Paviešintame „WikiLeaks“ dokumente – įrodymai, kad G. Sorosas ir JAV kišosi į žiniasklaidos veiklą Lietuvoje?
Šeštadienį Elonas Muskas savo socialiniame tinkle „X“ pasidalino įrašu, kuriame kalbama apie „WikiLeaks“ dokumentus, įrodančius George’o Soroso sąsajas su JAV valstybės departamentu ir pastarojo departamento bandymą susidoroti su dienraščiu „Respublika“. E. Musko pasidalintą Mike’o Benzoso vaizdo įrašą jau matė daugiau nei 15,4 milijonų žmonių[1], tačiau populiariausi žiniasklaidos atstovai Lietuvoje, politikai ir kitos žinomos asmenybės kol kas tyli ir plačiau neaptaria šių faktų.
Tad 77.lt nusprendė įsigilinti į paviešintą „WikiLeaks“ ataskaitą[2] ir plačiau aptarti tai, kaip buvo bandoma sekti bei susidoroti su nepriklausoma žiniasklaida.
Minimi JAV valstybės dokumentai yra beveik 20 metų senumo, mat buvo suformuluoti 2005 metų lapkričio 18 dieną. Paviešintą ataskatą pasirašė tuometinis JAV ambasorius Lietuvoje Stephenas D. Mullas. Ši ataskaita labai puikiai atspindi, kaip stipriai milijardierius G. Sorosas buvo ir veikiausiai tebėra susijęs su JAV valstybės departamentu ir jo veikla Lietuvoje.
Juk prieš 20 metų JAV valstybės vairas buvo respublikono George’o Busho rankose, tačiau G. Sorosas moka įlįsti tiek į respublikonų, tiek į demokratų valdomą administraciją ir daryti įtaką tarptautinėje erdvėje. Jis rėmė ir su respublikonais susijusius politikus, tokius kaip Johnas McCainas, Mittas Romney ir Liz Cheney. Tai rodo, kad Soroso veikla yra ne tik politinė, bet ir strateginė, siekiant daryti įtaką tarptautinėje politikoje. O jei seniau nežinojome oficialų dokumentų, tai dabar į viešumą išlindusi ataskata puikiai parodo, kad G. Soroso veikla ir jo finansuojamos organizacijos buvo glaudžiai susijusios su JAV diplomatiniais interesais, ypač posovietinėse šalyse, tokiose kaip Lietuva.
JAV ambasados akiratyje atsidūrė G. Soroso remiamas organizacijas tyrusi „Respublika“
20 metų senumo ataskaita pavadinta išties įdomiai – „Lietuvos dienraštis puola Atviros visuomenės fondą, Pilietinės visuomenės (fondą)“. Čia reikėtų prisiminti, jog 2005 metais tuo metu antras pagal populiarumą dienraštis „Respublika“ iš tikrųjų buvo paskelbęs straipsnių seriją, kurioje kritikavo G. Soroso finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO) ir jų atstovus.
Šios organizacijos, remiamos G. Soroso Atvirosios visuomenės fondo (OFS), buvo kaltinamos dėl daromos įtakos Lietuvos politikai ir ekonomikai. Straipsniuose buvo teigiama, kad G. Soroso fondas siekia destabilizuoti šalies politinę situaciją, remdamas tam tikrus politikus ir organizacijas. Pačioje JAV ambasados ataskaitos pradžioje buvo rašoma:
„Per savaitę trunkančią straipsnių seriją, publikuotą viename iš pagrindinių Lietuvos dienraščių „Respublika“, buvo puolami keli su Vakarais susiję NVO vadovai, kurių organizacijos gavo finansavimą iš George’o Soroso Atviros visuomenės fondo (OSF). Straipsniuose teigiama, kad šios organizacijos ir vakarietiškai orientuoti politikai, įskaitant prezidentą Valdą Adamkų, yra paveikti užsienio finansavimo ir veikia prieš Lietuvos nacionalinius interesus. Mes suprantame, jog panašūs straipsniai taip pat pasirodė Ukrainoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. „Respublikos“ straipsnių taikiniais tapę pilietinės visuomenės lyderiai teigia, kad tai – klasikinė KGB stiliaus šmeižto kampanija, siekianti sukelti sumaištį ir paversti lietuvius pajuokos objektu. „Respublikos“ grupės vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus taip pat naudojasi šiais straipsniais savo vidaus politinei darbotvarkei įgyvendinti, nes dauguma puolamų asmenų remia parlamento opoziciją arba prezidentą Adamkų. JAV ambasada ir toliau rems NVO, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatinant piliečių dalyvavimą vis dar jaunoje Lietuvos demokratijoje.“
Tačiau čia ir iškyla esminis klausimas – kodėl JAV administracijai apskritai rūpėjo, jog yra kritikuojamas kažkoks konkretus milijardierius ir jo remiamos organizacijos? Ir tai vyko net ne Amerikoje ar šalia esančioje šalyje, o toli įsikūrusioje, mažoje, visai neseniai nepriklausomybę atgavusioje valstybėje kaip Lietuva. Tai, kad JAV valstybės departamentas rūpinasi G. Soroso neva filantropinio fondo kritika Lietuvoje, atrodo išties keistai. Dar keisčiau atrodo ir tai, kad panaši veikla buvo vykdoma ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.
