D. Trumpas nutraukia derybų galimybę, naftos krizė gilėja po Irako sprendimo
Konfliktas įgavo dar griežtesnį politinį toną. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad galimybė derėtis su Iranu jau prarasta, nors, anot jo, Teheranas esą rodo iniciatyvą dialogui.
„Jie nori kalbėtis. Aš pasakiau: „Per vėlu!“ – savo platformoje „Truth Social“ parašė prezidentas, pabrėždamas, kad Irano karinės struktūros esą jau „sunaikintos“. Šis pareiškimas žymi aiškų pozicijos pokytį – dar savaitgalį Vašingtonas neatmetė derybų galimybės.
Tuo pat metu Izraelio kariuomenė paskelbė pradėjusi devintąją smūgių bangą Teherane. Pranešama apie „didelio masto atakas prieš režimo infrastruktūrą“, o Izraelio vadovybė patvirtino tęsianti tiek oro, tiek sausumos operacijas Libane. Regiono karinė dinamika rodo, kad konfliktas pereina į ilgesnės trukmės fazę.
Didžiausias naujas smūgis – energetikos sektoriui. Irakui uždarius Rumailos naftos telkinį – antrą pagal dydį pasaulyje – pasaulinė pasiūla dar labiau sumažėjo. Sprendimas priimtas po to, kai Iranas užblokavo Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Europos dujų kainos per naktį šoktelėjo daugiau nei 20 proc., o finansų rinkos pradėjo vertinti ilgalaikės energetinės krizės scenarijų kaip realų.
Ekspertai pabrėžia, kad net jei sąsiauris būtų atvertas artimiausiomis savaitėmis, tiekimo grandinės jau sutrikdytos. Kiekvienas papildomai sustabdytas barelis rinkoje didina spaudimą ekonomikoms, priklausomoms nuo Artimųjų Rytų energijos išteklių.
Tuo metu humanitarinė situacija regione tampa vis sudėtingesnė. Dešimtys tūkstančių užsienio piliečių įstrigo dėl uždarytos oro erdvės ir sustabdytos laivybos. Vyriausybės Europoje, Azijoje ir Okeanijoje organizuoja skubias repatriacijos operacijas, o kai kurios valstybės svarsto papildomų karinių laivų dislokavimą savo infrastruktūrai apsaugoti.
Lietuva pradeda ribotą evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų
Dėl sparčiai blogėjančios saugumo situacijos Lietuvos institucijos pradeda ribotą pažeidžiamiausių piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad šalyje yra apie 20 Lietuvos piliečių, priklausančių pažeidžiamoms grupėms – dėl sveikatos būklės, nėštumo ar amžiaus.
Pasak jo, pirmiausia bus ieškoma galimybių išskristi iš Dubajaus ar Abu Dabio, tačiau neatmetamas ir alternatyvus išvykimas sausumos keliu, jei oro transporto galimybės liks ribotos. Šiuo metu iš JAE vykdoma tik apie pusė įprastų skrydžių, be to, daugumą jų organizuoja vietinės oro bendrovės.
NKVC duomenimis, iš Izraelio norą evakuotis yra pareiškę apie 180 Lietuvos piliečių, iš Libano – apie 20, tačiau dėl itin pavojingos situacijos šiose šalyse evakuacija kol kas neplanuojama.
Krizė regione: Irano aukų skaičius šoktelėjo iki 787, atakos išplito į devynias šalis
Antradienį Irano Raudonasis Pusmėnulis paskelbė atnaujintus duomenis apie aukas – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 787. Tai daugiau nei 40 proc. didesnis skaičius nei ankstesnė organizacijos pateikta statistika. Tuo metu Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ teigia, kad žuvusiųjų gali būti bent 1 500, tarp jų – apie 200 civilių ir 1 300 Irano pajėgų narių. Skelbiama, kad užfiksuota mažiausiai 1 039 atakos 504 vietovėse.
Izraelio ir JAV oro pajėgos tęsė smūgius Irane. Pranešta apie atakas Teherane ir Beirute vienu metu. Izraelio kariuomenė paskelbė naujus evakuacijos nurodymus dešimtims vietų Libane, o papildomi daliniai dislokuoti pietų Libane prie sienos. „Hezbollah“ pareiškė paleidusi dronus į šiaurinį Izraelį.
Iranas smogė taikiniams visame regione. Pranešta apie atakas prieš naftos infrastruktūrą, taip pat apie smūgius JAV objektams. Irano Revoliucinė gvardija paskelbė atakavusi JAV oro bazę Bahreine, nors nepriklausomų patvirtinimų nepateikta. Omano Duqm uostas buvo taikytas dronų atakai – vienas jų pataikė į degalų rezervuarą, aukų nepranešta.
