77 tyrimas: G. Soroso žmonės Lietuvoje – viešiname per 100 visiems gerai žinomų pavardžių

Suprasti akimirksniu

• G. Sorosas Lietuvoje oficialiai atsidūrė 1990 metais, kai buvo įkurtas Atviros Lietuvos fondas
• Atviros Lietuvos fondas – gausybės organizacijų ir fondų įkūrėjas
• ALF įsteigė virš 20 organizacijų, iki šiol vykdančių aktyvią veiklą
• Prieš homofobiją ir netoleranciją kovojantis Žmogaus teisių stebėjimo institutas įkurtas ALF dėka
• George’as Sorosas – ilgametis Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių kalvis
• G. Soroso NVO gauna milijardines lėšas iš ES ir JAV
• Šaltiniai

G. Sorosas Lietuvoje oficialiai atsidūrė 1990 metais, kai buvo įkurtas Atviros Lietuvos fondas

George’as Sorosas yra žinomas kone visame pasaulyje, o jo veikla apipinta daugybės nemalonių istorijų, įtarimų ir vis platesnių ryšių. Nors kai kam jis tėra tik už laisvę kovojantis filantropas, su džiaugsmu šelpiantis įvairias organizacijas savo milijardais, jo veikla ne sykį pakenkė valstybėms arba leido pakeisti įvykių tėkmę G. Soroso naudai.

Šis milijardierius daugeliui yra žinomas kaip įtakingas spekuliuotojas valiuta. Tačiau rizikos fondų valdytojas ir entuziastingas investuotojas taip pat pagarsėjo dėl gebėjimo sukelti kelis dešimtmečius trukusią Jungtinės Karalystės krizę^[1]. Tokia pati istorija nutiko ir su Tailandu, Japonija ir kitomis Azijos šalimis, kurios patyrė ekonomines krizes, o G. Sorosas džiaugėsi sau susineštais dideliais turtais^[2]. Jis netgi kaltinamas kaip asmuo, kuris prisidėjo prie Serbijos, Gruzijos, Ukrainos, Kirgizijos ir Libijos revoliucijų sukėlimo^[3].

Lietuvos gyventojams gali atrodyti, kad G. Sorosas neturi nieko bendro su Lietuva, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Oficialiai pirmoji G. Soroso organizacija Lietuvoje įsikūrė dar 1993 metais, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, nėra aišku kiek laiko iki šio momento G. Sorosas tiesė savo rankas į Lietuvą, planuodamas ir čia daryti daug įvairių pokyčių.

Pirmoji G. Soroso organizacija Lietuvoje buvo Atviros Lietuvos fondas (ALF), kuris įsteigtas 1990 metais. Šis fondas vėliau įkūrė ir finansavo daugybę kitų organizacijų ir fondų, kurių per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį išdygo tiek daug, kad G. Soroso įtaką išvis darosi sunku aprėpti. Tačiau siūlome pasidomėti 77.lt atliktu tyrimu apie G. Soroso žmones, kuriame rasite daugybę Lietuvoje puikiai žinomų pavardžių.

Atviros Lietuvos fondas – gausybės organizacijų ir fondų įkūrėjas

G. Soroso fondai veikia daugybėje skirtingų valstybių, o jų ištakos – Atviros visuomenės fondas. Pasaulyje aktyviai funkcionuoja daugiau nei 50 šio spekuliuotojo valiuta fondų, kurie driekiasi per Rytų ir Vidurio Europą, Aziją bei Afriką.

Kai 1990 metais buvo įkurtas Atviros Lietuvos fondas (ang. Open Society Fund-Lithuania), jis ilgą laiką veikė ne tik kaip nepriklausoma, nevyriausybinė, nepelno organizacija, bet ir kaip paramos fondas. Oficialiai ALF veikla tiek senesniais laikais, tiek dabar yra pristatoma kaip filantropinė ir nešanti daug naudos visai Lietuvai.

Su tuo iš dalies būtų galima sutikti, nes po nepriklausomybės atkūrimo ALF išleido šimtus humanitarinės ir socialinės srities leidinių. ALF taip pat gali pasigirti, kad finansavo menininkų ir mokslininkų stažuotes, o laikui bėgant įsteigė daug nevyriausybinių organizacijų.

Bet žinant šiuos faktus, verta prisiminti, kad ALF veikla – tai užsienio investicijos į Lietuvos gyventojų ugdymą tokiais svarbiais klausimais kaip vertybės, politika, filosofija ir panašiai. O tai reiškia, jog užsienio kapitalas galėjo jau ne vieną dešimtmetį kreipti naujus Lietuvos specialistus tam tikra linkme. G. Soroso organizacijos Lietuvoje gavo milijonines sumas, tad prie jų veiklos norėjo jungtis daugelis.

