- Pandemija Amerikai kainavo 14 trilijonų JAV dolerių
- Dalis ekspertų teigia, kad tikruosius ekonominius COVID-19 padarinius pajusime tik po kelerių metų ar net dešimtmečių
- Brangiausiai kainavusios šio amžiaus tragedijos JAV kilo dėl gamtos stichijų
Pandemija Amerikai kainavo 14 trilijonų JAV dolerių
Užsienio ekonomistai, viešojo sektoriaus analitikai ir politikos ekspertai apskaičiavo, kad 2020 m. pasaulį beveik visiškai suparalyžiavusi COVID-19 pandemija iki šių metų pabaigos iš JAV bus pareikalavusi net 14 trilijonų JAV dolerių nuostolių[1]. Tai reiškia, kad COVID-19 pandemija taps viena brangiausiai kainavusių šio amžiaus nelaimių JAV.
Tokie stulbinantys patirtų nuostolių skaičiai buvo gauti ekspertams atlikus skaičiavimus, pasitelkus daugiau nei dviejų pirmųjų pandemijos metų duomenis. Tuomet buvo parengta bendra ekonominė prognozė, kuria siekta įvertinti pandemijos nuostolius JAV, padarytus per ketverių metų laikotarpį – nuo 2020 m. sausio mėnesio, iki 2023 m. gruodžio mėnesio.
Analizės pagalba buvo nustatyta, kad patys didžiausi valstybės patirti nuostoliai yra siejami su sumažėjusiu arba visiškai sustojusiu darbu bei ženkliai sumenkusiais pardavimais. Šie nuostoliai siejami su griežtu karantino režimu, darbu ir mokslu namuose, uždarytomis parduotuvėmis, kavinėmis, pramogų vietomis, uždraustomis kelionėmis.
Atliktos analizės duomenys rodo, kad pačiame pandemijos įkarštyje – 2020 m. antrąjį ketvirtį – kelionių lėktuvu skaičius sumažėjo net 60 proc., besilankančių kavinėse skaičius sumenko 65 proc., o apsipirkimai parduotuvėse sumažėjo 43 proc. Tuo tarpu tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos analizuotu laikotarpiu sudarė net apie 214 mlrd. dolerių.
Per pirmuosius 30 pandemijos mėnesių daugiausiai nuostolių patyrė būtent turizmo, prekybos ir maitinimo bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriai, kurių kiekvienas susitraukė nuo 26, 5 proc., iki 57,5 proc.
Įvertinus šiuos duomenis, ekspertai prognozuoja, kad 2020-2023 m. laikotarpiu, JAV grynoji ekonominė produkcija sudarys apie 103 trilijonus JAV dolerių. Jeigu pandemija nebūtų įvykusi, planuojama produkcija galėtų siekti net apie 117 trilijonų JAV dolerių arba beveik 14 proc. daugiau nei yra prognozuojama dabar.
Manoma, kad tokio didelio nuostolio JAV galėjo išvengti, jeigu per pirmuosius dvejus su puse pandemijos metų nuo koronaviruso būtų mirę mažiau žmonių.
Dalis ekspertų teigia, kad tikruosius ekonominius COVID-19 padarinius pajusime tik po kelerių metų ar net dešimtmečių
Kai kurie ekspertai vos prasidėjus koronaviruso pandemijai suskubo skaičiuoti finansinius jos padarinius pasauliui ir individualios valstybėms. Tačiau tai padaryti yra itin sudėtinga.
Daugelis analitikų tam naudoja statistinės gyvybės vertės (VSL) metodą, kurį dažniausiai yra linkę taikyti draudikai. Rengiant mokslines analizes, ekspertai VSL taiko siekiant išsiaiškinti ekonomikai tenkančių išlaidų apimtį, į ją įtraukiant COVID-19 situaciją.
Prieš kelerius metus JAV iždo sekretorius Larry Summersas ir jo kolega Harvardo ekonomistas Davidas Cutleris teigė, kad VSL pagalba galima visiškai tikslingai išanalizuoti mirtingumą, sergamumą, psichikos sveikatos būklę ir ekonominius nuostolius. Tai leidžia tiksliai įvertinti pandemijos išlaidas.
