Į Seimo tribūną iškviesta A. Bilotaitė kaltino politikus žema kultūra ir tvirtino pasielgusi teisingai
Konstituciniam teismui (KT) oficialiai pranešus, kad priverstinis neteisėtai sieną kirtusių migrantų apgyvendinimas užsieniečių registravimo centre prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsitvėrė tylos siena. Tačiau nepaisant jos nenoro šnekėtis su Seimo opozicinėmis frakcijomis, šiandien ministrė ir vėl buvo kviečiama pasisakyti. Opozicija šį kartą raštu uždavė tik vieną klausimą – kodėl politikė nesutinka pateikti atsakymus opozicijai.
A. Bilotaitei buvo suteikta galimybė pasisakyti rytiniame Seimo posėdyje, kur buvo numatyta, kad į šį ir kitus susijusius klausimus bus atsakyta per pusvalandį. Tačiau dar prieš posėdį politikė suskubo teisintis ir aiškinti, kad opozicinės frakcijos nesilaiko Seimo statuto normų, rodo žemo lygio politinę kultūrą ir esą nesugeba gerbti jos darbo:
„Pirmas dalykas – egzistuoja Seimo statutas, kuris numato, prieš kiek dienų turi būti pateikiami klausimai valdybai ir prieš kiek laiko turi būti informuojamas ministras. Ministrai turi savo darbotvarkes. <…>
Negalima taip, kad čia pakviečia, užsimano ir ministras turi tuoj pat eiti. Yra Statutas, esu pasiruošusi pagal Statuto normas atsakyti į visus klausimus.
Tenka pripažinti, kad Seime politinė kultūra yra žemo lygio. Kai kurie parlamentarai leidžia sau peržengti ribas. Bet noriu pažymėti, kad mano sprendimai yra susiję su įtempta mano darbotvarke, tikrai didelių krūvių yra, daug darbų.“
O į Seimo tribūną pagaliau stojusi politikė ir toliau nepripažino savo kaltės bei aiškino, kad jos veiksmai nelegalių migrantų klausimu buvo pateisinami bei teisingi. Ji taip pat bandė sakyti, jog visus jos veiksmus parėmė kiti Seimo nariai ir kaltinti juos, kad patys skubino veikti:
„Kol derinome teisinius žingsnius, nuolat girdėjome raginimus, būtent iš jūsų, kolegos: greičiau, kur sprendimai, kodėl nėra sprendimų. Dabar tie balsai, kurie išeina iš salės, sako, kad reikėjo geriau pasvarstyti, gal sprendimai buvo netinkami.“
Opozicija, girdėdama politikės žodžius, bet jai neatsakant į raštu užduotą klausimą, net nusprendė demonstratyviai išeiti iš Seimo salės. Politikai po to piktinosi, kad ministrė tiesiog skaito iš paruoštuko ir vengia atsakyti tai, ko buvo klausiama. Tuo tarpu Seimo tribūnoje stovinti A. Bilotaitė tiesiog ir vėl kartojo esanti teisi:
„Pasikartosiu, tuometinė situacija vertė imtis netradicinių priemonių. Jos buvo laikinos. <…> Negalima likti savo pačių teisės įkaitais. <…> Ir noriu patikinti, kad pasikartojus panašiai hibridinei atakai ar kitokioms, politinė valia gintis, kol aš būsiu ministre, visada bus. <…> O kalbant apie atsakomybę dėl migrantų krizės, vienintelis, iš kurio turime reikalauti atsakomybės už migrantų krizę ir nusikaltimus žmogiškumui yra Lukašenka ir jo režimas.“
Kęstutis Mažeika paklausė dėl liūdnai pagarsėjusio Kybartų kalėjimo, kokia yra situacija ir ar planuojama ten dar kelti žmones. A. Bilotaitė pripažino, kad Kybartų kalėjimas ateityje ir vėl gali būti panaudotas:
„Šiuo metu jis nėra naudojamas <…>. Yra patvarkytas, kad ateityje naudoti.“
Aidas Gedvilas netgi priminė apie vykusį seksualinį išnaudojimą, prostituciją, tačiau A. Bilotaitė vis tiek tikino, kad savo politikoje nebūtų nieko keitusi ir būtų pasielgusi lygiai taip pat.
