Lietuva skaičiuoja piliečius regione ir kol kas evakuacijos nesvarsto
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Artimųjų Rytų valstybėse šiuo metu gali būti iki 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Didžiausia jų dalis – Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jungtinių Arabų Emyratų valdžia pranešė, kad dėl atšauktų ir atidėtų skrydžių įstrigusiems turistams bus apmokėtos viešbučių ir maitinimo išlaidos. Tai reiškia, kad laikinai išvykti negalintys keliautojai neturės papildomos finansinės naštos, kol bus atnaujinti skrydžiai ar pasiūlyti alternatyvūs maršrutai.
Ministras ragina žmones registruotis Lietuvos atstovybėse, kad prireikus būtų galima greitai susisiekti ir suteikti pagalbą. Pasak jo, pagrindinis prioritetas šiuo metu yra saugumas ir operatyvus reagavimas, jei situacija dar labiau pablogėtų.
„Mūsų piliečių saugumas konflikto paveiktose valstybėse – šiuo metu svarbiausias prioritetas. Reikalingi koordinuoti veiksmai ES lygmeniu ieškant jų sugrąžinimo kelių bei teikiant konsulinę pagalbą“, – sakė K. Budrys.[1]
Šiuo metu aktyvi evakuacija ar repatriacija nėra svarstoma, tačiau ministras pabrėžė, kad mechanizmai Europos Sąjungos lygmeniu yra parengti ir prireikus galėtų būti aktyvuoti.[2]
Lietuva griežtai smerkia Irano atakas Persijos įlankos regione
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis pasmerkė Irano atsakomuosius smūgius Persijos įlankos šalims. K. Budrio teigimu, tokie veiksmai pažeidžia suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus bei didina nestabilumą regione.
„Mes labai griežtai smerkiame Irano atsakomuosius smūgius regiono valstybėms. Suprantame, kad tikslas yra sukelti kuo didesnį chaosą ir sumaištį regione, atakuojant ir civilius objektus. Tas absoliučiai nepriimtina ir pažeidžia tarptautinę teisę, suvereniteto principą, teritorijos neliečiamybę. Išreiškiame pilną politinį solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis“, – aiškino ministras.
Užsienio reikalų ministerija taip pat rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į regioną ir, jei įmanoma, iš Irano išvykti kuo skubiau. Situacija, anot ministro, išlieka neapibrėžta, o karinės operacijos dar nėra pasibaigusios.[3]
Ministras užsimena apie paskutines diplomatijos galimybes ir regiono ateitį
K. Budrys pripažino, kad pastarosios diplomatinės pastangos sustabdyti Irano branduolinę ir raketų programą nepasiekė rezultatų. Jis užsiminė, kad karinės priemonės buvo panaudotos po to, kai derybų kelias nepasiteisino.
„Mes matome, kad diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos, derybų keliu pasiekti, kad Iranas nutrauktų savo raketų programą ir branduolinę programą, nepavyko. Galime tik apgailestauti, kad jokių kitų priemonių tuo metu nebuvo. Mes rėmėme ir pats dėkojau Omano užsienio reikalų ministrui už jų įdėtas tarpininkavimo pastangas, kad situacija būtų išspręsta. Galimybės vis dar išlieka derėtis ir susitarti, tačiau tos karinės priemonės, kurios buvo panaudotos, matyt, buvo vienos iš paskutiniųjų, kokių galima imtis“, – sakė K. Budrys.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos strateginis interesas yra ilgalaikis regiono stabilumas ir grėsmių mažinimas. Tačiau kartu jis pabrėžė, jog šiuo metu svarbiausia – išvengti platesnio karo ir apsaugoti civilius gyventojus, tarp jų ir Lietuvos piliečius.
