VRK nustatė pažeidimus Seimo rinkimų debatų laidose
Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų debatų laidose nebuvo užtikrintas kandidatų lygiateisiškumas. Komisija nustatė, kad tiek TV3, tiek „Laisvės TV“ transliuotuose debatuose dalyvavo tik tam tikrų partijų atstovai, pažeidžiant lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus. Tačiau nors verdiktas ir aiškus, praeities nebepakeisi ir laiko nebeatsuksi atgal – iš klaidų teks tik… mokytis.
TV3 laidose, kuriose dalyvavo tik šešių populiariausių partijų lyderiai, komisija rado, kad nebuvo kviečiamos kitos mažesnės partijos, taip nesudarant lygiateisiškų sąlygų. „Laisvės TV“ laidose dalyvavo tik devynių partijų atstovai, o kitos buvo nepakviestos dėl to, kad buvo laikomos nesuderinamos su „valstybės interesais“, o jų populiarumas, pasak „Laisvės TV“, buvo vertinamas remiantis sociologinėmis apklausomis ir ekspertų nuomone. VRK pripažino, kad šie kriterijai neatitiko lygiateisiškumo reikalavimų.
Dėl šių pažeidimų VRK nariai pritarė idėjai, kad Rinkimų kodeksas turėtų būti tobulinamas, siekiant aiškiau apibrėžti kandidatų debatų laidų rengimo tvarką. Komisija atkreipė dėmesį, kad nors tokios laidos suteikia rinkėjams daugiau informacijos apie kandidatus, būtina užtikrinti lygias galimybes visiems politikams.
Šis klausimas taip pat buvo aptartas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, ir buvo pasiūlyta detaliau reglamentuoti kandidatų debatų laidų organizavimą.
Tai kas toliau? Rinkimai jau įvyko
Kaip tyčia, toks VRK verdiktas paskelbiamas, kai parlamento rinkimai jau tapo gerokai vakarykšte tema. O štai net pati komisija nurodo, kad toks sprendimas kaip ir nieko nereiškia – na, nustatyta – tai nustatyta, ateityje rinkiminių laidų reglamentavimas turi būti tobulinamas.
„Sutinkame su laidos rengėjų ir transliuotojų paaiškinimais. (…) Nėra reglamentuojama detali rinkimų tvarka, trukmė, nenumatomos aiškios pareigos užtikrinti visų politinės kampanijos dalyvių lygias teises pasisakyti“, – posėdžio metu sakė VRK atstovė Ilona Bondzinskaitė.
Kaip tobulinti „Laisvės TV“ politinius debatus pasiūlė ir dalyvauti juose nepanoręs I. Vėgėlė
Tuo tarpu dabar jau Seimo narys Ignas Vėgėlė, praėjusių metų pavasarį prieš pat prezidento rinkimus atsisakė dalyvauti „Laisvės TV“ debatuose, kuriuos organizuoja Andrius Tapinas. Jis teigė, kad tokiuose grupiniuose debatuose nėra galimybės išsamiai pristatyti savo programos ir diskutuoti su oponentais.
Savo ruožtu I. Vėgėlė pasiūlė alternatyvą – dalyvauti diskusijoje su pagrindiniu konkurentu Gitanu Nausėda, jei šis sutiks.
Advokatas pateikė sąlygas, kad debatai vyktų be vedėjų ausinių, tiesiogiai transliuojami ir būtų rimtai diskutuojama apie svarbias temas, tokias kaip prezidento galios, bankų palūkanos, labdaros ir paramos reguliavimas.
Anuomet jis teigė, kad norėtų dalyvauti tik kultūringoje ir dalykiškoje diskusijoje, o ne „šou“ su humoro intarpais, kaip apibūdino „Laisvės TV“ debatus.
Šią savaitę šalyje buvo priimta ir daugiau „vakarykščių“ sprendimų
Vakarykščiais sprendimais laikome tuos, kurie realiai nebekeičia šiandien dienos realijų ir yra priimami veikiau tam, kad patenkinti ego. Taip nutiko ir su Jonavos mero pareigas ėjusiu socialdemokratu Mindaugu Sinkevičiumi, kuriam šią savaitę taip pat buvo pateikta dovanėlių.
Štai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą M. Sinkevičiui, susijusią su „čekiukų“ skandalu. Teismas nusprendė, kad jo veiksmai nebuvo pakankami baudžiamajai atsakomybei, nes jis grąžino pasisavintas lėšas ir nesukėlė didelės žalos.
Nors M. Sinkevičiui grąžinta bauda, šis sprendimas gali atverti kelią jo grįžimui į politiką, įskaitant dalyvavimą LSDP pirmininko rinkimuose balandį.
Visgi, M. Sinkevičiaus istorija nuteikia optimistiškiau, mat vienas jo politinių bendražygių penktadienį jau prasitarė, kad teismų duris varstęs politikas jau nuo pirmadienio grįžta į darbą Jonavos savivaldybėje.