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, Lietuvoje apstu žurnalistų, mokslininkų, viešųjų ryšių specialistų ir kitų visuomenės veikėjų, kurie aktyviai gina G. Sorošo idėjas. Jo diegiamos mintys – tai atvira visuomenė, atsisakanti savo tapatumo ir bet kokia kaina įsileidžianti vidun viską, dėl ko taptų tik dar įvairesnė. Nors iš vienos pusės tai gali atrodyti kaip teigiami pokyčiai, tačiau dažniausiai veikiama tik iš G. Sorosui naudingos ir patinkančios pusės, taip net kišantis į politinius ir vertybinius procesus.

Bet kas gi stovi už ALF ir kokie žmonės priklauso šiam fondui? Jei kalbėsime apie fondo valdymą, pirmasis ALF valdybos pirmininkas (1990-1993) buvo Kovo 11-osios dienos Akto signataras, geografas ir gamtininkas Česlovas Kudaba. Vėliau (1993-1999) pirmininko kėdę užėmė žydų kilmės lietuvių literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė. Po jų sekė^[4]:

• Egidijus Aleksandravičius (1999-2002),
• Gintautas Bartkus (2002–2005),
• Virgis Valentinavičius (2005–2006),
• Milda Ališauskienė (2017–2019).

Nuo 2019 metų ALF tarybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Gediminas Almantas, o Sandra Adomavičiūtė dar 2017 metais tapo fondo direktore. Žinoma, fondo veikloje dalyvauja ne tik vadovai, tad siūlome pasižvalgyti į ALF Patariamosios tarybos sudėtį^[5]:

• Milda Dargužaitė: Finansų analitikė, generalinė direktorė „Nothern Horizon Capital“ bendrovėje. Seniau ji buvo Vyriausybės kanclerė. Ji labai aktyviai veikia lyčių lygybės srityje.

• Justinas Žilinskas: Teisininkas, MRU profesorius, publicistas, rašytojas, vaikų literatūros autorius.
• Gediminas Almantas: Kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ valdybos pirmininkas, seniau užėmė „Lietuvos oro uostų“ generalinio direktoriaus poziciją, taip pat dirbo Kopenhagos oro uoste. Be to, jo karjeroje buvo ir tokie puikiai žinomi vardai kaip „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“, „EPSO-G“ grupė, „LTG Infra“, „Oro Navigacija“^[6].
• Rasa Bagdonienė: Komunikacijos eksperte, skaitmeninės rinkodaros agentūros partnerė Lietuvos Junior Achievement valdybos narė^[7].
• Viktoras Bachmetjevas: Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, buvės kultūros ministrės patarėjas, taip pat Emmanuelio Levino instituto vadovas.

Kiti komandos nariai:

• Marta Gadeikienė
• Arūnė Kontautaitė
• Živilė Kubilienė
• Inga Pache
• Eugenija Kovaliova
• Kristina Gruodytė
• Marina Pukelienė
• Viktorija Malinauskienė
• Audronė Mažulytė
• Sandra Gaučiūtė
• Svitlana Zaluzhna

ALF akcininkai:

• Dr. Krzystof Czyzewski: Teatro prodiuseris, eseistas, leidėjas ir visuomenės veikėjas, kuris taip pat įkūrė Seinuose, Lenkijoje veikiantį „Paribio fondą“.
• Dr. Kęstutis K. Girnius: Žurnalistas, filosofas, publicistas, politikas, pedagogas ir istorikas.
• Skirma Kondratas: Buvęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministras, taip pat buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ir Ministro Pirmininko patarėjas. S. Kondratas taip pat yra vertėjas, pedagogas, socialinių programų vertintojas, ekonomistas ir socialinės ekonomikos analitikas JAV.
• Dr. Rūta Kačkutė: Buvusi Lietuvos Respublikos prezidentės patarėja kultūros klausimas. Ji taip pat yra istorijos mokslų daktarė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
• Rasa Rimickaitė: Kultūros atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Lenkijoje.

ALF įsteigė virš 20 organizacijų, iki šiol vykdančių aktyvią veiklą

Kaip jau minėta, be savo įprastos veiklos ALF taip pat įsteigė daugybę institucijų, kurios irgi vykdė bei tebevykdo įvairią veiklą. Nors visos organizacijos yra remiamos ne tik G. Soroso, nes prie jų gyvavimo prisidėjo ir Europos Komisija, Lietuvos Kultūros taryba ir kiti. Pagal viešą informaciją, ALF įsteigė šias institucijas:

