Prancūzija pirmą kartą per dešimtmečius didins branduolinę gynybą, stiprins ir bendradarbiavimą su Europa
Prancūzija ketina padidinti savo branduolinį arsenalą ir sustiprinti branduolinio atgrasymo bendradarbiavimą su Europos partneriais. Apie tai paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas Bretanėje esančioje Île Longue branduolinių povandeninių laivų bazėje.[1]
Pasak prezidento, sprendimas priimtas dėl vis labiau nestabilios saugumo situacijos pasaulyje. Jis teigė, kad Europa turi rimčiau rūpintis savo gynyba, ypač tuo metu, kai kai kurie Europos lyderiai pradeda abejoti Jungtinių Amerikos Valstijų ilgalaikiais įsipareigojimais ginti žemyną.
Macronas pareiškė, kad Prancūzija pirmą kartą per kelis dešimtmečius didins savo branduolinį arsenalą. Šiuo metu šalies atsargos vertinamos maždaug 290–300 branduolinių galvučių. Pagal dydį tai ketvirtas branduolinis arsenalas pasaulyje po Rusijos, JAV ir Kinijos.
„Mano atsakomybė – užtikrinti, kad mūsų atgrasymo pajėgos išlaikytų ir ateityje išlaikys garantuotą naikinamąją galią“, – sakė prezidentas, kuris yra ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Kiek tiksliai galvučių bus pridėta, jis neatskleidė. Macronas taip pat teigė, kad Prancūzija ateityje nebeskelbs tikslaus savo branduolinio arsenalo dydžio. Anot jo, tai nėra ginklavimosi varžybos, o siekis išlaikyti patikimą atgrasymo sistemą.
„Svarbiausia, kad mūsų priešininkai negalėtų net įsivaizduoti galimybės smogti Prancūzijai, būdami tikri, kad patys nepatirs žalos, nuo kurios neatsigautų“, – sakė jis.
Nauja „pažangiojo atgrasymo“ strategija ir branduolinės galios išskleidimas Europoje
Prezidentas taip pat pristatė naują strategiją, kurią pavadino „pažangiuoju atgrasymu“. Pagal šį modelį Prancūzija svarstytų galimybę dalį savo strateginių pajėgumų dislokuoti kitose Europos valstybėse.
Macronas teigė, kad Prancūzijos branduolinius ginklus galintys nešti „Rafale“ naikintuvai galėtų būti dislokuojami partnerių šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje. Tai leistų Prancūzijos strateginėms oro pajėgoms veikti platesnėje Europos teritorijoje ir apsunkinti galimų priešininkų planavimą.
„Tai leistų mūsų strateginėms oro pajėgoms išsiskleisti visame Europos žemyne ir taip apsunkinti mūsų priešininkų skaičiavimus“, – sakė Macronas.
Be to, partnerės šalys galėtų dalyvauti pratybose, susijusiose su Prancūzijos branduolinėmis oro pajėgomis. Taip pat planuojama plėtoti papildomas gynybos sistemas – kosmines ankstyvo perspėjimo sistemas, oro gynybą nuo dronų ir raketų bei tolimojo nuotolio raketinius pajėgumus.[2]
Macronas paskelbė ir apie naują branduolinį povandeninį laivą „The Invincible“, kurį planuojama pradėti eksploatuoti 2036 metais.
Prancūzijos lyderis teigė, kad naujoji strategija įgyvendinama reaguojant į kelis geopolitinius veiksnius – Rusijos karą Ukrainoje, augančią Kinijos karinę galią ir JAV gynybos politikos pokyčius.
„Artimiausi penkiasdešimt metų bus branduolinių ginklų era“, – sakė Macronas.
Europos partneriai įtraukiami į bendrą atgrasymo sistemą, bet sprendimai liks Paryžiaus rankose
Prancūzija teigia jau pradėjusi diskusijas su aštuoniomis Europos valstybėmis dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Tarp jų – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas socialiniame tinkle X rašė: „Ginkluojamės kartu su draugais, kad mūsų priešai niekada nedrįstų mūsų užpulti.“
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas taip pat patvirtino, kad Švedija ketina dalyvauti diskusijose. Pasak jo, Europos gynybos stiprinimas šiandien yra svarbesnis nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vis dėlto Macronas pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dėl branduolinių ginklų panaudojimo išliks tik Prancūzijos prezidento rankose. Partnerėms nebus suteikta teisė spręsti dėl branduolinio smūgio.
„Galutinis sprendimas visada priklausys Prancūzijos prezidentui“, – sakė jis.
Naujoji strategija iš esmės tęsia dar Charles’io de Gaulle’io laikais suformuotą branduolinio atgrasymo doktriną. Jos esmė – įtikinti galimus priešininkus, kad bet koks išpuolis prieš Prancūziją būtų per brangus.
„Jei jie turėtų drąsos pulti Prancūziją, už tai tektų sumokėti kainą, kurios būtų neįmanoma pakelti“, – sakė Macronas.
Prancūzija ir Vokietija taip pat paskelbė apie naują aukšto lygio branduolinio bendradarbiavimo grupę. Abi šalys teigia, kad šis bendradarbiavimas papildys, bet nepakeis NATO branduolinio atgrasymo sistemos.
Macrono kalba laikoma vienu didžiausių Prancūzijos branduolinės strategijos pokyčių per kelis dešimtmečius ir rodo, kad Europa vis rimčiau svarsto galimybę daugiau atsakomybės už savo saugumą prisiimti pati.
