Žymi mokslininkė pripažino: klimato kaitos krizė – tik blefas

Judith Curry teigia: klimato kaitos krizė – išpūstas burbulas, siekiant pasipinigauti ir gauti dėmesio

Kol klimato kaitos aktyvistai nuolat perspėja apie pražūtingus ir negrįžtamus procesus Žemėje, reikalaudami imtis įvairių griežtų veiksmų, pasaulyje netyla skeptikų pasisakymai. Nors daugelis atšilimo problemas neigiančių asmenų tiesiog nurašomi kaip nieko neišmanantys sąmokslo teoretikai, klimato krizės išaukštinimą kritikuoja net ir kai kurie mokslininkai.

Šį kartą apie tai viešai prakalbo klimatologė Judith Curry. Tai JAV mokslininkė, kuri seniau ėjo Džordžijos technologijos instituto Žemės ir atmosferos mokslų mokyklos pirmininkės pareigas, taip pat buvo Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Klimato tyrimų komiteto narė^[1]. Ji daugybę metų tyrinėjo uraganus, poliarinį klimatą, oro ir jūrų sąveiką, klimato modelius, nepilotuojamų orlaivių naudojimą atmosferos tyrimams bei kitas svarbias klimatologines sritis. Daktaro laipsnį turinti moteris per ilgus savo mokslinio darbo metus paskelbė daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių.

Ši puikiai žinoma ir ilgametę klimatologės patirtį turinti mokslininkė pripažino, kad didžiulis susitarimas dėl klimato kaitos krizės tėra gudriai sukurtas blefas. Kol dauguma tiki, kad visi mokslininkai pritaria keliamoms klimato kaitos problemoms ir su tuo siejama krize, mokslininkė tvirtina, kad tai tėra suinteresuotos grupės sukurtas bendras sutarimas.

J. Curry sako, kad mokslininkai perdėtai išpučia su klimatu susijusią riziką, siekdami šlovės ir turtų. Mokslininkė aiškina, jog puikiai žino, ką kalba, nes pati kažkada skleidė nerimą keliančias mintis dėl klimato kaitos klausimų. Tuo metu, kai J. Curry paskelbė tyrimą, kuris iš pirmo žvilgsnio lyg ir parodė dramatišką uraganų intensyvumo padidėjimą, žiniasklaida ypač ją pamilo ir su džiaugsmu citavo iki tol nelabai kam rūpėjusią mokslininkę.

Klimato specialistė su karčia šypsena dalinosi savo prisiminimais^[2]:

„Mes nustatėme, kad padvigubėjo 4 ir 5 kategorijų uraganų procentas. Tai pasigavo žiniasklaida, o tada klimato aktyvistai suprato: „O, štai būdas, kaip tai padaryti. Susiekime ekstremalius orų įvykius su visuotiniu atšilimu!“.“

Visuotinio atšilimo pavojai – tiesus kelias į finansavimą, greitą pripažinimą ir žiniasklaidos dėmesį, kurių trokšta mokslininkai

Paklausta, ar ji ir yra visos su klimato kaita susijusios isterijos kaltininkė, J. Curry visgi įsitikinusi, kad klimato aktyvistai ir be jos būtų sugalvoję būdų, kaip išpūsti šį reikalą. Tačiau suintensyvėję uraganai tikrai įpylė papildomo žibalo į ugnį, taip dar labiau paskatindami kalbas apie pražūtingą pasaulio ateitį.

J. Curry prisimena, jog tuo metu tapo itin populiaria, visų aktyvistų mylima mokslininke:

„Mane priėmė aplinkos gynimo grupės bei [apie klimato kaitą] perspėjantys asmenys ir su manimi buvo elgiamasi kaip su roko žvaigžde. Skraidžiau po įvairiausias vietas, kad susitikčiau su politikais.“

Tačiau po kurio laiko atsirado kitų mokslininkų, kurie sukritikavo J. Curry darbą. Jie atkreipė dėmesį į akivaizdžias mokslinio tyrimo spragas – ne vienerius metus, kai uraganų lygis buvo mažesnis.