• Studijų užsienyje informacijos centras (įkurtas 1991),
• Soros International House (įkurtas 1993),
• Junior Achievement (įkurtas 1993),
• Lietuvos žurnalistikos centras (įkurtas 1995),
• Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (įkurtas 1995),
• Atviros visuomenės kolegija (įkurta 1997),
• Mokyklų tobulinimo centras (įkurtas 1999),
• Paramos vaikams centras (įkurtas 1999),
• Šiuolaikinių didaktikų centras (įkurtas 1999),
• Švietimo kaitos fondas (įkurtas 1999),
• Transparency International Lietuvos skyrius (įkurtas 2000),
• Pedagoginių studijų kaitos centras (įkurtas 2000),
• Ugdymo inovacijų centras (įkurtas 2000),
• Menų spaustuvė (įkurta 2002),
• Žmogaus teisių stebėjimo institutas (įkurtas 2003),
• Pilietinės visuomenės institutas (įkurtas 2004),
• Jaunimo karjeros centras (įkurtas 1999),
• Saugaus vaiko centras (įkurtas 1999),
• Socialinės ekonomikos institutas (įkurtas 2002),
• Neformaliojo švietimo debatų centras (įkurtas 1999),
• Vilniaus politikos analizės institutas (įkurtas 2017).

Verta paminėti, jog tai tėra tik pirminių institucijų sąrašas. Šios organizacijos vėliau įsteigė kitas institucijas, rėmė įvairius asmenis ar organizacijas, taip pat pačios gavo paramą ir organizavo įvairius projektus. Taisyklė gan paprasta: jeigu stebite kokią nors organizaciją, kuri veikia žmogaus teisių, socialinio teisingumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose susijusiose srityse, labai didelė tikimybė, kad jos nors sykį gavo G. Soroso paramą arba buvo įkurtos jo organizacijų.

Pavyzdžiui, vien ALF įkurtas Transparency International (TI) Lietuvos skyrius turi daugiau nei 300 alumnų. Viešosios politikos organizacija, kuri viešai teigia, jog veikia siekdama didinti skaidrumą bei mažinti korupcijos paraiškas Lietuvoje, šiuo metu pagrindinėje komandoje turi šiuos asmenis^[8]:

• Ingrida Kalinauskienė
• Ieva Dunčikaitė
• Aistė Rinkevičiūtė
• Edita Semionovaitė
• Skirmantas Bikelis
• Sergejus Muravjovas

TI akcininkai:

• Rūta Žiliukaitė
• Aurimas Perednis

• Ingrida Kalinauskienė
• Sergejus Muravjovas

TI tarybos nariai:

• Eimantas Vytuvis
• Džina Donauskaitė
• Karolis Granickas
• Kristina Norvainytė

Viešai prieinami duomenys rodo, kad per savo gyvavimą ALF skyrė įvairius išteklius ir dotacijas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), švietimo įstaigoms, taip pat pavieniams asmenims, siekantiems socialinių pokyčių ir propaguojantiems tam tikras ALF palankias vertybes.

Prieš homofobiją ir netoleranciją kovojantis Žmogaus teisių stebėjimo institutas įkurtas ALF dėka

Viena iš ALF įkurtų institucijų yra Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI)^[9]. Tai nevyriausybinė, pelno nesiekianti žmogaus teisių organizacija, kuri Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų.

Kas tai per institutas veikiausiai žino daugelis. Juk ŽTSI šmėžiuoja kone visada, kai kalba pasisuka apie homofobiją, LGBTQ teises, taip pat diskriminaciją ar netoleranciją. ŽTSI kasmet rengia „Žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgas“, moko teisėsaugos pareigūnus kaip atpažinti ir kovoti su „neapykantos kalba“, taip pat organizuoja diskusijas jaunimui apie kovojimą su homofobija, ksenofobija ir neapykantos kalba.

ŽTSI nuolat stengiasi rasti būdus, kurie galėtų padėti įkalbėti įstatymų leidėjus priimti jiems naudingus, t. y., jų ideologiją atitinkančius įstatymus. Jie netgi padeda įvairiems subjektams laimėti strategines bylas, jei tik šios atrodo svarbios jų pačių veiklai ir požiūriui.

ŽTSI Programų direktore, o vėliau ir vykdančiąja direktore seniau buvo Dovilė Šakalienė^[10]. Ši Lietuvos psichologė ir politikė daugeliui puikiai žinoma dėl to, kad inicijavo naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir reformavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą^[11].

Dabartinė ŽTSI komanda^[12]:

• Martynas Jockus
• Greta Baltikauskaitė
• Agnė Greimaitė
• Dainius Pūras

Be to ŽTSI remia Aktyvių piliečių fondas, kurį taip pat administruoja Atviros Lietuvos fondas. Aktyvių piliečių fondas irgi pagarsėjęs savo veikla LGBTQ bendruomenės atžvilgiu, kadangi remia su šia bendruomene susijusias iniciatyvas. Nors šis fondas skirtas „pilietinei visuomenei stiprinti“^[13], bet galima pastebėti, jog lėšos dažnai skiriamos tam tikra kryptimi judantiems projektams.