Smūgiai pasiekė ir diplomatinius objektus. JAV ambasada Rijade buvo apgadinta dronų atakos metu, kilo gaisras. JAV ambasada Kuveite paskelbė uždarymą iki atskiro pranešimo. Valstybės departamentas nurodė privalomai išvykti neesminiam personalui iš šešių regiono valstybių – Jordanijos, Bahreino, Irako, Kataro, Kuveito ir Jungtinių Arabų Emyratų. Amerikiečiai raginami „išvykti dabar“, nors dėl skrydžių sutrikimų tai sudėtinga.
Iranas pagrasino uždaryti Hormūzo sąsiaurį ir „sudeginti bet kurį laivą“, kuris bandys juo plaukti. Tai sukėlė sumaištį energetikos rinkose, nes per šį kelią juda apie penktadalis pasaulio naftos. JAV Centrinė vadovybė vėliau teigė, kad sąsiauris oficialiai neuždarytas.
Diplomatinė įtampa plečiasi ir Europoje. Izraelis sukritikavo Ispanijos premjerą Pedro Sánchezą už atsisakymą leisti JAV naudotis bazėmis Rotoje ir Morone. JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu britų spaudai pareiškė, kad JAV ir Jungtinės Karalystės santykiai „nebėra tokie kaip anksčiau“ ir kritikavo premjerą Keirą Starmerį.
Tuo metu Australijos premjeras Anthony Albanese derino veiksmus su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl apie 24 tūkst. regione esančių australų, įstrigusių dėl skrydžių sutrikimų. Konsulinius iššūkius aptaria ir Naujoji Zelandija.
Karo tikslai iš Vašingtono pusės taip pat įvardijami vis plačiau. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV siekia sunaikinti Irano raketines pajėgas, „anihiliuoti jo laivyną“, užkirsti kelią branduolinėms ambicijoms ir sustabdyti ginkluotų grupuočių rėmimą. Jis taip pat teigė, kad „didžioji smūgių banga dar priešakyje“, o operacija gali trukti savaites.
Vėlų pirmadienio vakarą paskelbta apie artėjančią naują, dar galingesnę smūgių bangą
Pirmadienio vakarą JAV pareigūnai patvirtino, kad artimiausiomis valandomis prasidės „didelė smūgių banga“ – dar stipresnė atakų grandinė prieš Iraną. Prezidentas Donaldas Trumpas interviu CNN pareiškė, kad „didžioji banga dar tik ateina“ ir jog operacija gali trukti 4–5 savaites arba ilgiau, jei reikės. Jis pabrėžė, kad JAV turi pakankamai ginklų atsargų ir neatmetė jokių variantų.
Valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad „nieko neatmetame“, o sunkiausi smūgiai dar laukia. Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas kartojo, kad tai nėra „begalinis karas“ ir oficialiai tai nėra režimo keitimo operacija.
Tačiau jis pripažino, kad Irano vadovybėje jau įvyko dramatiški pokyčiai – ajatola Ali Khamenei ir apie 49 aukšti režimo pareigūnai žuvo. Pentagonas patvirtino, kad papildomos JAV pajėgos jau siunčiamos į regioną. Kalbėta apie papildomą taktinę aviaciją ir jūrų pajėgas.
Tuo metu JAV Kongrese kilo aštrios diskusijos. Demokratai reikalauja aiškumo dėl karo tikslų ir svarsto War Powers Act taikymą. Europos Centrinis Bankas perspėjo, kad dėl naftos kainų šuolio gali kilti nauja infliacijos banga.
Konfliktas išplito po visą regioną – smūgiai Teherane, Beirute ir Persijos įlankoje
Izraelis pirmadienį vykdė vadinamuosius nepertraukiamus smūgius Teherane ir Beirute. Teherane atakuota Irano valstybinės televizijos IRIB būstinė, oro gynybos sistemos ir kiti strateginiai objektai, o Izraelio gynybos ministras paskelbė apie „nuolatinius galingus smūgius“ sostinėje. Tuo pat metu Izraelis tęsė atakas prieš „Hezbollah“ taikinius Beirute ir Pietų Libane.
Premjeras Benjaminas Netanyahu kreipėsi į iranietiškai kalbančius žmones ir paragino juos sukilti prieš režimą. Iš Izraelio pusės vis atviriau kalbama apie režimo pakeitimo tikslą, nors JAV oficialiai pabrėžia, kad tai nėra režimo keitimo operacija.
Irano žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimą smūgį Izraelio premjero biurui, tačiau Izraelio valdžia to nepatvirtino, o Netanyahu vėliau tą pačią dieną viešai pasirodė.
Iranas plėtė atsakomąsias atakas visame regione. Dronai smogė JAV ambasadai Rijade, o Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikė oro gynybos sistemos. Pranešta ir apie naujus smūgius JAV bazėms Katare bei Irake, tuo metu „Hezbollah“ toliau apšaudė šiaurės Izraelį, įskaitant Haifos apylinkes.
Po dronų smūgio Jungtinės Valstijos atšaukė visas konsulines paslaugas Saudo Arabijoje. JAV ambasada paskelbė, kad antradienį atšaukiami visi planuoti vizitai – tiek įprasti, tiek skubūs – o diplomatinėse atstovybėse Rijade, Džidoje ir Dahrane įvestas „prieglobsčio vietoje“ režimas.
