Nacionalinio saugumo strategija perrašoma dėl pasikeitusios saugumo situacijos regione
Seime registruotas nutarimo projektas, kuriuo siūloma iš esmės atnaujinti 2002 metais patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją. Šiuo metu galioja 2021 metų redakcija, tačiau, projekto rengėjų vertinimu, saugumo situacija regione per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės. Projektą parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Dokumente aiškiai nurodoma, kad strategija atnaujinama reaguojant į „ilgalaikę, tiesioginę ir realią Rusijos Federacijos keliamą grėsmę“. Tai reiškia, kad iš naujo peržiūrimi Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, rizikų vertinimas ir prioritetai.
Projektą parengė Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė. Rengiant dokumentą vyko šeši viešų konsultacijų renginiai su akademikais, saugumo ekspertais, kariuomenės atstovais ir savivaldybių vadovais.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra registruotas teisės akto projektas – galutinį sprendimą dėl jo priims Seimas.
Naujoji strategija grindžiama trimis kryptimis – gynyba, parama gynybai ir valstybės atsparumu
Atnaujintoje strategijoje nacionalinio saugumo politika dėliojama pagal tris pagrindines kryptis.
Pirmoji – valstybės ginkluota gynyba. Numatyta stiprinti kariuomenę, atgrasymo pajėgumus ir pasirengimą galimam karinės agresijos scenarijui. Projekte įtvirtinama nuostata, kad iki 2030 metų krašto apsaugai turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 5–6 procentai bendrojo vidaus produkto.
Antroji kryptis – parama ginkluotai gynybai. Tai apima žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą, civilinių pajėgumų plėtrą, kritinės infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, kovą su diversijomis bei finansiniu ir organizuotu nusikalstamumu.
Trečioji kryptis – valstybės atsparumas ir Lietuvai palanki tarptautinė saugumo sistema. Čia kalbama apie bendradarbiavimą su sąjungininkais, gynybos pramonės plėtrą, tiekimo grandinių saugumą, energetinį ir kibernetinį atsparumą bei demografijos iššūkių sprendimą. Strategijoje nacionalinis saugumas suvokiamas plačiau – ne tik kaip karinė, bet ir kaip ekonominė bei visuomeninė atsakomybė.
Strategija gali lemti didesnį gynybos finansavimą ir ilgalaikius valstybės prioritetų pokyčius
Projekte įtvirtinama nuostata, kad iki 2030 metų krašto apsaugai turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 5–6 procentai BVP. Tai reikštų siekį užtikrinti stabilų ir ilgalaikį gynybos finansavimą, o ne trumpalaikį biudžeto sprendimą.
Dokumente taip pat numatyta stiprinti gynybos ir saugumo pramonę, bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis, integruoti pažangiąsias technologijas į gynybos pajėgumus. Kartu kalbama apie strateginių sektorių investicijų ir sandorių kontrolės stiprinimą bei kritinės infrastruktūros apsaugą.
Strategijoje numatytos priemonės kovai su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, ekstremizmu ir radikalizacija. Projekte teigiama, kad tai turėtų prisidėti prie valstybės atsparumo ir visuomenės saugumo stiprinimo.
Jeigu projektui bus pritarta, atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija taps pagrindu rengiant ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ir planuojant biudžetą artimiausiam dešimtmečiui.