Pavyzdžiui APF rėmė projektą „Aš manau: žmogaus teisių aktualijos – mokytojams ir mokiniams“, kurį vykdė Žmogaus teisių centras su vadove Jūrate Juškaite priešakyje. Primename, jog J. Juškaitė yra Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės gyvenimo draugė. B. Sabatauskaitė taip pat yra Seimo nario Juliaus Sabatausko dukra, kuris aktyviai pasisako už Stambulo konvenciją. O minėtu projektu siekta tarp mokinių ir mokytojų propaguoti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir tos pačios lyties santuokų įteisinimą^[14]. APF lėšas gavo ir daug kitų projektų, įskaitant tuos, kurie apėmė LGTQ socialinį ir kultūrinį aktyvizmą, lytiškumo mokymus, LGBTQ teises ir t. t.

APF Atrankos komiteto nariai^[15]:

• Tomas Balžekas

• Tomas Kubilius
• Renata Sadunišvili
• Arūnė Kontautaitė

George’as Sorosas – ilgametis Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių kalvis

1995 metais G. Soroso Atviros visuomenės fondas mūsų šalyje įsteigė Lietuvos žurnalistikos centrą (LŽC)^[16]. Tai yra neformalaus ugdymo organizacija, kuri jau daugybę metų ugdo žurnalistikos ir ryšių su visuomene specialistus. Šiame centre buvo paruošti ar savo žinias nors trumpam stiprino veikiausiai didžioji dalis šalies žurnalistų.

Jiems kiekvienais metais yra rengiamos 4 mėnesius trunkančios profesinės studijos. Į šiuos kursus eina ne tik bakalaurai, magistrai ar studentai, bet ir jokio išsilavinimo neturintys, tačiau apie tokias sritis svajojantys asmenys. Be to, LŽC aktyviai organizuoja mokymus ekspertams bei konferencijas ir seminarus žurnalistikos ir žiniasklaidos temomis. LŽC komanda taip pat leidžia žurnalistikos metodinę medžiagą bei knygas, atlieka taikomuosius žiniasklaidos tyrimus ir kitas veiklas, susijusias su žurnalistika ir viešaisiais ryšiais.

Žvelgiant į LŽC praeitį, 1997 metais centras pradėjo organizuoti žurnalistikos kursus net ir mokyklos dar nespėjusiems baigti vaikams. Moksleiviai su džiaugsmu ėjo į Sekmadieninę žurnalistikos mokyklą, kurioje mokėsi visų žurnalistikos profesijos peripetijų. 2017 metais LŽC ir toliau tęsė mokymus moksleiviams, tik dabar nusprendė praplėsti sritis, pasiūlydami video žurnalistikos kursus.

1998 metais LŽC pradėjo rengti ne tik žurnalistus, bet ir komunikacijos specialistus, kurie galėtų dirbti ryšių su visuomene sferoje. 2002 metais jie netgi rengė seminarą spaudos fotografams, pavadinimu „World Press Photo“. Tad iš esmės, jie ugdė įvairius žiniasklaidos, viešosios nuomonės ir meno atstovus, apimdami įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones.

Per savo gyvavimo laikotarpį LŽC formavo ne tik būsimų žurnalistų ar viešųjų ryšių specialistų protus, bet ir stengėsi formuoti visų Lietuvos gyventojų nuomonę tinkama linkme. Pavyzdžiui, 2000 metais, kai Lietuva ruošėsi tapti Europos sąjungos šalimi nare, Lietuvos žurnalistikos centras aktyviai inicijavo visuomenės informavimo politikos diskusijas ir surengė konferenciją „Žiniasklaidos reguliavimas Europos Sąjungos kontekste“.

O 2017 metais, kai buvo įsteigta Kultūros ministerijai pavaldi Medijų taryba, LŽC taip pat į ją delegavo savo narį. Medijų taryba yra „patariamoji institucija, kuri padeda Kultūros ministerijai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje teikdama ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais“^[17]. Tad G. Soroso įkurto centro atstovė Džina Donauskaitė šiuo metu sėkmingai prisideda net ir prie visuomenės informavimo valstybės politikos klausimais^[18].

