Dėl elektros ir dujų kainų mirė daugiau žmonių nei dėl koronaviruso
Jungtinės Karalystės verslo, finansų ir ekonomikos leidinio „The Economist“ apžvalgininkai pateikė netikėtą analizę, kurios rezultatai atskleidė, kad dėl praėjusią žiemą iki neregėtų aukštumų išaugusios energetinių išteklių kainos Europoje galėjo nusinešti daugiau žmonių gyvybių nei COVID-19 pandemija.
Energetikos krizė Senajame žemyne kilo po to, kai praėjusių metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Atsakydama į agresiją Europos Sąjunga (ES) ir kitos Vakarų šalys Rusijai pritaikė aibę sankcijų, kurių dalis paveikė ir Rusijos energetikos sektorių, kuris tą pačią Europą aprūpino energetikos ištekliais.
Atsisakius rusiškų energetikos produktų, Europoje praėjusią žiemą elektros ir dujų kainos padidėjo atitinkamai 69 proc. ir 145 proc[1]. Dalis europiečių dėl išaugusių kainų ženkliai sumažino savo būsto šildymą, o nuolatinis gyvenimas šaltose patalpose neigiamai paveikė jų sveikatą: padidino širdies ir kvėpavimo takų ligų riziką.
„The Economist“ dar praėjusį lapkritį prognozavo, kad pabrangęs šildymas ir elektra gali pareikalauti maždaug 22-138 tūkst. žmonių mirčių, o ypač atšiaurios žiemos atveju šis skaičius gali tapti dar didesnis. Apžvelgti naujausi duomenys, deja, bet patvirtina, kad ši prognozė išsipildė.
Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio 28 Europos šalyse – visose ES narėse ir Jungtinėje Karalystėje papildomai mirė 149 000 žmonių. Iš jų prie COVID-19 mirčių buvo priskirta 60 000, o likusi dalis, ekspertų teigimu, gali būti siejama būtent su energetikos krizės padariniais.
Rizikuodami savo sveikata milijonai europiečių buvo priversti taupyti
Siekiant išskirti, kaip praėjusią žiemą Europoje fiksuotos mirtys skiriasi nuo ankstesnių metų, ekspertai pasitelkė bendrą mirtingumo rodiklį ir žvelgė į mirčių perteklių. Tai reiškia, kad faktinis mirčių skaičius buvo lyginamas su tuo, kurio buvo galima tikėtis atsižvelgiant į mirtingumą tą patį laikotarpį 2015-2019 m[2].
Pasitelkus šį metodą buvo nustatyta, kad 2022-2023 m. žiemą mirčių skaičius visoje Europoje didesnis nei ankstesniais metais. Šį padidėjimą ekspertai aiškina keliais veiksniais. Pirmiausia, pažymima, kad tarp mirusiųjų praėjusią žiemą, beveik 60 000 buvo užregistruoti kaip mirusieji nuo koronaviruso.
Nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, oficialus COVID-19 mirčių skaičius sudarė 79 proc. visų perteklinių mirčių mūsų visose 28 šalyse. Praėjusią žiemą jis siekė 40 proc. Šis veiksnys yra siejama su šaltais orais. Praėjusį gruodį vidutinei temperatūrai per tris savaites nukritus žemiau 1 °C ribos, bendras mirčių skaičius padidėjo 2,2 proc.
Vis dėlto, pažymima, kad praeita žiema buvo švelnesnė nei 2015-2019 m., todėl nustatyta, kad vien šaltis ar COVID-19 negali lemti papildomų mirčių. Atsižvelgiant į tai, su papildomomis mirtimis pradėta sieti geopolitinė situacija žemyne, o tiksliau – plačiai aptarinėta energetikos krizė.
Tokia hipotezė pasirodė esanti teisinga. Ekspertams išnagrinėjus susiklosčiusią situaciją įvairiose šalyse tapo aišku, kad ten, kur miršta daugiau žmonių, energetikos kainos išaugo labiausiai. Kainos padidėjimas maždaug 0,10 Eur už kWh, kas yra maždaug 30 proc. padidėjimas nuo ankstesnio laikotarpio, siejamas su maždaug 2,2 proc. padidėjusiu savaitiniu mirtingumu.
Remiantis šiuo statistiniu modeliu, ekspertai teigia, kad jei praėjusią žiemą elektra būtų kainavusi tiek pat, kiek 2020 m., pagal šį modelį Europoje būtų mirę 68 000 arba 3,6 proc. mažiau žmonių. Tiesa, manoma, kad mirčių Europoje galėjo būti ir daugiau, tačiau kelią tam užkirto vyriausybės, paveikusios energijos rinkas: įvairios subsidijos išgelbėjo 26 600 gyvybių.