Pabaigoje A. Bilotaitė taip ir liko nepaaiškinusi, kodėl vengė atsakinėti į klausimus ir neatėjo tada, kai buvo paprašyta, nors parlamentarai priminė, kad jos darbotvarkė buvo tuščia. Ji ir toliau kartojo, kad buvo per daug užsiėmusi.
Šiandieninis bandymas kalbėtis su A. Bilotaite nėra pirmas. Prieš tai politikė buvo kviečiama į bendrą opozicinių frakcijų posėdį, tačiau atsisakė susitikti, nepateikė jokio kito jai patogaus susitikimo laiko ir pareiškė, kad atsakys tik į raštu pateiktus klausimus. Ji taip pat atsisakė kalbėti ir antradienį vykusio posėdžio metu.
Tad Seimo opozicinių frakcijų seniūnams – Mišrios grupės vadovei Agnei Širinskienei, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnui Algirdui Butkevičiui, socialdemokratų frakcijos vadovei Orintai Leiputei, „valstiečių“ seniūnei Aušrinei Norkienei ir „darbiečių“ frakcijos lyderiui Viktorui Fiodorovui – neliko nieko kito, kaip tik prašyti, kad galėtų užduoti rūpimus klausimus šiandienos rytinio posėdžio metu.
A. Bilotaitė pažeidė Konstituciją priimdama sprendimus dėl pabėgėlių
Konstitucinis teismas jau prieš daugiau nei savaitę pripažino, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centre prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Skelbdamas nutarimą, KT pirmininkas Gintaras Goda sakė[1]:
„Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.“
Šis faktas išaiškėjo po to, kai į KT su individualiu konstituciniu skundu kreipėsi Irako pilietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Prieglobsčio prašytojas norėjo, jog būtų įvertintos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos.
Pasak pareiškėjo, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris apribotų asmens laisvę be jokio teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, nevykdant procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą. Tačiau prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas de facto, nes laisvė buvo suvaržyta neturint jokio nacionalinio teismo arba kitos Lietuvos institucijos sprendimo. Be to, vyras teigė, kad net nežinojo kiek laiko bus ribojama jo laisvė ir kokios to priežastys.
Remiantis Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymu, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje, prieglobsčio prašytojai yra laikinai apgyvendinami specialiuose centruose, kol nėra priimtas sprendimas įleisti juos į šalį. Tokiu atveju jiems draudžiama laisvai judėti ir šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Irako pilietis buvo sulaikytas 2021 metų liepos 31 dieną, kai neteisėtai kirto Lietuvos sieną. Jis buvo apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose ir neturėjo teisės išeiti už apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų. Tad prieglobsčio prašytojas, įvertinęs Lietuvos įstatymus, prašė pripažinti, jog nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos buvo sulaikytas neteisėtai.
Šis Irako pilietis nėra vienintelis, patyręs ilgai trukusius suvaržymus. 2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą pradėjo plūsti neregėtas skaičius neteisėtų migrantų. Prieš pradedant vykdyti jų apgręžimą, į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Visi atvykėliai buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose be teisės išeiti už jų ribų. Tiesa, šiuo metu dauguma neteisėtų migrantų jau yra išsiųsti, išvykę iš šalies arba turi judėjimo laisvę.
Vidaus reikalų ministrė neteisėtai kalino ir ~1000 vaikų, bet kaltės nejaučia iki šiol
Priėmus KT nutarimą, kad Konstitucijai prieštarauja nuostata, leidžianti urmu iki pusės metų migrantus uždaryti užsieniečių registravimo centruose be jokio individualaus situacijos vertinimo, kilo didelis sujudimas. Politikai reikalavo, jog vidaus reikalų ministrė pasisakytų dėl vykdytų neteisėtų veiksmų, tačiau pati A. Bilotaitė vengė bet kokios diskusijos. Ji netgi pareiškė, kad antrą kartą elgtųsi lygiai taip pat[2]:
„Tačiau vertinant situaciją ir tuo metu mūsų valstybei kilusias grėsmes – kitų sprendimų būti negalėjo. <…> Galvojant apie mūsų šalies ir žmonių saugumą, sustabdyti neteisėtų migrantų srautą buvo būtina. Suvaldę šį srautą reglamentavimą švelninome. <…> Jeigu situacija pasikartotų, elgčiausi taip pat – daryčiau viską, kas įmanoma, kad užtikrintume mūsų valstybės ir mūsų žmonių saugumą.“
Tuo tarpu ekspertai nesupranta tokios A. Bilotaitės pozicijos ir teigia, jog nuo pat pirmųjų dienų su neteisėtais migrantais buvo galima elgtis tinkamai laikantis įstatymų. Advokatas Laurynas Biekšta sakė[3]:
„Nebuvo praktinės problemos. Tolesnė patirtis rodo, kad praėjus tam pusmečiui, klausimas vėl atsidūrė Seime ir Seimas jau po pusmečio nusprendė – gerai, vežam juos į teismą. Ir visi jie buvo nuvežti, teismas svarstė visus atvejus ir nuo to laiko jų situacija buvo normaliai konstituciškai sureguliuota, t. y. individualiai įvertinus. Tie žmonės, kurių nebuvo būtina sulaikyti, jie nebuvo sulaikyti, tuos, kuriuos buvo būtina sulaikyti, jie buvo sulaikyti.