Taigi, per beveik 30 metų G. Soroso įkurtas bei finansuotas centras užaugino didžiulę žurnalistų ir kitų specialistų kartą, kuri šiuo metu dirba Lietuvoje rodomose televizijose, internetiniuose naujienų portaluose, naujienų agentūrose Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje ir kitur. Kai tiek ilgai buvo ugdomi ir visose žiniasklaidos priemonėse dirbo tokius pačius mokymus ir pasaulėžiūrą išmokę žmonės, veikiausiai nereikia stebėtis, kodėl didžioji Lietuvos žiniasklaida atrodo ir kalba kone vienodai. Žinoma, pačiame LŽC puslapyje centro veikla pristatoma labai gražiai:

„Per savo gyvavimo metus Lietuvos žurnalistikos centras suvaidino svarbų vaidmenį gerinant Lietuvos žurnalistų profesinį lygį ir įgyvendinant demokratines normas bei plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą.“

Be daugybės jau parengtų ir ne vienerius metus sėkmingai dirbančių žurnalistų bei viešųjų ryšių specialistų, Lietuvos žurnalistikos centras garsėja savo dėstytojų gausa. Dabartiniame LŽC dėstytojų sąraše galima rasti šias pavardes^[19]:

• Mindaugas Aušra: LRT.lt tyrimų skyriaus žurnalistas, turintis 10 metų patirtį žiniasklaidoje. Jis rengė ir vedė LRT televizijos laidą „Pinigų karta“, taip pat prodiusavo laidą „Misija: Vilnija“, o dabar rengia ir veda radijo laidą „PIN kodas“.
• Asta Bajorienė: Advokatė, kuri specializuojasi žiniasklaidos teisės ir asmens duomenų apsaugos srityse. Teismuose ji atstovauja žiniasklaidos įmones ir įvairius žurnalistus.
• Ričardas Baltaduonis: LRT Interneto departamento vadovas, taip pat Europos transliuotojų sąjungos skaitmeninio valdymo komiteto narys. Jis jau daug metų vadovauja interneto portalams.
• Indrė Baltušė: Ji yra ženklodaros agentūros „Imagine” įkūrėja ir prekės ženklų strategė, kuri jau 17 metų konsultuoja strateginio identiteto ir rinkodaros komunikacijos klausimais. Tarp jos klientų yra tokie puikiai žinomi vardai kaip „Birštono mineraliniai vandenys”, „Volfas Engelman”, „Kempinski”, ICOR, „Northway”, „Suslavičius-Felix”, „Vilniaus degtinė”, „Roche”, „Caffeine”, KALEV ir kt.
• Andrius Baranauskas: Jis yra reputacijos agentūros „Winning“ įkūrėjas ir vadovas. Seniau A. Baranauskas buvo „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Baltijos šalims.
• Vaidotas Beniušis: 15min vyriausiasis redaktorius, turintis ilgametę žurnalisto patirtį. Seniau jis buvo BNS naujienų tarnybos redakcijos vadovas.

• Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė: Ženklodaros agentūros „Imagine“ kūrybos vadovė, kuri taip pat organizuoja konferencijas apie vizualinę kultūrą „Penketai“.
• Gediminas Cibulskis: Jis yra interaktyvios pasakos-programėlės „Sliekas Bevardis“ kūrėjas ir kūrybos direktorius „carVertical“. Seniau G. Cibulskis dirbo žurnalistu 15min.lt interneto dienraštyje.
• Paulius Čelkis: Advokatas, teisės mokslų daktaras, kuris įvairiais teisiniais klausimais konsultuoja žiniasklaidos įmones ir dėsto žiniasklaidos teisę universitete.
• Jurgita Čeponytė: Šiuo metu yra LRT.lt tyrimu žurnalistė, o anksčiau dirbo „Laisvės TV“. J. Čeponytė taip pat rengia ir veda radijo laidą „PIN kodas“.
• Jaunius Danielius: Šiuo metu yra „Omnisend“ produkto direktorius. Seniau buvo „Hostinger International“ produkto vadovu, Pigu.lt produkto vadovu, Pigu.lt rinkodaros ir lojalumo projektų vadovu, taip pat IKI lojalumo projektų vadovu.
• Džina Donauskaitė: Ji yra žiniasklaidos tyrėja ir Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, turinti 10 metų patirtį Lietuvos žiniasklaidoje.
• Joshua Ettinger: Jis yra Oksfordo universiteto mokslininkas, klimato kaitos komunikacijos ekspertas.
• Kęstutis Gečas: Šiuo metu yra „INK agency“ vyriausias partneris, tačiau per ilgametę, net 27 metus trunkančią patirtį komunikacijos ir žiniasklaidos versle, jis įkūrę ne vieną ryšių su visuomene agentūrą. K. Gečas taip pat yra „bigNow“ verslo partneris ir „Dansu Dansu“ tinklaraščio bendraautorius.
• Benas Gerdžiūnas: LRT.lt naujienų anglų kalba redaktorius, taip pat multimedijų žurnalistas, kurio naujienų reportažai buvo skelbiami „AFP“, „Al Jazeera“, „Bloomberg Magazine“, „DW“, „Politico“, „Spiegel“, „The Independent“, „Vice news“ ir kitur.
• Goda Januškevičiūtė: Ji yra „Scanoramos“ komunikacijos vadovė, tinklo „Moving Images – Open Borders“ komunikacijos vadovė, buvusi „Vilnius City Opera“ komunikacijos ir rinkodaros strategė, SBA grupės ryšių su visuomene skyriaus vadovė. Jos vadovaujamo darbo patitis ryšių su visuomene ir rinkodaros srityse jau perkopė 15 metų.
• Deimantas Jastramskis: Jis yra buvęs Lietuvos žurnalistikos centro vadovas. Šiuo metu D. Jastramskis yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, taip pat žiniasklaidos tyrėjas.

