti valdančiaisiais. Net 73 proc. šalies gyventojų tuo metu norėjo, jog po Seimo rinkimų pasikeistų valdžia ir prie šalies vairo atsisėstų visai kiti politikai. Daugiausiai (78 proc.) to norėjo 30-49 metų žmonės, kurių šeimos pajamos per mėnesį siekė 851-1,6 tūkst. eurų[3].
Akivaizdu, jog pandemijos metu atlikti žingsniai, migrantų krizė, karas Ukrainoje, energetikos krizė ir kitų įvairių problemų valdymas netenkina daugelio Lietuvos gyventojų. Labiausiai valdžia nepatenkinta vidurinioji klasė, kuri per šiuos kelerius metus veikiausiai ir buvo tie, kurie pajuto gyvenimo pablogėjimą labiausiai iš visų. Tad gali būti, jog kitais metais vyksiantys rinkimai maloniai nustebins antisisteminiais laikomų politikų gretas.
