NKVC: evakuacija iš Jungtinių Arabų Emyratų pradedama todėl, kad būtent čia šiuo metu dar veikia civiliniai skrydžiai
Lietuva pradeda ribotą labiausiai pažeidžiamų savo piliečių evakuaciją iš Artimųjų Rytų regiono, tačiau realūs veiksmai šiuo metu planuojami tik Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Sprendimas pasirinkti būtent šią šalį paaiškinamas paprastai – čia dar veikia civilinė aviacija, nors ir ne visu pajėgumu.
„Civilinė aviacija veikia, ji veikia nepilnai. Todėl yra galimybių žmonėms išvykti, ir mes iš statistikos duomenų matome, kad mūsų piliečių skaičius mažėja faktiškai visose valstybėse. Tai rodo, kad žmonės randa būdų, kaip išvykti“, – spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Šiuo metu papildomą registracijos formą, nurodydami, kad norėtų išvykti su valstybės pagalba, Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra užpildę 1259 Lietuvos piliečiai. Jiems kol kas nieko daryti nereikia – Užsienio reikalų ministerija žada su jais susisiekti pati, kai tik bus aiškus konkretus evakuacijos mechanizmas.
Iš viso regione – įskaitant JAE, Izraelį, Libaną, Katarą ir kitas šalis – gali būti apie 2000 Lietuvos piliečių. Apie 180 jų yra Izraelyje, apie 20 – Libane, apie 50 – Katare.
Pirmiausia išvyks nėščiosios, sunkiai sergantys ir šeimos su mažais vaikais
Ribota evakuacija reiškia, kad išvyks ne visi norintys. Valstybė prioritetą teiks tiems, kuriems išvykimas šiuo metu yra sudėtingiausias ir rizikingiausias.
„Iš sąrašų matome, kad yra besilaukiančių moterų, šeimų su mažamečiais vaikais ir kūdikiais, žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis ar turinčių judėjimo negalią. Jie tikrai turėtų būti pirmieji, kurie patektų į tuos kelius, kuriais Lietuva, kaip valstybė, ras būdą evakuoti piliečius“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė.
Sprendimas pirmiausia padėti pažeidžiamiausiems susijęs ir su logistika. Alternatyvus maršrutas – išvykti sausuma į Omaną ar Saudo Arabiją – reiškia 6–7 valandų kelionę. Sveikam žmogui tai gali būti įveikiama, tačiau sergantiems ar nėščiosioms tokia kelionė gali būti per sunki.
Todėl pagrindinis planas – ieškoti galimybių išskristi iš Dubajaus ar Abu Dabio jau vykdomais civiliniais reisais. Sausumos kelias laikomas atsarginiu planu, jei medicininė situacija leistų žmonėms keliauti.
Lietuviai esantys Izraelyje ir Libane kol kas neevakuojami – judėjimas šiose šalyse laikomas per daug pavojingu
Nors regione įtampa didelė, Lietuva šiuo etapu neplanuoja organizuoti evakuacijos iš Izraelio ar Libano. Ministerijos atstovai aiškina, kad būtent šiose šalyse vyksta intensyviausi kariniai veiksmai, o judėjimas šalies viduje laikomas itin rizikingu.
„Dėl Izraelio ir Libano, čia yra iš tikrųjų patys pavojingiausi atvejai, nes didžiausi ir intensyviausi kariniai veiksmai ten ir vyksta. Ir, kaip minėjau, sausumos keliu transportavimas arba žmonių judėjimas šalies viduje yra labai rizikingas. Todėl mes net neplanuojame šiuo etapu galvoti apie keleivių arba mūsų piliečių evakuaciją iš, tarkime, Izraelio vieno ar kito miesto į gretimą valstybę ir ten organizuoti atskirus užsakomuosius skrydžius. Nes tai yra per daug sudėtinga šiame etape“, – sakė V. Vitkauskas.
Kitaip tariant, šiuo metu laikomasi pozicijos, kad bandymas perkelti žmones per aktyvių karinių veiksmų teritorijas galėtų kelti dar didesnę riziką nei likimas vietoje, laikantis vietos valdžios rekomendacijų.
Uždaryta oro erdvė riboja galimybes skraidinti lietuvius
Vienas didžiausių iššūkių – oro erdvės ribojimai. Nors dalis civilinių skrydžių atnaujinta, regiono oro erdvė išlieka apribota, o leidimų gavimas valstybiniams ar kariniams orlaiviams yra sudėtingas.
„Dėl valstybinio ar karinio orlaivio, kitaip tariant, dėl oro erdvės – ji yra uždaryta, o leidimą gauti yra labai sudėtinga. Dėsime visas pastangas, kad tai būtų galima užtikrinti, tačiau garantijų nėra, nes oro erdvė yra labai ribota, o skrydžiai, kurie dabar vykdomi iš Jungtinių Arabų Emyratų, išskirtinai taikomi avialinijoms, priklausančioms Jungtiniams Arabų Emyratams“, – sakė V. Vitkauskas.
Tai reiškia, kad Lietuva pirmiausia bandys įsiterpti į jau vykdomus reisus. Gali būti, kad žmonės bus skraidinami ne tiesiai į Vilnių, o į kitą Europos miestą, pavyzdžiui, Varšuvą, iš kur būtų organizuojamas tolesnis grįžimas.
Konkrečios evakuacijos pradžios datos ministerija kol kas neįvardija.
„Šiuo metu labai sunku pasakyti konkretų laiką. Turime ieškoti saugiausio ir greičiausio būdo. Stengsimės tai padaryti kuo greičiau“, – sakė V. Vitkauskas.
Kodėl Lietuva neskuba skelbti masinės evakuacijos, nors JAV jau ragina išvykti?
Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš kelių regiono šalių, tarp jų – Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro ir kitų. Tačiau Lietuva sprendimus priima savarankiškai, vertindama situaciją kiekvienoje šalyje atskirai.
Anot ministerijos atstovų, rekomendacijos yra nuolat peržiūrimos, tačiau masinė evakuacija šiuo metu nelaikoma nei techniškai, nei saugumo požiūriu įgyvendinama.
Be to, prisimenama ir praėjusių metų evakuacija iš Jordanijos, kai procesą apsunkino techniniai nesklandumai.
„Visuomet, kai vyksta kariniai veiksmai, gali būti nenumatytų dalykų. Atsimenant praėjusių metų birželį, mes turėjome sugedusį lėktuvą. Todėl pasakyti, kad taip niekada neatsitiks, tikrai negalime“, – sakė V. Vitkauskas.
Šiuo metu valstybė renkasi atsargų, etapais įgyvendinamą sprendimą – pirmiausia padėti tiems, kuriems išvykti reikia labiausiai, ir tai padaryti taip, kad rizika būtų kuo mažesnė. Platesni sprendimai, jei situacija regione blogėtų, neatmetami, tačiau kol kas prioritetas – saugumas ir realios galimybės.