• Kranthi Kamsanpalli: Jis yra daugiau nei 10 metų patirtį sukaupęs duomenų mokslininkas ir analitikas. K. Kamsanpalli yra technologas, kuris domisi duomenų panaudojimo inovacijomis, skirtomis strategijai, įžvalgoms ir vertės kūrimui.
• Edvardas Kubilius: Jis yra LRT žurnalistų etikos komisijos pirmininkas, žurnalistas, dirbantis LRT radijo laidų „Ryto garsai“, „10-12”, „Už Vilniaus“ vedėju. E. Kubilius taip pat buvo LRT radijo Naujienų tarnybos žinių bei LRT televizijos laidos „Nepažintas meras“ vedėjas.
• Jolita Kochanskė: Integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ vadovė, turinti daugiau nei 12 metų viešųjų ryšių projektų, integruotų komunikacijos kampanijų, tarptautinių komunikacijos projektų, krizių valdymo patirtį. Ji konsultavo tokius puikiai žinomus vardus kaip „Huawei“, „Barclays“, „Alma littera“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
• Jolanta Kryževičienė: Ji yra žurnalistė, kurianti ir vedanti LRT radijo laidas „Kultūros savaitė“,„Naktinis ekspresas“„Nes man tai rūpi“, „Laikas kultūrai“. J. Kryževičienė taip pat yra laidos „Radijo popietė“ ir radijo žurnalo „Pakeliui su klasika“ vedėja. Be to, ji buvo programos „Klasika“ prodiuserė, LR kultūros laidų redakcijos vyriausia redaktorė, o šiuo metu vis dar rengia knygų apžvalgas LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
• Rūta Latinytė: Publicistė ir ryšių su visuomene ekspertė. Ji taip pat įkūrė įmonių vidinės kultūros ir komunikacijos konsultantų grupę „Anderrrs“. Praeityje R. Latinytė buvo UAB „Šviesa“ („Alma littera“ įmonių grupė) viešųjų ryšių vadove, „Bitė Lietuva“ atstove ryšiams su visuomene, taip pat Kauno technologijos universiteto komunikacijos skyriaus vadove.
• Daiva Lialytė: Ji yra ryšių su visuomene bendrovės „Integrity PR“ vadovė ir valdybos narė, Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) tarybos narė, taip pat Vilniaus universiteto lektorė, kuri spėjo sukaupti 24 metų patirtį komunikacijos srityje.
• Valdas Lopeta: Jis yra „Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas, sukaupęs ilgesnę nei 17 m. patirtį komunikacijos srityje. Beto, seniau jis buvo „Lidl Lietuva“ ir „Danske Bank“ komunikacijos vadovu.
• Haroldas Mackevičius: Žinomas Lietuvos humoristas, scenaristas, TV laidų prodiuseris, taip pat vienas iš laidos „Dviračio šou“ kūrėjų.

• Indrė Makaraitytė: Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadovė, LRT Tiriamosios žurnalistikos skyriaus vyr. redaktorė, politikos aktualijų apžvalgininkė, buvusi INFO TV aktualijų laidos „Dienos komentaras“, TV3 laidos „Savaitės komentarai“ autorė ir vedėja.