Būdama gera, atsakinga mokslininke, J. Curry nusprendė įsiklausyti į pastabas ir giliau patyrinėti galimas savo darbo spragas. Ji galiausiai suprato, kad kritikai buvo teisūs – jos darbe tikrai buvo blogų duomenų, be to, moteris neatsižvelgė į elementarų klimato kintamumą, kuris yra visiškai natūralus.

„Climategate“ skandalas įrodė, kad mokslininkai bandė nuslėpti tikrus duomenis ir išpūsti klimato kaitos problemą

J. Curry buvo ta mokslininkė, kuri nebijojo pripažinti, jog klydo. Tačiau ji greitai suvokė, kad dauguma kitų klimato tyrinėtojų nebuvo tokie atviri klaidoms ir kaip tik stengėsi išpūsti kuo didesnį burbulą. Tuo ji ypač įsitikino, kai įvyko „Climategate“ skandalas.

J. Curry greitai įsitikino, jog užkulisiuose vyko bjaurūs dalykai. Klimato kaitos tyrinėtojai agresyviai bandė paslėpti ar iškraipyti jiems netinkančius duomenis, kad sukurtų katastrofišką pasaulio ateities viziją. Visa tai išaiškėjo 2009 metų pabaigoje, kai buvo nutekinti Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimų skyriaus mokslininkų el. laiškai. Juose buvo privatūs mokslininkų pokalbiai, aptarinėjant jų tyrimus, naudojamus duomenis bei metodus.

Nors oficialiai iki šiol teigiama, jog jokios duomenų manipuliacijos nebuvo, visgi plačiai nuskambėjusio skandalo metu daugelis tvirtino, kad paviešinti laiškai atskleidė akivaizdų bandymą dėlioti duomenis taip, jog kalbos apie klimato atšilimą būtų daug įtikinamesnės. Be to, šiuose laiškuose buvo galima įžvelgti norą užtildyti aktyvius klimato kaitos skeptikus^[3].

Tada J. Curry suprato, kad už viso klimato kaitos burbulo stovi tikrų tikriausias klimato kaitos verslas, kuris dosniai atlygina už nuolatinį nerimo kėlimą. Pasak J. Curry, viso to ištakos siekia net ir Jungtinių Tautų aplinkosaugos programą. Mokslininkės teigimu, JT pareigūnus motyvavo „antikapitalizmas, jie nekentė naftos kompanijų ir ėmėsi klimato kaitos klausimo, kad įgyvendintų savo politiką“.

JT sukūrė Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (IPCC). J. Curry tvirtina:

„IPCC neturėjo sutelkti dėmesio į jokius atšilimo privalumus. IPCC siekis buvo ieškoti pavojingų žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Tada nacionalinės finansavimo agentūros nukreipė visą finansavimą <...>, darant prielaidą, kad yra pavojingų poveikių.“

Pasak J. Curry, mokslininkai greitai suprato, jog itin lengvas būdas gauti finansavimą – skleisti nerimą keliančius teiginius apie „žmogaus sukeltus klimato pokyčius“. Ir būtent taip atsirado visuotinis sutarimas, jog klimato kaita išties keliauja pražūtinga linkme.

Net jei koks nors klimato kaitos skeptikas gauna finansavimą, jo mintis ir pagrįstus pastebėjimus daug sunkiau paskelbti moksliniuose žurnaluose ar kitose vietose, nes žurnalų redaktoriai taipogi suinteresuoti palaikyti nuolat kurstomą klimato kaitos krizę. J. Curry sako, jog didžioji dalis mokslininkų tiesiog pasirinko lengvesnį kelią, nes taip užsitikrino savo minčių sklaidą, galimybę intensyviai tobulėti karjeros klausimais, būti prestižiniuose universitetuose, gauti didelį atlyginimą, finansavimą pažangioms laboratorijoms ir panašiai. Kitaip tariant, už nuolatinio klimato kaitos krizės kurstymo stovi ne nuoširdus noras gelbėti planetą, o milžiniški pinigai.