Starkevičius atsisako mandato, Seime – naujos saugumo pataisos ir planas didinti gynybos finansavimą
Lietuvos politinėje darbotvarkėje pastarosiomis dienomis išryškėjo keli svarbūs įvykiai: konservatorių politikas Kazys Starkevičius paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato po to, kai buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuriame įtarimai jau pareikšti 14 asmenų, o per kratas rasta didelė pinigų, aukso ir kitų galimai su nusikalstama veikla susijusių daiktų suma.
Tuo pat metu Seime registruotos pataisos, siūlančios griežtinti reikalavimus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, numatant, kad jame negalėtų dirbti parlamentarai, kurių artimieji buvo KGB kadriniai darbuotojai ar rezervo karininkai – iniciatyvos autoriai teigia, kad tai padėtų sumažinti užsienio specialiųjų tarnybų įtakos riziką.
Be to, parlamentui pateiktas projektas iš esmės atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri, reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione ir Rusijos keliamą grėsmę, numato stiprinti valstybės gynybą, žvalgybos ir kritinės infrastruktūros apsaugą, didinti atsparumą bei iki 2030 metų krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP.
Iš Artimųjų Rytų „traukiami“ lietuviai: pirmiausia evakuojami pažeidžiamiausi
Tuo tarpu šią savaitę Lietuva pradėjo savo piliečių evakuaciją sausumos keliais iš Artimųjų Rytų regiono, kartu rinkdama informaciją apie ten esančius lietuvius ir vertindama galimus pagalbos scenarijus. Vyriausybės duomenimis, skirtingose regiono valstybėse gali būti iki 2 tūkst. Lietuvos piliečių, didžiausia jų dalis – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur daugiau kaip 1 200 žmonių jau užsiregistravo norintys išvykti su valstybės pagalba.
Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad šiuo etapu planuojama ribota evakuacija pirmiausia iš JAE, nes čia dar veikia civiliniai skrydžiai, o prioritetas bus teikiamas pažeidžiamiausiems – nėščiosioms, sunkiai sergantiems ir šeimoms su mažais vaikais.
Tuo metu iš Izraelio ir Libano lietuvių evakuacija kol kas neplanuojama dėl intensyvių karinių veiksmų ir didelės rizikos judėti šalies viduje, todėl Lietuvos institucijos sprendimus derina su Europos Sąjungos partneriais ir neatmeta galimybės organizuoti specialų skrydį, jei saugumo situacija regione dar labiau pablogėtų.
Tačiau nepaisant to, kad saugumo situacija pasaulyje vis labiau kaista, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, jog Lietuva, esant politiniam sprendimui, galėtų leisti JAV ar Izraelio pajėgoms naudotis šalies teritorija karinėms operacijoms prieš Iraną, pavyzdžiui, dislokuojant bombonešius ar naikintuvus.
Jo teigimu, parama sąjungininkams galėtų būti teikiama ir kitomis formomis – diplomatinėmis, ekonominėmis ar informacinėmis priemonėmis, tačiau galutiniai sprendimai priklausytų Vyriausybei ir šalies vadovams.
Traumą patyręs Nausėda prabilo apie tvorą: dalis jos buvo valstybinėje žemėje
Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pasirodė su rankos įtvaru ir praskeltu antakiu po to, kai namuose patyrė buitinę traumą – griūdamas jis susižalojo kairįjį dilbį, pažeidė rankos nervą, dėl ko laikinai nutirpo pirštai.
Tuo pat metu šalies vadovas sulaukė dėmesio ir dėl sklypo šalia Pūčkorių atodangos tvoros: jis pripažino, kad prieš daugiau nei dešimtmetį statant tvorą dalis jos pateko į valstybinę žemę, nes statybininkai „patiesino“ netaisyklingos formos sklypo kampus.
Prezidentas teigė nenorintis „nė vieno kvadratinio metro valstybinės žemės“, todėl tvoros kontūras jau panaikintas ir nauja tvora bus statoma tik tiksliai laikantis oficialių sklypo ribų, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl situacijos buvo pradėjusi patikrinimą.
Trumpas paskelbė, kad derybų su Iranu nebebus: konfliktas plečiasi, naftos rinkos dreba
Artimuosiuose Rytuose sparčiai eskaluojasi plataus masto konfliktas tarp JAV, Izraelio ir Irano: po JAV pradėtos operacijos „Epic Fury“, kurios metu smogta Irano karinei infrastruktūrai ir žuvo aukšti režimo pareigūnai, Teheranas atsakė raketų bei dronų atakomis prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione – nuo Persijos įlankos iki Libano, o karo veiksmai jau apima mažiausiai devynias šalis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad derybų su Iranu galimybė „jau prarasta“ ir perspėjo apie dar galingesnę smūgių bangą, galinčią tęstis kelias savaites, tuo metu Izraelis plečia operacijas prieš „Hezbollah“ Libane ir Teherano infrastruktūrą.
