I. Vėgėlė atsisako dalyvauti A. Tapino „debatuose“: pateikė savo pasiūlymą

I. Vėgėlė sulaukė kvietimo dalyvauti „Laisvės TV“ debatuose

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia sulaukęs kvietimo dalyvauti rytoj vyksiančiuose, kontraversiškai vertinamo visuomenininko Andriaus Tapino įkurtos „Laisvės TV“ rengiamuose debatuose. Į šiuos debatus pakviesti ir kiti kandidatai į prezidento postą.

Vis dėlto, savo asmeninėje feisbuko paskyroje I. Vėgėlė paskelbė, kad kvietimo atsisakė. Kandidatas užimti prezidento postą taip pat atskleidė tokį sprendimą nulėmusias priežastis ir net pateikė alternatyvų pasiūlymą pačiam A. Tapinui.

Tačiau šio atsisakymo priežastys gali būti susijusios ir su sudėtingais I. Vėgėlės bei A. Tapino tarpusavio santykiais. Juk dar neseniai lošimų skandaluose linksniuojamas A. Tapinas kaltino advokatą, o dabar ir kandidatą į prezidentus šmeižtu, paskatino I. Vėgėlės atžvilgiu pradėti bylą Advokatų garbės teisme, tačiau šį teismą laimėjo I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė pateikė pasiūlymų, kaip „Laisvės TV“ turėtų organizuoti debatus

I. Vėgėlė pirmadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė apie gautą kvietimą sudalyvauti „Laisvės TV“ prezidentiniuose debatuose.

„Gavau kvietimą rytoj dalyvauti Laisvės TV debatuose su kitais kandidatais į Prezidento pareigas. Atsisakau. Tokie grupiniai debatai neleidžia atskleisti programinių tikslų ir – blogiausia! – konkrečiais argumentais diskutuoti su oponentais. Tai jūsų Laisvės TV show, bet ne rinkėjams apsispręsti padedantis renginys“, – rašė I. Vėgėlė^[1].

Atmetęs kvietimą dalyvauti debatuose, I. Vėgėlė pateikę savo sąlygas, kurias įgyvendinus, jis nuspręstų dalyvauti panašiame renginyje.

„Aš ateisiu į Laisvės TV debatus su pagrindiniu savo konkurentu rinkimuose – Gitanu Nausėda. Tiesa, panašu, kad pastarasis akistatos su manimi vengia. Ir net su Ingrida Šimonyte LRT radijo debatuose „susitiko“ skirtingose studijose. Jeigu Gitanas Nausėda atsisakys, mielai dalyvausiu vienas“, – teigia I. Vėgėlė.

Jo, teigimu, tam būtinos sąlygos yra šios: jokių ausinių vedėjo ar dalyvių ausyse, tiesioginė transliacija, kultūringa ir dalykiška vientisa diskusija, o ne humoro šou su surežisuotais intarpais.

I. Vėgėlė taip pat pageidautų diskusijos iš tiesų rimtais klausimais, tokiais kaip kokios yra prezidento galios, iš ko susideda komercinių bankų palūkanos, kaip išskaidrinti labdaros ir paramos reguliavimą, kodėl A. Tapino prašymu jam iškelta byla yra persekiojimas už valdžios kritiką, kaip jis vertina „Laisvės TV“ atliekamą brolio verslo „tyrimą“, kodėl gyvename bankų ir energetikų gerovės valstybėje ir pan.

„Pasityčioti už akių stiprus kiekvienas. Kviečiu į padorią diskusiją gyvai“, – teigia I. Vėgėlė.

I. Vėgėlės ir A. Tapino konfliktas – įsisenėjęs

Tik praėjusiais metais Advokatų garbės teismas nutraukė advokatui I.Vėgėlei keltą drausmės bylą, kuri teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iniciatyva buvo iškelta dėl jo viešų pasisakymų apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu.

Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais portale „Delfi.lt“ ir įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo suklaidinti, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.

I. Vėgėlės komentare jis iš tiesų domėjosi paramos medikams per COVID-19 pandemiją ir nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumu, svarstė, ar tokią paramą renkantys subjektai yra tinkamai tikrinami.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – rašė I. Vėgėlė.

Iš tiesų, po akcijos renkant lėšas Ukrainai, A. Tapinas išvyko į JAV, pokerio turnyrą, o savo socialiniuose tinkluose skelbė, kad be pertraukos žaidžia net po 12 valandų per parą^[2]. A. Tapinas aktyvus pokerio entuziastas yra jau ne vienerius metus: dar 2010 m. jis buvo išrinktas sportinio pokerio ambasadoriumi Baltijos šalyse, turėjo savo tinklaraštį apie pokerį^[3].

