I. Alijevas patvirtino, kad buvę aukšti Vokietijos ir Rusijos pareigūnai slapta susitiko Baku
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas patvirtino, kad liepos viduryje Baku lankėsi buvę aukšto rango Vokietijos ir Rusijos pareigūnai, kurie galėjo aptarti galimus karo Ukrainoje užbaigimo scenarijus. Pasak Azerbaidžano vadovo, jo šalies valdžia apie šį susitikimą iš anksto nebuvo informuota ir apie jį sužinojo tik iš žiniasklaidos pranešimų.
Susitikimas, kaip skelbiama, vyko liepos 12–14 dienomis. I. Alijevas viešai nepatvirtino visų derybų detalių, tačiau pripažino, kad vienu metu Azerbaidžane buvo ir Vokietijos, ir Rusijos buvusių aukštų pareigūnų. Jis kartu pabrėžė, kad Baku neorganizavo šių konsultacijų ir nebuvo oficialiai į jas įtrauktas.
Azerbaidžano prezidentas pareiškė, kad jo šalis neprieštarautų tokiam dialogui, jei jis realiai prisidėtų prie karo užbaigimo. Tačiau jis išreiškė nepasitenkinimą, kad Azerbaidžano teritorija buvo panaudota neviešoms politinėms konsultacijoms be oficialios valdžios žinios.
Tarp susitikimo dalyvių minimi buvę įtakingi Vokietijos politikai ir su V. Putinu glaudžiai susiję Rusijos veikėjai
Vokietijos žiniasklaidos tyrimuose tarp susitikimo dalyvių minimi buvęs Vokietijos federalinio kanclerio biuro vadovas Ronaldas Pofalla ir buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matthiasas Platzeckas. Abu politikai jau anksčiau buvo siejami su neformalaus dialogo su Rusija iniciatyvomis.
Rusijos pusėje tarp dalyvių minimas buvęs premjeras Viktoras Zubkovas, šiuo metu vadovaujantis valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybai. Jis ilgą laiką priklauso Vladimiro Putino politinei aplinkai ir su dabartiniu Rusijos prezidentu bendradarbiauja dar nuo Sankt Peterburgo administracijos laikų.
Taip pat minimas Valerijus Fadejevas – Rusijos prezidento administracijai artimas visuomeninis veikėjas. Tokia dalyvių sudėtis rodo, kad susitikime dalyvavo žmonės, kurie oficialiai nebėra pagrindinėse valdžios pozicijose, tačiau vis dar turi reikšmingų ryšių su politinėmis struktūromis Berlyne ir Maskvoje.
Slaptas dialogas Baku vyksta jau ne pirmą kartą ir kelia įtarimų Vokietijos saugumo institucijoms
„Reuters“ ir Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, panašaus pobūdžio neformalūs susitikimai tarp buvusių Vokietijos pareigūnų ir Rusijos atstovų vyksta jau nuo 2024 metų. Baku ir Abu Dabis buvo minimi kaip vietos, kuriose vyko vadinamosios „užkulisinės diplomatijos“ konsultacijos.
Vokietijos saugumo institucijos į tokią veiklą žiūri atsargiai. Jų vertinimu, Maskva gali naudoti buvusius politikus ir tarpininkus siekdama paveikti Vokietijos viešąją nuomonę bei politinę diskusiją apie tai, kokiomis sąlygomis turėtų būti baigtas karas Ukrainoje.
Susitikimų dalyviai savo ruožtu juos pristato kaip privačias iniciatyvas, skirtas išsaugoti komunikacijos kanalus tarp Rusijos ir Vakarų. Tačiau jų slaptumas ir dalyvių ryšiai su politine valdžia kelia klausimų, ar tokios konsultacijos iš tiesų yra visiškai nepriklausomos nuo oficialios politikos.
F. Merzo vyriausybė teigia apie Baku susitikimą nieko nežinojusi
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, liepos 21 dieną Berlyne surengęs bendrą spaudos konferenciją su I. Alijevu, pareiškė, kad jo vyriausybė nebuvo informuota apie slaptą susitikimą Baku. Jis taip pat nepatvirtino, kad Berlynas būtų suteikęs dalyviams kokį nors oficialų mandatą derėtis Vokietijos vardu.
Tai reiškia, kad susitikimas bent formaliai nebuvo Vokietijos vyriausybės diplomatinės iniciatyvos dalis. F. Merzo administracija išlaiko oficialią poziciją, kad sprendimai dėl karo Ukrainoje negali būti priimami be Kyjivo dalyvavimo.
