C. Girgesku rinkimų rezultatai buvo anuliuoti dėl jo tariamų ryšių su Rusija
Rumunijos kraštutinių dešiniųjų kandidatas į prezidentus Calinas Girgesku protestavo prie uždarytos rinkimų apylinkės po to, kai Konstitucinis Teismas panaikino pirmojo rinkimų turo rezultatus, kuriame jis išsiveržė į priekį.
Konstitucinis Teismas penktadienį atšaukė rinkimų rezultatus po to, kai išslaptintoje žvalgybos informacijoje buvo teigiama, kad Rusija organizavo plačią kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, siekdama išpopuliarinti C. Girgesku.
Teismas nurodė neteisėtą skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, naudojimą ir gautą finansavimą, kuris esą nebuvo deklaruotas, taip pat pareiškė įtarimus dėl Rusijos remiamos socialinės žiniasklaidos kampanijos, kuria neva buvo remiamas C. Girgesku[1].
Nurodoma, kad nepaisant nedidelių kampanijos išlaidų, jis pirmavo apklausose, todėl kilo klausimų dėl jo netikėtos sėkmės, ypač tokiose platformose kaip „TikTok“, kur jo populiarumas smarkiai išaugo. Rumunijos prokurorai tiria neteisėtą finansavimą ir manipuliavimą rinkėjais, susijusį su Girgesku kampanija, įskaitant įtariamus ryšius su tinklu, mokėjusiu už jo populiarumo didinimą socialinėje žiniasklaidoje.
Tuo tarpu šeštadienį Rumunijos prokurorai surengė reidus, susijusius su asmeniu, kuris, įtariama, neteisėtai finansavęs C. Girgesku rinkiminę kampaniją[2].
Prokurorai teigė, kad reidai trijuose nekilnojamojo turto objektuose Brašovo miesto centre buvo pagrįsti įtarimais dėl rinkėjų korupcijos, pinigų plovimo ir sukčiavimo elektroninėje erdvėje, o lėšos, kaip įtariama, buvo gautos iš nusikalstamos veiklos.
Vienas iš prokuratūros pareigūnų naujienų agentūrai „The Associated Press“ prasitaręs, kad šeštadienį atliktos kratos nekilnojamojo turto objektuose, kurie yra susiję su Bogdanu Peširu.
Kritikai, tarp jų ir politiniai lyderiai, pasmerkė tokį rezultatų anuliavimą kaip išpuolį prieš demokratiją, o kai kurie suabejojo teismo sprendimu sustabdyti antrąjį rinkimų turą.
Skelbiama, jog bus nustatytos naujos datos, kad balsavimas dėl prezidento posto būtų surengtas iš naujo.
Rinkimuose pirmavęs C. Girgesku pažadėjo nutraukti paramą Ukrainai
Prieš įvykstant naujojo Rumunijos vadovo rinkimams, C. Girgesku pareiškė, kad tuo atveju, jei bus išrinktas, nutrauks bet kokią paramą Ukrainai ir pirmenybę teiks Rumunijos piliečiams[3].
Antrajame rinkimų ture jis susikovė su proeuropietiška kandidate Elena Lasconi. Tuo tarpu C. Girgesku paneigė kaltinimus dėl Rusijos remiamų manipuliacijų socialine žiniasklaida ir pavadino juos melu.
Žiniasklaidoje taip pat mirgėjo Rumunijos žvalgybos neseniai atskleista C. Girgesku vykdyta kampanija socialinės žiniasklaidos kanale „TikTok“, skatinanti balsuoti už C. Girgesku ir neva susijusi su Rusija. Pats C. Girgesku atmetė kaltinimus, teigdamas, kad valdžia paprasčiausiai bijo jo iškilimo. Rusija taipogi neigė prie to prisidėjusi.