Reikėtų pabrėžti, kad viskas, kas tuo metu vyko Lietuvoje, tebuvo G. Sorosui ir jo remiamam tinklui kritiką žeriantys straipsniai lietuviškame dienraštyje. Tačiau tai labai parūpo JAV valstybės departamentui, kuris suskubo jo ginti, tirti situaciją ir rašyti ataskaitas, primenant apie panašią veiklą kitur. Nors kitos valstybės atstovai neturėtų kištis į žmonių žodžio laisvę ir politinius aspektus, būtent taip ir veikė tuometiniai G. Busho patikėtiniai Lietuvoje. O tai – ryškus įrodymas, kaip stipriai G. Sorosas buvo ir veikiausiai tebėra susijęs su JAV valdžia bei jos veikla užsienyje.
JAV ambasada gynė G. Sorosą ir jo organizacijas
Paviešintoje ataskaitoje vėliau tęsiamas tas pats G. Sorosą ir su juo susijusias organizacijas ginantis tonas. Sekančioje santraukos dalyje, pavadintoje „Didelis, nuolat kartojamas melas“ teigiama:
„„Respublikos grupės“ leidiniai ir neseniai įsigyta naujienų agentūra ELTA pradėjo šią kampaniją lapkričio 10 d. Kiekvieną dieną jie skelbė straipsnius, siekdami diskredituoti filantropišką George’o Soroso fondo veiklą Lietuvoje. Straipsniuose Sorosas vaizduojamas kaip asmuo, siekiantis sukelti politinį nestabilumą Lietuvoje, finansuojantis pilietinės visuomenės organizacijas ir analitinius centrus. Straipsniuose taip pat siejama OSF Lietuva su Lietuvos prezidentu, įvairių analitinių centrų vadovais, „Transparency International“ ir akademikais, akivaizdžiai siekiant juos diskredituoti.“
Čia reikėtų pabrėžti, jog G. Soroso finansuojamos organizacijos – anokia paslaptis. Jis iš tiesų įkūrė savo fondą Lietuvoje, o vėliau finansavo daugybės kitų organizacijų kūrimą ar veiklą. Apie didžiulį G. Soroso tinklą, kuriame šmėžuoja daugybė žinomų pavardžių ir didžioji dalis šiuolaikinių žiniasklaidos atstovų, jau esame rašę. O galimos G. Soroso sąsajos su kitų valstybių politiniu nestabilumu irgi lengvai randamos įvairių valstybių straipsniuose. Tačiau JAV ambasada aktyviai gynė G. Sorosą ir jo organizacijas savo ataskaitose, o tai verčia susimąstyti, kokią įtaką JAV bei Lietuvos valdžiai iš tikrųjų turėjo šis milijardierius.
Savo palankumą JAV administracija mielai rodė ir šioje paviešintoje ataskaitoje. Su G. Soroso organizacijomis ir jo parama susiję asmenys buvo aprašomi kaip gerai pažįstami ir palankūs JAV ambasadai Lietuvoje. Tik kodėl ir kaip jie tapo tokie puikiai pažįstami ir teigiamai vertinami ambasadoje? Taip pat nuolat kartojama, kad šios organizacijos ir asmenys kaip tik užtikrino demokratijos plėtrą, o tokie žiniasklaidos atstovai kaip „Respublika“ esą atvirkščiai – bandė kliudyti demokratijai ar net buvo nupirkti Rusijos.
