Pataisomis siūloma stiprinti nacionalinį saugumą
Seime siūloma griežtinti reikalavimus politikams, dirbantiems viename jautriausių parlamentinių komitetų. Grupė Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais negalėtų būti parlamentarai, kurių artimieji giminaičiai buvo buvusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) kadriniai darbuotojai arba KGB rezervo karininkai.
Pataisų rengėjai teigia, kad tokio ribojimo tikslas – sustiprinti nacionalinio saugumo sistemą ir sumažinti galimą politinės sistemos pažeidžiamumą. Pasak jų, žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie priešiškų valstybių pastangas atkurti agentūrinius tinklus, todėl politikų ryšiai su sovietinėmis saugumo struktūromis gali tapti potencialiu spaudimo ar šantažo taikiniu[1].
Įstatymo projektą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas. Prie iniciatyvos taip pat prisidėjo keturi „Nemuno aušros“ atstovai – partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis, Lina Šukytė-Korsakė, Petras Dargis ir Karolis Neimantas.
Šiuo metu NSGK sudaro 14 parlamentarų. Pagal galiojantį Seimo statutą, komiteto nariai privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Jei pataisos būtų priimtos, prie šio reikalavimo būtų pridėtas dar vienas kriterijus – parlamentarų artimųjų ryšiai su buvusiomis sovietinėmis saugumo struktūromis.
Jankūnas: tai padėtų sumažinti užsienio specialiųjų tarnybų įtaką
Tuo tarpu šį įstatymo projektą registravęs parlamentaras, „valstiečių“ frakcijos Seime atstovas Rimas Jonas Jankūnas teigia, kad iniciatyva atsirado dėl galimos užsienio įtakos rizikos nacionalinio saugumo srityje. Pasak jo, net ir praėjus daug metų po Sovietų Sąjungos žlugimo išlieka klausimas, ar buvę ryšiai su SSRS saugumo struktūromis iš tiesų visada nutrūksta, todėl valstybė turi imtis papildomų saugumo priemonių[2].
„Dėl to registravau projektą, kurio tikslas – uždrausti NSGK dirbti asmenims, kurių artimi giminaičiai yra bendradarbiavę su SSRS saugumo struktūromis (KGB, MGB ir kt.). Tikiu, kad priimtas jis padėtų sumažinti užsienio specialiųjų tarnybų įtaką NSGK ir galbūt Seimo sprendimams.“ – rašė R. Jankūnas.
Parlamentaras taip pat pabrėžia, kad nors žmogus negali būti tiesiogiai atsakingas už savo giminaičių veiksmus, tokie ryšiai gali sukurti tam tikrą pažeidžiamumą. Jo teigimu, siūlomos pataisos turėtų padėti sustiprinti komiteto atsparumą galimai užsienio įtakai ir kartu išlaikyti pusiausvyrą tarp žmogaus teisių bei valstybės saugumo interesų.
Seimas pritarė KGB bendradarbių pavardžių viešinimo pataisoms
Tuo tarpu pernai gruodį Seimas uždegė žalią šviesą pataisoms, susijusioms su buvusių KGB bendradarbių pavardžių išslaptinimu. Už šiuos pakeitimus balsavo 51 parlamentaras, du susilaikė, vienas buvo prieš. Vis dėlto balsavimas vyko neįprastomis aplinkybėmis – jame nedalyvavo opozicijos atstovai iš TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio, o posėdyje nepasirodė ir dalis valdančiųjų, tarp jų maždaug pusė socialdemokratų frakcijos narių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai bei keli Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai.
Svarstytos „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pateiktos pataisos numato, kad buvusių KGB bendradarbių pavardžių paviešinimas būtų nukeltas iki 2028 metų, per tą laiką parengiant jų viešinimo tvarką ir nustatant, kas priims galutinius sprendimus.
Tuo metu Vyriausybė tokioms iniciatyvoms nepritarė ir įspėjo apie galimas rizikas nacionaliniam saugumui bei teisiniams principams, pabrėždama, kad tokie duomenys šiuo metu laikomi valstybės paslaptimi ir jų ankstyvas išslaptinimas galėtų sukelti tiek teisinių, tiek saugumo problemų.