Jau dabar viešojoje erdvėje aidi pasvarstymai, kad Rytų atžvilgiu taiki jo pozicija esą gali priartinti Rumuniją prie Rusijos ir paveikti taip neva paveikti ES solidarumą dėl Ukrainos. Nepaisant to, jis pažadėjo, kad Rumunija liks NATO ir ES, tačiau iš naujo derėsis dėl savo įsipareigojimų.
E. Lasconi priešinasi, kad rinkimai būtų pakartoti
Reformistinės sąjungos „Gelbėkime Rumuniją“ (USR) pirmininkė Elena Lasconi kritikavo Konstitucinio teismo sprendimą panaikinti prezidento rinkimus, vadindama tai išpuoliu prieš demokratiją ir teigdama, kad balsavimas turėjo būti tęsiamas[4].
Gruodžio 6 d. teismas atšaukė antrąjį rinkimų turą, nurodydamas pažeidimus ir neteisėtą kampanijos finansavimą, be galimybės pateikti apeliaciją.
E. Lasconi taip pat nusiuntė laišką išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriame atsiribojo nuo dvejonių, kad ji galimai dirba Sorošo labui ir kritikavo savo varžovo C. Girgesku poziciją Rytų atžvilgiu.
Tačiau jau gruodžio 8 d. ji sušvelnino toną, sutikdama su teismo sprendimu ir pabrėždama savo įsipareigojimą Rumunijos europiniam saugumui ir NATO vertybėms. Tuo tarpu USR gali dar kartą apsvarstyti jos kandidatūrą.
Pastarojo meto rinkimuose „sužiba“ dešiniųjų jėgų atstovai
Vertėtų paminėti ir tai, kad C. Girgesku – ne pirmas ir tikrai ne paskutinis dešiniosioms jėgoms atstovaujantis politikas, dalyvaujantis itin svarbiuose valstybei rinkimuose ir gaunantis „per kepurę“. Pastarojo meto Vakaruose vykstantys rinkimai aiškiai rodo, kad europiečiams tampa nebeįdomios progresyviosios idėjos, o žmonės pagaliau nori grįžti prie tradicijų bei jų tęstinumo, nori gyventi ramiai su niekuo nesipykstant ir nebijant, kad jų atžalos gali būti bet kada pakviestos į frontą kovoti tam, kad patenkintų politinio teatro rengėjų ego.
Neužsilaikė ir liberalioji Prancūzijos valdžia – štai dėl praėjusią savaitę išreikšto nepasitikėjimo, atsistatydinti iš pareigų turėjo neseniai išrinktas ministras pirmininkas M. Barnier, o ant plauko pakibo ir antrajai kadencijai išrinkto prezidento E. Macrono politinė karjera.
Jau keletą savaičių dėl neva neteisėtai išrinktų dešiniųjų politikų „Sakartvelo svajonės“ protesuoja ir „progresyvioji“ gruzinų dalis, kurią kaip reikiant įsiutino partijos sprendimas stojimą į ES gretas atidėti iki 2028-ųjų ir neužsiiminėti europietiškomis ideologijomis, kurios nėra priimtinos Gruzijos visuomenei.
Štai Moldovoje įvykus prezidento rinkimams ir pergalę juose vos per plauką pelnius iš emigrantų ir jaunųjų gyventojų proeropietiškajai Maiai Sandu, pradėta svarstyti, kad iš tiesų dauguma moldoviečių balsavę už kitą kandidatą – Aleksandrą Stoianoglo, kuriam rinkimų išvakarėse rodyti rezultatai rinkimuose žadėjo pergalę.
Artėjant Vokietijos parlamento ir Lenkijos prezidento rinkimams, taip pat išreikštas susirūpinimas dėl tolimesnės šalių ateities būnant Europos Sąjungoje. Tuo atveju, jei nugalės dešiniosioms jėgoms priklausantys kandidatai ir politinės jėgos, abi šalys gali persvarstyti savo tolimesnius veiksmus priklausant Bendrijai.