• Nerijus Maliukevičius: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, propagandos ekspertas. Specializuojasi žiniasklaidos, politinių konfliktų, informacinių karų bei Rusijos temomis.
• Darius Matas: LRT žurnalistas ir laidų vedėjas. Turi patirties Žmogaus teisių apsaugos bei Medijų ir informacinio raštingumo ugdymo srityse, daugiau nei 10 metų šiomis temomis rengia mokymus, seminarus, moderuoja diskusijas.
• Renata Matkevičienė: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanė, profesorė, daktarė. „Socialinių lyderių pusryčių“ renginių Lietuvoje įkūrėja, surengusi apie 20 susitikimų socialiai atsakingo verslo temomis. „PR Impact Awards 2023“ komisijos narė. Komunikacijos srityje dirba 17 metų.
• Marius Marčenkovas: „BPN Intense“ klientų vystymo direktorius. Buvęs ilgametis „Carat“ strategijų vadovas, prieš tai ėjęs „Dentsu“ žiniasklaidos direktoriaus pareigas, dar anksčiau – „Deloitte Lietuva“ rinkodaros vadovas. Patirtį kliento pusėje kaupė ir „Bitė Lietuva“ bei „Impuls“ rinkodaros skyriuose.
• Šarūnas Mažeika: Fotožurnalistas, profesionalus fotografas, DELFI TV ir FOTO skyrių vadovas.
• Linas Migonis: „Fabula“ agentūros kūrybos vadovas. Patirtį kaupė kūrybinėse agentūrose „Love“, „TBWA Vilnius“, „Not Perfect“, „TRUTH“. Darbai įvertinti „Baltic Best“, „Adrenalinas“, „Password“ apdovanojimais. Tarp klientų – „Telia Lietuva“, „Maxima“, „Rimi“, „Lidl“, „Swedbank“, Šiaulių bankas, „Švyturys – Utenos alus“, „Red Bull“ ir kt.
• Tomas Nemura: Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Choco Agency“ įkūrėjas ir vadovas, konsultuoja stambiausius prekinius ženklus Lietuvoje ir formuoja jų online komunikacijos strategijas.
• Adrija Čepaitė – Palšauskienė: Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, viena kvalifikuočiausių sceninės kalbos, iškalbos ir kalbinės raiškos mokytojų. Moterų lyderystės akademijos „Go Forward Academy“ įkūrėja.
• Paulius Paulaitis: 15min.lt skaitmeninių projektų vadovas, buvęs ,,DELFI Plius” redaktorius. Specializuojasi skaitmeninės žiniasklaidos prenumeratų plėtroje.
• Vaida Pilibaitytė: Patyrusi LRT radijo žurnalistė, apdovanojimų pelniusių laidų autorė. Specializuojasi aplinkosaugos ir mokslo žurnalistikos srityje, turi tarptautinės žurnalistikos bei aplinkotyros mokslų, politikos ir vadybos magistro laipsnius. Nuo 2017 m. daugiausia dėmesio skiria radijo dokumentikos žanrui.
• Paulius Pocius: „Šiaulių banko“ pardavimų, rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorius. Anksčiau dirbo „Citus“, „Grigeo“ rinkodaros vadovu, „Litagra“ rinkodaros projektų vadovu „TELE2“ e-komercijos projektų vadovu. Rinkodaros srityje – 15 metų. Nuolatinis „Metų CMO“ stipriausių marketingo vadovų TOP 10 finalininkas.
• Inga Popovaitė: Ajovos universiteto (JAV) sociologijos mokslų daktarė, mokslo komunikatorė. Kauno technologijos universiteto Socialinių, meno ir humanitarinių mokslų fakulteto mokslo darbuotoja, MJJ Fondo stipendijos laimėtoja. Aktyvi mokslo komunikatorė ir vienintelė lietuvė dvi savaitės gyvenusi ir tyrimus atlikusi „Marse“ – „Mars Desert Research Station“, MDRS – Jutos (JAV) dykumoje įkurtoje ilgiausiai veikiančioje ir didžiausioje Marso paviršiaus simuliacijos laboratorijoje pasaulyje.
• Vykintas Pugačiauskas: Ilgametis LRT Naujienų tarnybos užsienio naujienų redaktorius, žurnalistas. 2011 – 2014 m. dirbo diplomatu nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES Briuselyje.
• Reda Rutkauskienė: Vadovauja portalo „lrytas.lt“ rinkodaros skyriui, yra šios srities profesionalė, patirties sukaupė dirbdama „15min Group“ prenumeratos vadove, „Media Bitės“ rinkodaros performanso vadove, „15min.lt“ verslo plėtros vadove bei soc.tinklų redaktore.
• Laima Abromaitytė-Sereikienė: „Žinių radijo“ generalinė direktorė ir vyr. redaktorė, turinti daugiau nei 20 metų patirties, dirbant radijuje, iš jų 18 metų – vadovaujančiose pareigose. Savo karjerą žiniasklaidoje pradėjo nuo studijų Lietuvos žurnalistikos centre.
• Rūta Simonavičienė: LRT.lt tyrimų skyriaus, „InfoTV“ žurnalistė, turinti sukaupusi nemažą darbo televizijoje ir spaudoje patirtį.
• Giedrė Stabingytė: Prekių ženklų ir kūrybos strategė, ŠMC komunikacijos vadovė. Prekių ženklus kuria, vysto ir komunikuoja daugiau nei 20 metų. Pastaruosius metus kuria integruotus ženklodaros ir įveiklinimo sprendimus lokacijoms #MagneticPlace. Tarp užsakovų: SBA grupės įmonės, BIOK laboratorija, SUN365, „Releven”, „Reefo”. Pirmojo „IKEA Life At Home” žurnalo vykdančioji redaktorė.
• Evaldas Tamariūnas: Ilgametis radijo ir televizijos žurnalistas, fotografas. Aktualijų laidų vedėjas „Žinių radijuje”, buvęs automobilininkų laidos „Keliai, mašinos, žmonės” autorius. Šiuo metu – RsV specialistas Automobilių kelių direkcijoje.
• Rasa Tapinienė: Žurnalistė, vertėja, LRT televizijos laidų „Dienos tema“, „Laba diena, Lietuva“, „Svarbi valanda“ ir „Lietuva kalba“ vedėja. Praeityje ji buvo LRT radijo naujienų tarnybos vadove, radijo stoties „M-1 Plius“ apžvalgininke ir žinių reportere, taip pat dirbo LNK žinių tarnyboje politikos ir verslo reportere, kūrė interneto portalą „Pinigų karta“, vedė Info TV informacinę laidą „Infodiena“.