Pavyzdžiui, ataskaitoje pripažįstamos žinomų asmenų sąsajos su OFS Lietuva ir drąsiai dalinamos liaupsės:
„OFS Lietuva yra susijusi su JAV ambasadai gerai ir palankiai pažįstamais žmonėmis: Darius Kuolys (Pilietinės visuomenės instituto direktorius), Rytis Juozapavičius („Transparency International“ Lietuvos direktorius), Virgis Valentinavičius (OSF Lietuva valdybos pirmininkas ir buvęs ELTA vadovas), Tomkaus varžovas Rimvydas Valatka („Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius), Romas Sakadolskis („Amerikos balso“ darbuotojas) Egidijus Aleksandravičius (istorijos profesorius) ir Leonidas Donskis (filosofijos profesorius).“
O begiriant su G. Sorosu susijusius asmenis bei organizacijas, JAV ambasada taip pat sėkmingai toliau pabrėžė, kokia neva bloga ir susitepusi yra „Respublika“. Tiesa, visoje ataskaitoje pasikartoja tas pats naratyvas – „Respublika“ bloga tik tuo, jog kritikuoja G. Sorosą, neskleidžia pernelyg vakarietiškų ir tolerantiškų idėjų ir turi stuburą. Pavyzdžiui, atskirai ataskaitoje paminėta, kad ambasadai puikiai žinoma dar 2004 metais vykdyta veikla, taip atskleidžiant, kad ir prieš tai sekė nepriklausomą žiniasklaidą:
„„Respublika“ tarptautinę nešlovę įgijo po to, kai 2004 m. kovą, likus vos kelioms savaitėms iki Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą, išspausdino seriją antisemitinių ir homofobinių straipsnių.“
Ataskaitoje pabrėžiama ir tai, kad neva „teisingoji“ Lietuvos žiniasklaida niekad nekritikavo G. Soroso veiklos šalyje, kaip kad tą darė „neteisingoji“ „Respublika“:
„„Respublikos žiniasklaidos grupė“ publikavo šiuos straipsnius tuo metu, kai Soroso finansavimas OSF Lietuvai jau beveik baigėsi, o tai kelia klausimų dėl jų paskelbimo laiko. Pirmame straipsnyje cituojamas buvęs Latvijos premjeras Emsis, kuris kritiškai atsiliepia apie Sorosą. (Paprastai Lietuvos žiniasklaida ir politikai retai kritikavo Soroso veiklą šalyje.)“
Tačiau paslaugiai pamirštama paminėti, kad didžioji žiniasklaida buvo grūste prigrūsta G. Soroso remiamų organizacijų ugdytiniais ar rėmėjais. Tad tikėtis, kad jie reikš kritiką tai pačiai rankai, iš kurios valgė, būtų naivu.
JAV darbuotojai Lietuvoje neigė bet kokią neigiamą informaciją apie G. Sorosą
Paradoksalu, jog JAV ambasados įsitikinimu, didžiausias demokratijos griovėjas tebuvo vienas dienraštis, kuris drįso kritikuoti G. Sorosą. Dėl to jis netgi vertas teismų, įtarinėjimų dirbant Rusijai ir akylaus stebėjimo.
Tačiau per daugybę šalių besidriekiantis ir Lietuvoje taip pat įsišaknijęs G. Soroso tinklas jokių saugumo klausimų nekėlė nei JAV ambasadai, nei Lietuvos VSD. Iki šiol G. Soroso finansuotos organizacijos niekada nebuvo paminėtos VSD ataskaitose kaip grėsmė valstybės saugumui. Bet įdomu, kad Gruzija ar Vengrija tokią grėsmę įžvelgė ir viešai kalbėjo apie G. Sorosą.
Vietoj to, kad Lietuvoje būtų atkreiptas dėmesys į galimai įtartiną G. Soroso veiklą, buvo puolamas laisvas žodis. O vos keli straipsniai, kritikuojantys G. Sorosą bei narpliojantys galimas jo sąsajas su Lietuvos politikais bei organizacijomis, ataskaitoje buvo pavadinti atakomis bei išpuoliais, kuriuos neva rėmė Rusija:
„Kampanija iš dalies gali būti susijusi su paties Tomkaus asmeninėmis politinėmis pažiūromis ar jo noru keršyti savo kritikams. Vis dėlto yra ženklų, kad kampanijos motyvai gali būti ir gilesni, susiję su platesniais politiniais tikslais. Šie straipsniai labai primena Soroso atžvilgiu vykdomas atakas Latvijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius, pats tapęs šios kampanijos taikiniu, mums sakė manantis, kad tokie straipsniai yra įkvėpti užsienio interesų. Darius Kuolys taip pat yra įsitikinęs, kad tiek nacionalinei, tiek ypač vietinei Lietuvos žiniasklaidai įtaką daro užsienio (konkrečiai Rusijos) pinigai.“