Konfliktas jau turi didelių humanitarinių ir ekonominių pasekmių – Irane skaičiuojami šimtai ar net tūkstančiai žuvusiųjų, dešimtys tūkstančių žmonių evakuojasi, o smūgiai pasiekė ir kritinę infrastruktūrą, įskaitant naftos objektus Saudo Arabijoje bei pasaulinės technologijų infrastruktūros centrus Persijos įlankoje.
Energetikos rinkos reaguoja nervingai: sutrikus tiekimui ir Irano grasinant uždaryti Hormūzo sąsiaurį, naftos bei dujų kainos šoktelėjo, o finansų rinkos vis rimčiau vertina ilgalaikės energetinės ir geopolitinės krizės scenarijų.
NATO numušė į Turkiją skridusią raketą, Izraelis grasina būsimiems Irano lyderiams
Artimuosiuose Rytuose sparčiai augant įtampai, regioną sudrebino keli tarpusavyje susiję saugumo incidentai ir politiniai pareiškimai. Turkija pranešė, kad NATO oro gynybos sistemos sėkmingai perėmė iš Irano paleistą balistinę raketą dar prieš jai pasiekiant šalies oro erdvę, o Hatay provincijoje rastos nuolaužos priklausė perėmimo raketai.
Tuo metu Iranas neigia paleidęs raketą Turkijos kryptimi. Jungtiniai Arabų Emyratai pasmerkė bandymą atakuoti Turkiją ir kartu paskelbė, kad per pastarąjį laikotarpį jų teritorija buvo taikinys daugiau nei tūkstančio atakų, daugiausia bepiločių orlaivių ir raketų, tačiau didžioji jų dalis buvo numušta oro gynybos sistemomis.
Trumpas pagrasino prekybos blokada Ispanijai, Macronas plečia branduolinį arsenalą
Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti visą prekybą su Ispanija po to, kai Madridas atsisakė leisti naudoti savo teritorijoje esančias JAV karines bazes operacijoms prieš Iraną ir nepritarė didesnėms NATO gynybos išlaidoms.
Tuo pat metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planus pirmą kartą per kelis dešimtmečius didinti šalies branduolinį arsenalą ir stiprinti branduolinio atgrasymo bendradarbiavimą su Europos partneriais, siekiant didesnio žemyno saugumo.
Indija ir Kanada, po kelerius metus trukusios diplomatinės įtampos, siekia iki metų pabaigos pasirašyti išsamų ekonominės partnerystės susitarimą, kuris galėtų reikšmingai padidinti prekybą, sustiprinti tiekimo grandines ir išplėsti bendradarbiavimą energetikos, technologijų bei gynybos srityse.
JAV Senatas leido tęsti smūgius Iranui: konfliktas skaldo Vakarų sąjungininkus
JAV Senatas balsų santykiu 47 prieš 53 atmetė rezoliuciją, kuri būtų įpareigojusi Baltuosius rūmus gauti Kongreso leidimą tęsiant karinius veiksmus, nors dalis demokratų perspėja apie galimą ilgą konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir reikalauja daugiau aiškumo dėl strategijos.
Tuo pat metu Vašingtonas svarsto papildomas saugumo priemones Persijos įlankoje – galimą JAV karinio laivyno palydą naftos tanklaiviams Hormuzo sąsiauryje ir politinės rizikos draudimą laivybos bendrovėms, siekiant apsaugoti pasaulinį naftos tiekimą.
Konfliktas taip pat sukėlė nesutarimų tarp sąjungininkių: D. Trumpas viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį dėl sprendimo neprisidėti prie pradinių smūgių Iranui, o Londonas savo poziciją grindžia teisiniu atsargumu ir Irako karo pamokomis.
O štai penktadienį JAV suteikė 30 dienų sankcijų išimtį, leidžiančią Indijai įsigyti rusiškos naftos, kuri jau pakrauta į tanklaivius ir šiuo metu įstrigusi jūroje. Sprendimas priimtas siekiant stabilizuoti pasaulinę energijos rinką, kuri patiria spaudimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir įtampos Hormūzo sąsiauryje.
Vašingtonas pabrėžia, kad išimtis yra laikina ir skirta tik tam, kad nafta pasiektų rinką bei būtų išvengta galimo tiekimo trūkumo.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas nebijo galimos JAV sausumos invazijos ir yra pasirengęs konfliktui. Jis taip pat atmetė derybų ar paliaubų su Vašingtonu galimybę, teigdamas, kad Iranas neturi teigiamos patirties derantis su JAV ir sieks toliau priešintis jų veiksmams.