• Viktorija Urbonaitė: Kūrybos namų „Kregždynas“ įkūrėja ir kūrybos vadovė, sugalvojusi mokymus apie kūrybiškumą, rašymą ir storytelling’ą. V. Urbonaitė taip pat yra knygų autorė, televizijos laidų vedėja. Ji buvo Popiežiaus vizito Lietuvoje komunikacijos turinio vadovė.
• Rimvydas Valatka: Žurnalistas, redaktorius, politikos apžvalgininkas, kuris seniau vadovavo įtakingoms šalies žiniasklaidos priemonių redakcijoms – lrytas.lt, 15min.lt, „Veidas“. Jis taip pat yra INFO TV autorinės laidos autorius ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.

• Indrė Vareikytė: Seniau dirbo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Vyriausybės kanceliarijoje, Vilniaus politikos analizės institute ir agentūroje „Fabula“. O šiuo metu I. Vareikytė yra „Geros valios projektai“ vadovė.
• Inga Janiulytė-Temporin: Ji yra LRT radijo žurnalistė, taip pat laidų „Radijo dokumentika“ ir „Vienkartinė planeta“ bendraautorė.

O dar visai neseniai šioje komandoje esą dirbo ir LRT direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, dabartinė „Delfi“ vyr. redaktorė R. Lukaitytė Vnarauskienė, Č. Černiauskas, E. Jakilaitis ir kiti. Pats G. Sorošo fondas taip pat šelpia pavienius žurnalistus per jų kuriamus projektus. Pavyzdžiui, jo lėšas yra gavusi „Laisvės TV“ su A. Tapinu priešakyje.

O kad G. Sorošo lėšomis įkurtos žurnalistinės organizacijos užsitarnavo neitin gerą vardą, rodo vien užsienio patirtis. G. Sorosas netgi remia faktų tikrintojus, kurie sėkmingai blokuoja nenaudingą informaciją ir apkaltina ją viešinančius asmenis melu ar sąmokslo teorijų skleidimu.

G. Soroso NVO gauna milijardines lėšas iš ES ir JAV

G. Soroso tiesiogiai įkurtos arba jo organizacijų vėliau registruotos naujos NVO iš tiesų gauna daugybę pinigų ne tik iš paties G. Soroso kišenės. Laimėdamos įvairius Europos Sąjungos konkursus jos sėkmingai gauna stiprų finansavimą. Tas pats vyksta skirtingose šalyse, mat žinomiausias spekuliantas valiuta turi organizacijų, kurios išsidėsčiusios daugybėje Europos valstybių, taip pat Afrikoje ir Azijoje.

Vien G. Soroso tinklui priklausančios Vengrijos pilietinės organizacijos pastaraisiais metais per įvairius konkursus gavo apie 4,2 milijardus. Nors NVO neturėtų politikuoti, tačiau Europos Parlamento narė Anna Donáth yra pabrėžusi, kad lėšos tarnauja politiniams tikslams^[20].

Pavyzdžiui, „Ökotárs“ fondas yra nuolatinis Briuselio paramos gavėjas, pastaraisiais metais kelis kartus gavęs ES lėšų. Tačiau fondo projektai yra akivaizdžiai politikuoti. Vienas iš paremtų projektų – rinkėjų telkimo kampanija, kuria buvo siekta sutelkti ir paskatinti gyventojus, jog jie balsuotų 2019 metų vietos valdžios ir Europos Parlamento rinkimuose. Vien šiai programai G. Soroso fondas gavo 145,5 tūkst. eurų dotaciją.

Nemažai ES pinigų gavo ir kita Soroso tinklo veikėja Vengrijoje – konsultacijų bendrovė „Political Capital“. Be įvairios kitos veiklos ši organizacija gavo lėšų už kovą su neapykantos kurstymu prieš romus, LGBTQ asmenis, taip pat žydų ir migrantų bendruomenes. Ir tai anaiptol nėra vienintelė su G. Sorosu siejama organizacija, kuri buvo ir tebėra maitinama ES pinigais, kad skleistų LGBTQ ir itin atviro pasaulio idėjas. Taigi, G. Soroso organizacijos veikia panašiais tikslais visose šalyse, o jas dosniai šelpia tiek G. Sorosas, tiek ES.