Po I. Vėgėlės įrašo žiniasklaidoje pasirodymo, „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas kreipėsi į teisingumo ministeriją, pareiškęs, kad mano, jog I. Vėgėlė savo komentare kalbėjo apie pinigų rinkimų akciją dėl kovinio drono „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei. A. Tapinas buvo įsitikinęs, kad advokatas I. Vėgėlė manipuliuoja informacija, siekdamas sudaryti įspūdį, kad parama buvo renkama neskaidriai.

Vis dėlto, Advokatų garbės teismas bylą prieš I. Vėgėlę nutraukė,tačiau ir tada A. Tapinas sakė manantis, kad teismas tiesiog nenorėjo išnagrinėti minėtos bylos, jam ji esą buvo neparanki.

„Labai patogu yra staiga, kai reikia prisistatyti advokatu, kai nereikia, neprisistatyti advokatu. Tai yra slidus elgesys. Iš to, kaip elgėsi Garbės teismas per visą nagrinėjimo laiką, tai jie nenorėjo šitos bylos, jie daug kartų klausė, gal yra galimybių jos nesvarstyti. Akivaizdu, kad Advokatų garbės teismui tai yra labai neparanki byla abiem atvejais, jie nenorėjo jos spręsti ir dėl to jie turbūt priėmė tokį labiausiai rankas nusiplaunantį sprendimą“, – komentavo A. Tapinas, pridūręs, kad čia tinka lietuviška patarlė „varnas varnui akies nekerta“.

Savo ruožtu I. Vėgėlė tuomet teigė, kad teismo sprendimas reiškia, jog teisingumas nugalėjo.

„Advokatų garbės teismas išlaikė egzaminą, labai sunkų egzaminą, bet išlaikė, teisingumas nugalėjo“, – komentavo jis.

A. Tapinas – dalies visuomenės yra vertinamas prieštaringai, siejamas su Dž. Sorošu

A. Tapinas yra kontraversiškai vertinamas Lietuvos visuomenininkas bei žurnalistas, didelė dalis visuomenės jį kritikuoja, kvestionuoja ne tik jau minėtą istoriją apie paramos rinkimo skaidrumą, tačiau ir ryšius su tokiais liūdnai pagarsėjusiais veikėjais kaip Vengrijos žydų kilmės turtuolis Džordžas Sorosas.

Šis milijardierius yra susijęs su dešimtimis JAV ir kitų užsienio valstybių žiniasklaidos kanalų, kurie tiesiogiai formuoja daugelio nusistatymus ir nuomones, jo pėdsakai siekia ir Lietuvą. Lietuvoje užsakomąsias programas, kurios neatsiejamos nu visuomenės nuomonės formavimo, vykdo Atviros Lietuvos fondas, kuris yra Dž. Soroso finansuojamo Atviros visuomenės fondo filialas, jis prisideda ir prie „Laisvės TV“ įkūrėjo A. Tapino projektų finansavimo.

Dž. Sorosas Lietuvoje finansuoja ir kitus projektus bei organizacijas, pavyzdžiui, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kuris vėliau jau pats remia Žmogaus teisių centrą. Finansuojamas ir Lietuvos žurnalistikos centras ir dar bent 26 organizacijos, veikiančios Lietuvoje, dažniausiai susijusios su vaikų ir jaunimo ugdymu. Atviros Lietuvos fondo lėšomis taip pat finansuojamas ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Menų spaustuvė, Nacionalinės teismų administracijos mokymo centras.

Dž. Sorosas įprastai apibūdinamas kaip dosnus filantropas ir sumanus verslininkas, tačiau kai kurie teigia, kad jis yra įtakingas spekuliuotojas valiuta ar net pasaulinio žydų sąmokslo dalis, veikėjas, kuris geba sukelti revoliucijas įvairiose šalyse ir netgi yra atsakingas už Jungtinės Karalystės krizę, įvykusią prieš kelis dešimtmečius. 

Žinoma, ne visi jam priskiriami kaltinimai yra įrodyti tačiau kai kurie jo pasisakymai ir vykdyta veikla išties atrodo įtartinai.

Pavyzdžiui, 1992 metais Dž. Sorosas vos nesužlugdė Jungtinės Karalystės valiutos, kai statė už svarą sterlingą milžinišką pinigų sumą, teigdamas, jog jis gali būti pervertintas. Iš to jis per savaitę užsidirbo daugiau nei milijardą dolerių, o Jungtinė Karalystė turėjo išleisti 24 milijardus svarų sterlingų, kad stabilizuotų šią krizę. Tokią pačią taktiką Dž. Sorosas panaudojo ir Tailande, Japonijoje bei kitose Azijos šalyse, kuriose taip pat prasidėjo ekonominės krizės.