JAV ambasadai netgi buvo žinomi faktai, kad G. Sorosas sulaukė kitų valstybių kaltinimų dėl sąsajų su CŽV. Tačiau tokia informacija neatrodė tokia svarbi kaip vos keli neigiami straipsniai apie patį G. Sorosą lietuviškoje žiniasklaidoje:
„Lapkričio 10 d. straipsnyje Sorosas kaltinamas kaip prisidėjęs prie buvusio Lietuvos prezidento Rolando Pakso nuvertimo ir finansavęs Oranžinę bei Rožių revoliucijas Ukrainoje bei Gruzijoje. Vėliau straipsniuose taip pat minimi tariami Rusijos žvalgybos duomenys, esą Sorosas dirba CŽV, o JAV vyriausybė galimai remia pastangas destabilizuoti situaciją regione. (Mes suprantame, jog panašūs išpuoliai prieš Sorosą neseniai buvo pastebėti Ukrainoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos dalyse.)“
Ataskaitoje netgi pripažįstama, kad kilo nerimas dėl noro ištirti G. Soroso organizacijų veiklą Lietuvoja, siekiant nustatyti, ar jos nekelia grėsmės valstybei. Tam atskirai buvo apklaustas pats tuometinis premjeras A. Brazauskas, siekiant išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su V. Tomkumi:
„Vilytė mano, kad buvusio prezidento Pakso Liberalų demokratų partija gali būti kaip nors susijusi su šia puolimo kampanija. ELTA naujienų agentūra lapkričio 16 d. pranešė, kad ši partija paragino Valstybės saugumo departamentą ištirti Soroso organizacijų veiklą Lietuvoje ir nustatyti, ar jos nekelia grėsmės valstybei. Kai Vilytė (konfidencialiai) paklausė premjero Brazausko apie „Respublikos“ teiginius, kad premjeras pats pavedė saugumo departamentui tirti OSF Lietuvą, jis tai paneigė, tačiau pridūrė, kad „visi per daug bijo Tomkaus, kad viešai jam prieštarautų“. Svarbu tai, kad „Respublika“ taip pat bandė diskredituoti Prezidentą Adamkų, susiejant jį su Sorosu.“
Čia labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek JAV ambasadai, tiek G. Soroso organizacijų atstovams buvo žinoma, koks įtakingas buvo V. Tomkus ir jo žiniasklaidos grupė, drįsusi paliesti G. Sorosų fondus.
JAV ambasada prisipažino: rėmė ir rems tolerancijos renginius, bendraus su G. Soroso organizacijomis
Įdomu dar ir tai, jog paviešintoje ataskaitoje JAV ambasada aiškiai prisipažino, kad buvo ir bus susijusi su įvairiais tolerancijos renginiais bei G. Soroso organizacijomis. Kitaip tariant, JAV atstovai Lietuvoje, kurie yra pavaldūs JAV administracijai, ne tik gina G. Soroso organizacijas, bet ir telkia išteklius, kad apsaugotų jų veiklą bei kontrolę Lietuvoje.
Pavyzdžiui, dokumentuose rašoma, kad JAV ambasada pasmerkė antisemitinius ir homofobinius straipsnius, taip pat rengė tolerancijos seminarus ir drauge su G. Soroso organizacijomis toliau aktyviai inicijuos kuo greitesnę tolerancijos ir demokratijos raidą Lietuvoje. Kitaip tariant, galima teigti, kad dokumente pripažįstama, jog JAV ambasada kišosi į Lietuvos politiką, vertybinių klausimų keitimą ir tam galimai pasitelkė G. Soroso finansuojamas organizacijas:
„JAV ambasada jau 2004 m. viešai pasmerkė antisemitinius ir homofobinius „Respublikos“ straipsnius, o 2005 m. surengė du tolerancijos seminarus žiniasklaidos atstovams, visuomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms. Ambasadorius ir kiti ambasados pareigūnai kalbėjo renginiuose, organizuotuose kartu su „Transparency International“. Ateinančių metų sausio mėnesį ambasadorius organizuos apskritojo stalo diskusiją su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios metu bus aptariamos tolerancijos, pilietinės visuomenės bei vertybinio ugdymo temos. Ši veikla yra dalis plataus masto iniciatyvos, skirtos įtvirtinti Lietuvos demokratijos raidą.“
JAV ambasada net keliose ataskaitos vietose labai aiškiai pamini, kad kišosi ir toliau kišis į Lietuvos demokratijos pertvarką ir supranta, jog vyksta bandymas kovoti su pertekline G. Soroso ir JAV įtaka Lietuvoje. Pavyzdžiui, ataskaitoje rašoma:
„Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius, mums pažymėjo, kad Socialdemokratų ir Darbo partijų koalicija taip pat suinteresuota mažinti Lietuvoje veikiančių analitinių centrų ir pilietinės visuomenės institucijų įtaką, todėl gali palaikyti „Respublikoje“ publikuojamus straipsnius. „Transparency International“ ir Pilietinės visuomenės institutas aktyviai kritikuoja dabartinę Vyriausybę dėl korupcijos ir nepakankamo skaidrumo valdant ES struktūrinių fondų lėšas. Jis taip pat mano, kad šie straipsniai siekia sumenkinti JAV ir Vakarų šalių remiamų organizacijų autoritetą Lietuvoje. Kuolys atkreipė dėmesį į tai, kad lapkričio 17 d. „Respublikos“ numeryje buvo paskelbtas toks ultimatumas: „Jei Soroso politikai toliau kenks demokratiškai išrinktiems lyderiams, „Respublikos“ vadovybė eksportuos atgal į JAV Soroso paketą, kuris šiuo metu užima Prezidentūrą [turima galvoje Prezidentas Adamkus].“
Negana to, JAV ambasada buvo taip įsijautusi sekti V. Tomkaus vadovaujamo dienraščio veiklą, kad netgi kalbino buvusius jo darbuotojus:
„Kai Sorosas įvardijamas kaip priešas, pro-vakarietiški pilietinės visuomenės lyderiai, gavę paramą iš Atviros visuomenės fondo (OSF), bei su jais siejami politikai tampa automatiškai kompromituojami. Buvęs „Respublikos“ žurnalistas mums paaiškino, kad kadangi „Respublikos“ skaitytojai paprastai mažiau pasitiki Vakarais, tokia kampanija dar labiau sustiprins jų nepasitikėjimą pilietinės visuomenės institucijomis bei centro-dešinės politikais, tarp kurių – ir Prezidentas Adamkus bei Konservatorių partija.“
JAV ambasada taip pat nurodė, kad seks V. Tomkaus veiklą ir toliau rems pilietinės visuomenės organizacijas, o tai dar sykį leidžia spėti, kad vienaip ar kitaip JAV ambasada rėmė G. Soroso kurtas ar remiamas organizacijas:
„Tikėtina, kad Tomkus tęs savo puolimą tol, kol jam tai bus naudinga ir kol turės apie ką rašyti. Viena iš jo motyvacijų – dėmesys, kurį jis gauna dėl savo provokacinių publikacijų. Jei tie teiginiai nebūtų tokie niekingi, galbūt būtų verta juos ignoruoti, tačiau kai kurie jo pareiškimai yra pernelyg neapykantos kupini, kad į juos būtų galima nekreipti dėmesio. JAV ambasada toliau aktyviai rems pilietinės visuomenės institucijas ir ryžtingai pasisakys prieš netoleranciją kiekviena proga.“
77.lt irgi susidūrė su puolimu bei kaltinimais
Prieš 20 metų „Respublika“ buvo antra pagal skaitytojų kiekį žiniasklaidos priemonė. „Respublikos“ leidinių grupė tuo metu buvo kone žiniasklaidos imperija, jei žvelgsime į ją Lietuvos mastu. Tačiau didelę įtaką ir daugybę skaitytojų turėjusi leidinių grupė galiausiai patyrė tiek smūgių, jog šiuo metu yra praktiškai beveik sunaikinta. Tad planas užčiaupti „Respubliką“, jai prikabinant Rusijos remiamos, neva antisemitinės ir dezinformaciją skleidžiančios žiniasklaidos etiketes neabejotinai pavyko.
Nors praėjo ir daug metų, verta paminėti, jog įtartino dėmesio ir kaltinimų dėl savo analitinių, dažnai nepatogių straipsnių bei gilinimosi į G. Soroso veiklą jau buvo sulaukusi ir 77.lt platforma. Vienas pirmųjų tyrimų buvo paviešintas dar 2023 metų viduryje[3]. Jame žodžio laisvę pabrėžiantis ir kritikuoti dabartinę valdžią nebijantis 77.lt portalas buvo aprašytas kaip dezinformaciją skleidžiantis portalas.
Po šio straipsnio, kuriame siekta išsiaiškinti, kas rėmė 77.lt veiklą, sekė ir ne vienas kitas straipsnis. 77.lt pamėgo nepagrįstai, aiškių įrodymų nepateikdami kritikuoti faktų tikrintojai, kurie ir toliau klijavo dezinformacijos etiketę.
Atsižvelgiant į paviešintų Wikileaks dokumentų turinį ir matant, kaip jau prieš porą dešimtmečių veikė JAV ambasada ir G. Soroso organizacijų atstovai, nusprendę pažaboti laisvąją žiniasklaidą, belieka retoriškai paklausti: kas užsakė ir finansavo tokį akylą 77.lt stebėjimą ir purvo pylimą?