2021 m. pateiktoje L. Summerso ir D. Cutlerio ataskaitoje teigta, kad vien 2020 m. JAV išlaidos pandemijai, sudarė 16 trilijonų JAV dolerių, o tai yra apie 90 proc. valstybės BVP[2].
Tuo tarpu 2022 m. pradžioje Vanderbilto universiteto ekonomistas Kipas Viscusi atnaujino šią analizę ir taip pat remdamasis VSL nustatė, kad JAV išlaidos dėl COVID-19 iki 2021 m. pabaigos sudarė 1,4 trilijono dolerių nuostolių JAV ir apie 3,5 trilijono dolerių nuostolių globaliai.
Tačiau remiantis britų leidinio „The Economist“ skaičiavimais, COVID-19 išlaidos globaliai gali siekti net 114 trilijonų JAV dolerių arba 120 proc. viso pasaulio BVP.
Žinoma, be tiesioginio ekonominio, socialinio ir sveikatos apsaugos poveikio visuomenei, COVID-19 atnešė ir daugiau sumaišties, kuri galiausiai gali brangiai kainuoti.
Ekspertai Cevat Giray Aksoy, Barry Eichengreen ir Orkun Saka savo ataskaitoje „COVID-19 randai“ teigia, kad pandemija paspartins nepasitikėjimą vietos valdžią ir tarptautiniais lyderiais, o būtent tokias situacijas jau galime pastebėti.
Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad tiek dabar, tiek ir netolimoje ateityje tikrąją pandemijos kainą įvertinti gali būti sudėtinga ar net neįmanoma. Dalis yra įsitikinę, kad tikruosius nuostolius suvokti galėsime tik po kelių dešimtmečių.
Brangiausiai kainavusios šio amžiaus tragedijos JAV kilo dėl gamtos stichijų
Nors remiantis paskutinėmis analizėmis COVID-19 pandemija JAV gali būti laikoma viena iš brangiausiai kainavusių tragedijų, ši šalis šiame amžiuje jau buvo susidūrusi ir su kitomis nelaimėmis, kurios pareikalavo šimtų milijardų dolerių.
2005 m. uraganas „Katrina“ didžiausią smūgį sudavė Luizianai ir Misisipei. Net ir prabėgus beveik dviem dešimtmečiams, siaubingą gamtos stichiją daugelis amerikiečių prisimena su siaubu.
Dėl uragano kilo dideli potvyniai, buvo visiškai sugadinta infrastruktūra, namai, nepavyko išvengti aukų. Galutinė „Katrinos“ padaryta žala yra 125 mlrd. dolerių. Tai yra viena brangiausiai kainavusi JAV nelaimė per visą šalies istoriją.
Į tokių nelaimių sąrašą galima įtraukti ir uraganą „Sandį“, kuris Jungtinių Valstijų šiaurės rytinei daliai smogė 2012 m., padarydamas daugybę žalos Niujorke, Naujajame Džersyje ir kitose rytinės pakrantės teritorijose. Bendra uragano padaryta žala vertinama 70 mlrd. dolerių.
2017 m. uraganas „Harvis“ stipriai smogė Teksasui, sukeldamas plataus masto potvynius, kurie paveikė net tokius miestus kaip Hiustonas. Bendra uragano padaryta žala siekia apie 124 mlrd. dolerių ir vos kiek nusileidžia „Katrinai“.
Kalifornijos miškų gaisrai, siautėję 2017-2018 m., taip pat pareikalavo ne tik žmonių aukų, tačiau ir daugybės milijardų. Per Kaliforniją nusiritus daugybei laukinių ir sunkiai valdomų gaisrų, kurie savo kelyje sunaikino tūkstančius namų, vietinę infrastruktūrą ir daugybę gamtinių išteklių, bendra gaisrų ekonominė vertė viršijo 30 mlrd. dolerių ribą.
Tarp daugiausiai kainavusių tragedijų negalima nepaminėti 2001 m. Rugsėjo 11 d. teroro atakos. Per įvykdytus teroristinius išpuolius buvo sugriauti Pasaulio prekybos centro bokštai Niujorke, apgadintas Pentagonas, žuvo tūkstančiai žmonių. Šios tragedijos ekonominis poveikis buvo įvertintas daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.