Būtent ši aplinkybė yra jautriausia tokių neoficialių konsultacijų dalis. Jei buvę Vokietijos pareigūnai aptarinėja galimus karo užbaigimo scenarijus su Rusijos atstovais nedalyvaujant Ukrainai, gali kilti įtarimų, kad formuojami alternatyvūs susitarimų modeliai už oficialios diplomatinės sistemos ribų.
Oficialios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos šiuo metu beveik nejuda
Slaptų konsultacijų Baku kontekstas sutampa su aklaviete oficialiame derybų procese. Liepos viduryje Kremlius pareiškė nematantis artimiausių perspektyvų atnaujinti tiesiogines taikos derybas su Ukraina, nors formaliai teigia esantis pasirengęs dialogui.
Ankstesni derybų raundai vyko Stambule, Abu Dabyje ir Ženevoje, tačiau realaus politinio proveržio nepasiekta. Pagrindiniai nesutarimai išlieka dėl teritorijų, saugumo garantijų, sankcijų ir būsimo Ukrainos statuso.
Tokioje situacijoje neformalūs kanalai tampa patrauklūs daliai buvusių politikų ir diplomatų. Jie leidžia aptarti idėjas, kurių oficialios vyriausybės nenori viešai svarstyti. Tačiau kartu tokie kanalai kelia riziką, kad Rusija gali mėginti išnaudoti juos Vakarų vienybei silpninti arba sau palankesniems karo pabaigos scenarijams populiarinti.
Azerbaidžanas vis aktyviau pozicionuoja save kaip galimą tarpininką tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos
Azerbaidžanas pastaraisiais metais sustiprino savo diplomatinį svorį. Šalis palaiko santykius su Maskva, tačiau kartu remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir plėtoja ryšius su Kyjivu. 2026 metų balandį V. Zelenskis ir I. Alijevas susitiko Azerbaidžane ir aptarė saugumo bei gynybos pramonės bendradarbiavimą.
Liepos 13 dieną I. Alijevas viešai pareiškė, kad karas Ukrainoje turi būti kuo greičiau užbaigtas. Azerbaidžanas taip pat stiprina ekonominius ir energetinius ryšius su Europa, ypač Vokietija ir Austrija, kurios siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Todėl Baku tampa patogia vieta neformaliems kontaktams: Azerbaidžanas nepriklauso nei ES, nei NATO, palaiko veikiančius ryšius su Rusija ir kartu yra svarbus Europos energetikos partneris. Tačiau I. Alijevo reakcija rodo, kad net ir potencialaus tarpininko vaidmenį atliekanti valstybė nenori, jog jos teritorijoje be jos žinios vyktų jautrios geopolitinės konsultacijos.
Baku susitikimas atskleidė, kad greta oficialios diplomatijos jau veikia ir neformalūs karo pabaigos kanalai
Slaptas buvusių Vokietijos ir Rusijos pareigūnų susitikimas rodo, kad greta oficialių derybų egzistuoja ir paraleliniai kontaktų kanalai. Tokios iniciatyvos nebūtinai reiškia, kad artėja konkretus taikos susitarimas, tačiau jos rodo, kad dalis Europos politinių ir verslo sluoksnių ieško būdų atnaujinti dialogą su Maskva.
Vokietijoje tai ypač jautru dėl šalies ankstesnės glaudžios ekonominės partnerystės su Rusija ir tokių figūrų kaip buvęs kancleris Gerhardas Schröderis, ilgai palaikęs artimus ryšius su V. Putinu ir Rusijos energetikos bendrovėmis. ES jau anksčiau atmetė idėją G. Schröderį naudoti kaip oficialų tarpininką Ukrainos taikos procese dėl jo artimų ryšių su Kremliumi.
Kol kas nėra įrodymų, kad Baku susitikimas būtų oficialios Vokietijos ar Rusijos derybų strategijos dalis. Tačiau tai, kad jame dalyvavo politiškai įtakingi ir su aukščiausiais valdžios sluoksniais ryšius išlaikę asmenys, leidžia vertinti jį kaip platesnės neformalios diplomatijos tinklo dalį.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Aliyev says former Russian and German officials were in Baku for possible meeting over Ukraine
https://www.euronews.com/2026/07/21/aliyev-says-former-russian-and-german-officials-were-in-baku-for-possible-meeting-over-ukr
Reuters. (2026). Azerbaijan president says German-Russian talks were held in Baku
https://www.reuters.com/world/azerbaijan-president-says-german-russian-talks-were-held-baku-2026-07-21/
Kyiv Post. (2026). Secret Baku Talks Confirmed Between German and Russian Officials
https://www.kyivpost.com/post/80777