Ekspertai Europos atsaką į energetikos krizę vadina sėkmingu, tačiau problemos dar neišspręstos
Dėl energetikos krizės Europoje Vakarai kaltina Rusiją. Teigiama, kad būtent Maskva savo energetikos išteklius naudoja kaip priemonę manipuliuoti Europos atsaku į karą Ukrainoje. Pati Rusija tokius kaltinimus griežtai atmeta ir nurodo, kad būtent Vakarų sankcijos sukėlė įtemptą energetinę situaciją.
Dabar, Europai jau esant ant vasaros slenksčio, didžioji dalis energetikos ekspertų ir politikų teigia, kad mažėjant didmeninėms energijos kainoms ir sparčiai kylant temperatūrai, tiesioginė grėsmė dėl energetikos išteklių stygiaus yra praėjusi. Vis dėlto, dalis ekspertų ragina pernelyg neatsipalaiduoti.
Nors kalbama, kad dėl pasirinktos politikos krypties, rinkos dinamikos, oro sąlygų ir individualių vyriausybių veiksmų europiečiai išvengė dar didesne galėjusios tapti krizės, tokia pergalė tikrai nebuvo lengva ar pigi. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, praėjusiais metais ES dujų pirkimui išleido beveik 400 mlrd. eurų arba tris kartus daugiau nei 2021 m.
Negana to, remiantis Briuselio analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, fiskalinės paramos, kurią ES šalys buvo priverstos skubiai paskirstyti savo piliečiams, siekdamos apsaugoti juos arba verslo įmones nuo krizės, vertė siekia mažiausiai 657 mlrd. eurų. Dėl to, ekspertai pabrėžia, kad nereikėtų galvoti, jog visos problemos jau liko praeityje.
„Šiandien, įžengę į pavasarį, galime sakyti, kad šį žiemos sezoną susitvarkėme gerai. Kadangi baigėme su pusiau pilnomis saugyklomis, pirmasis šio energetinio karo su Rusija mūšis sėkmingai baigėsi. Tačiau neturėtume turėti iliuzijų, kad reikalai tampa lengvesni. Šie metai vis dar bus iššūkis, taip pat ir kiti metai. Išlieka daug neaiškumų. Nepaisant apskritai geros padėties energetikos srityje, turime išlikti budrūs ir daug dirbti, kad pasiruoštume artėjančiai žiemai“, – teigia už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Kadri Simsonas[3].
Energetikos ekspertams ir analitikams džiaugiantis, kad ES politikos pagalba pirmuosius krizės metus pavyko išgyventi, vis dažniau pabrėžiama tai, kad svarbiausias veiksnys šioje situacijoje buvo taupymas. Praėjusiais metais ES dujų poreikis sumažėjo net 13 proc.
Tačiau Europos reformų centro (CER) vyresnioji tyrėja energetikos klausimais Elisabetta Cornago pabrėžia, kad toks pokytis, ypač pramonės sektoriuje, gali būti tik laikinas, tačiau tikrai ne struktūrinis.
„Elgsenos reakciją lėmė kainų lygis ir baimė, kaip kainos paveiks kiekvieno gyvenimą. Šios baimės ir nuogąstavimai paskatino vartotojus likti konservatyvioje pusėje ir stengtis apriboti šildymo įjungimo valandas. Bet sistema vis dar išlieka įtempta. Taigi, mes vis dar gyvename krizėje. Kol mūsų ekonomika priklausys nuo dujų tiekimo ir kol bus baigtas energetikos perėjimas, šis pažeidžiamumas dėl dujų kainos arba dėl to, ką nuspręs daryti dujų tiekėjai, išliks. Dėl šios priežasties pavojaus būsena išliks“, – sako E. Cornago.
Energetikos krizę Europoje iššaukė ne tik Rusijos agresija, bet ir COVID-19 laikotarpio sąstingis
Kita vertus, kalbant apie sudėtingą pastarąją žiemą, būtina paminėti ir tai, kad energetikos krizė, kiek mažesniu mastu, tačiau iš tiesų kilo dar prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Įtampa atsirado dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Ruošiantis scenarijui, jog virusas gali išplisti globaliai, dalis valstybių ėmė lėtinti savo veiklą, pasaulio ekonomika taip pat stojo.
Visą pasaulį galiausiai suvaržius pandemijai, dėl iki šiol neregėto sąstingio energijos paklausa ėmė mažėti: didmeninės kainos krito, investiciniai projektai buvo sustabdyti, gamintojai mažino gamybą. Tačiau ilgainiui, ėmus atlaisvinti pandemijos ribojimus, visame pasaulyje paklausa išaugo beveik per naktį.
Dėl to, kad energijos gamintojai nesugebėjo taip staiga patenkinti vartotojų poreikių, atsirado didelis pasiūlos ir paklausos neatitikimas, dėl kurio pakilo energetikos išteklių kainos. Pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio mėnesį, dujų kainos buvo beveik tris kartus didesnės nei prieš metus.