Oficialioje žinutėje nurodyta vengti ambasados teritorijos „iki atskiro pranešimo dėl išpuolio prieš objektą“. JAV piliečiams taip pat rekomenduota turėti asmeninį saugumo planą ir laikytis sustiprintų atsargumo priemonių.
Pirmadienio rytą išryškėjo aukų mastas ir ekonominis smūgis pasauliui
Iranas pranešė apie daugiau nei 555 žuvusius, tačiau žmogaus teisių grupės mini daugiau nei 700 aukų. Izraelyje žuvo daugiau nei 11 žmonių, Libane – dešimtys, o Persijos įlankos šalyse yra sužeistųjų. JAV Centrinė vadovybė patvirtino šešių amerikiečių karių žūtį ir 18 sužeistųjų, o Kuveito kariuomenė pranešė apie 27 sužeistus po draugiškos ugnies incidento.
Hormūzo sąsiauryje laivyba faktiškai sustojo. IRGC pareiškė, kad bet kuris laivas, bandantis plaukti, bus „sudegintas“. Naftos kainos šoktelėjo apie 9 procentus, tanklaiviai įstrigo, o oro erdvė daugelyje regiono valstybių uždaryta.
Konfliktas jau peržengė vien karinę fazę ir pradėjo veikti globalią infrastruktūrą. Per Irano atsakomąsias atakas buvo apgadinti „Amazon Web Services“ duomenų centrai Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Bahreine. Tai pirmas atvejis, kai šis karas tiesiogiai palietė pasaulinę debesų kompiuterijos infrastruktūrą, nuo kurios priklauso tūkstančiai verslų ir finansinių sistemų.
Energetinis smūgis taip pat stiprėja. Kataras paskelbė sustabdęs dalį suskystintų gamtinių dujų (LNG) gamybos po smūgių pramoninėse zonose. Kadangi Kataras yra vienas didžiausių LNG tiekėjų pasaulyje, tai gali sukelti naują dujų kainų šuolį Europoje ir Azijoje.
Finansų sektorius taip pat ruošiasi blogiausiam scenarijui. JPMorgan vadovas Jamie Dimon įspėjo, kad po smūgių gali sekti kibernetinės ar teroristinės atsakomosios atakos prieš Vakarų infrastruktūrą. Tai rodo, kad konfliktas gali persikelti ir į skaitmeninę bei finansinę erdvę, net jei kovos veiksmai fiziškai vyksta Artimuosiuose Rytuose.
Tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti, šimtai tūkstančių keleivių liko įstrigę, įskaitant amerikiečius. Rinkos reagavo nervingai – akcijos smuko, auksas brango, degalų kainos kyla. Analitikai prognozuoja, kad artimiausia smūgių banga bus nukreipta į Irano balistinių raketų arsenalą, siekiant maksimaliai sumažinti grėsmę prieš galimą operacijos pabaigą.
JAV Valstybės departamentas oficialiai paragino amerikiečius nedelsiant išvykti iš daugiau nei dešimties Artimųjų Rytų šalių. Tai rodo, kad Vašingtonas rimtai vertina tolesnės eskalacijos riziką.
Konfliktas prasidėjo po žlugusių derybų ir staigaus smūgio Irano viršūnei
Dar prieš savaitgalio atakas JAV bandė atnaujinti branduolines derybas su Teheranu. Specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas teigė, kad Iranui buvo pasiūlyta dešimčiai metų visiškai sustabdyti urano sodrinimą. Pasiūlymas buvo atmestas, o trečiasis susitikimas Ženevoje galutinai žlugo.
Šeštadienį JAV ir Izraelis pradėjo operaciją „Epic Fury“. Per pirmąją smūgių bangą atakuoti šimtai taikinių, įskaitant branduolinę infrastruktūrą ir karinius objektus. Žuvo ajatola Ali Khamenei ir aukšti Revoliucinės gvardijos pareigūnai.
Ajatolos Ali Khamenei žmona Mansoureh Khojasteh Bagherzadeh mirė kovo 2 dieną Teherane nuo sunkių sužalojimų, patirtų vasario 28-ąją per JAV ir Izraelio smūgius į vadovybės rezidenciją. Pranešama, kad po atakos ji iš karto pateko į komą.
Irano valstybinė žiniasklaida, įskaitant „Tasnim“ ir „Press TV“, jos mirtį patvirtino pirmadienį ir įvardijo ją „kankine“. Režimas paskelbė oficialų gedulą, o dalis opozicijos šią netektį vertina kaip simbolinį ženklą, kad valdžios viršūnė patyrė istorinį smūgį.
Pirmadienis tapo lūžio diena. Karas iš dvišalio smūgio virto plataus masto regioniniu konfliktu, su aiškiu ekonominiu ir geopolitiniu poveikiu. Dabar visi laukia naujos, dar stipresnės atakų bangos ir atsakymo, ar šis konfliktas liks ribotas, ar taps dar platesniu karu.