Konstitucinis Teismas nepasakė, kad juos visus reikėjo paleisti. Konstitucinis Teismas pasakė, kad juos reikėjo sulaikyti konstituciniu būdu – įvertinti, ar jie turi būti sulaikyti. Ir čia įvairios aplinkybės turi būti vertinamos, pavyzdžiui, ar asmens tapatybė nustatyta, ar jis piktnaudžiauja ar nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, ar jis pavojingas viešajai tvarkai, saugumui. Visą tai įvertinus, galima buvo sulaikyt, bet reikėjo sulaikyti taip, kaip reikalauja mūsų Konstitucija, kaip kiekvieną žmogų – teisme.“
Be jokio teismo uždaryti ir laisvai šalyje vaikščioti negalėjo daugybė žmonių. Tarp jų buvo įvairaus amžiaus, sveikatos būklės, lyties asmenų. Nors apie KT sprendimą išgirdusi A. Bilotaitė iš karto pareiškė, kad vis tiek būtų elgusis lygiai taip pat dėl esą Lietuvos saugumo, tarp virš 4000 migrantų buvo net ~1000 vaikų. Taip pat buvo užfiksuoti seksualinio išnaudojimo atvejai, dėl išgyvenimo vykdyta prostitucija.
A. Bilotaitei gresia apkalta dėl šiurkščių pažeidimų
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Vytautas Bakas dar prieš šiandieninį posėdį jau buvo parengęs teikimą pradėti apkaltos procesą A. Bilotaitei. Pagal parengtą tekstą, rengėjai mano, kad vidaus reikalų ministrė nuo 2021 metų liepos 2 dienos iki šiol neteisėtai ir šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Konstituciją organizavo ne mažiau nei 4577 vyrų, moterų bei vaikų neteisėtą sulaikymą ir laisvės atėmimą[4].
Parengtame tekste buvo teigiama, kad ministrė nepaisė vėlesnių oficialių Europos Sąjungos institucijų bei pareigūnų, nacionalinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų įspėjimų ir išvadų, jog Vidaus reikalų ministerijos teikiamos pataisos nėra suderinamos su tarptautine ir nacionaline teise. A. Bilotaitė taip pat kaltinama, jog nurodė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kai teikė Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančias įstatymų pataisas.
Kitaip tariant, dokumentu siekiama įrodyti, jog A. Bilotaitės vadovaujama ministerija tyčia pateikė Konstitucijai prieštaraujančias pataisas ir politikė piktybiškai laikėsi savo pozicijos, šiurkščiai pažeisdama teisinius aspektus. Opozicinės frakcijos kaltina vidaus reikalų ministrę, jog ji šiurkščiai pažeidinėjo žmonių teises.
Dėl galutinio teksto turinio ir opozicinių frakcijų tolimesnių veiksmų politikai planuoja nuspręsti jau šiandien. Pradėti apkaltą užtenka 36 parašų, tačiau toliau vyksta sudėtingas procesas, apsunkinantis pašalinimą. Seimui tektų balsuoti, ar sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vėliau visam Seimui teiktų verdiktą, ar reikia pradėti apkaltą. Gavus komisijos išvadas, Seimas balsuotų, ar būtina pradėti apkaltą. Nusprendus teigiamai, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kuris vertintų, ar tikrai buvo įvyktas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas. Po KT nutarimo, Seimui ir vėl tektų balsuoti, tik šį kartą kartą prireiktų didelio Seimo narių aktyvumo, nes asmuo gali būti pašalintas iš pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas tik tuo atveju, jei taip nubalsuoja 85 parlamentarai.
