Vokietija keičia poziciją: atsisakyti vidaus degimo variklių nebenori

Vokietija ir Italija sako „ne“ vidaus degimo variklių atsisakymui

Vokietija ir Italija skelbia, jog palaiko Europos automobilių pramonės atstovus, kurie ragina Europos Sąjungą (ES) sušvelninti automobilių išmetamo CO2 kiekio standartus ir iki 2035 m. nutraukti naujų benzininių ir dyzelinių modelių pardavimą^[1].

Skelbiama, kad abi šalys planuoja ketvirtadienį vyksiančiame ES Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime pasiūlyti, kad teisės akto peržiūros sąlyga būtų perkelta iš 2026 m. pabaigos į 2025 m. pradžią.

Šalių atstovai tokią savo poziciją grindžia tuo, kad Europos automobilių pramonė susiduria su iššūkiais, prognozuojami dešimčių tūkstančių darbuotojų atleidimai.

Atsižvelgiant į tai, manoma, kad ES turi dvi galimybes: sudaryti sąlygas, kad automobilių pramonė galėtų toliau funkciomuoti arba galutinai atidėti žaliojo kurso planus.

Automobilių pramonės atstovai kalba apie seniai matytą nuosmukį

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) neseniai viešai paragino ES sprendimų primėjus atidėti griežtesnių išmetamųjų teršalų apribojimų taikymą.

Ši įtakinga, Briuselyje įsikūrusi grupė, kurios nariais yra BMW, „Ford“, „Renault“, „Volkswagen“ ir „Volvo“,pranešė, kad šių metų rugpjūčio mėesį naujų automobilių registravimas smuko žemiau 644 000, t. y. daugiau kaip 18 proc. mažiau nei 2023 m. tą patį mėnesį.

„Mums trūksta esminių sąlygų, kad pasiektume būtiną nulinės taršos transporto priemonių gamybos ir diegimo postūmį: įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūros, taip pat konkurencingos gamybos aplinkos, nebrangios žaliosios energijos, pirkimo ir mokesčių lengvatų, saugaus žaliavų, vandenilio ir baterijų tiekimo“, – teigė ACEA valdyba.

Primename, kad šiuo metu automobilių gamintojai privalo užtikrinti, kad visų jų per metus parduodamų automobilių išmetamų teršalų kiekis vidutiniškai neviršytų 115,1 gramo kilometrui, o kitais metais ši riba turėtų būti sugriežtinta iki 93,6 g.

Dėl to ACEA paragino ES įgyvendinti „skubias pagalbos priemones“, tačiau Europos Komisija (EK) mano, kad dėl susidariusios padėties bent iš dalies kalta pati pramonė.

„Dar laukia 15 mėnesių automobilių pardavimo ir pramonė turi laiko pasiekti savo tikslus“, –sakė Komisijos atstovas spaudai.

Pernai priimti kiti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo terminai reiškia, kad nuo 2035 m. ES bus galima pardavinėti tik tuos lengvuosius automobilius ir furgonus, kurie visiškai neišskiria CO2. Tiesa, jau anksčiau paskutinę akimirką Vokietija privertė padaryti pakeitimų, buvo įtraukta nuostata, kuria raginama 2026 m. persvarstyti galimybę toliau registruoti automobilius, skirtus naudoti sintetinius, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius degalus. Tai reikštų vidaus degimo variklių išsaugojimą.

Praėjusiais metais Vokietijos Heseno žemės konservatyvusis lyderis ir žemės premjeras Borisas Rheinas teigė, kad reikėtų tobulinti vidaus degimo variklį, o ne jį galutinai uždrausti. B. Rheinas teigė, kad CO2 atžvilgiu neutralaus kuro naudojimas suteikia vidaus degimo varikliui ateitį.

„Kuo labiau atsisakysime [vokiečių išradėjo Nicolauso] Otto sukurto vidaus degimo ir dyzelinio variklio, tuo didesnė taps mūsų priklausomybė nuo Kinijos akumuliatorių technologijų automobilių gamyboje, – sakė B. Rheinas. – Jei uždrausime jį dabar, švarus vidaus degimo variklis – ir jo generuojama vertė – bus kuriamas ne mūsų šalyje, o kituose pasaulio regionuose“.

Vokietija griauna elektrines ir pradeda kasti anglį

Jau anksčiau rašėme apie tai, kad Vokietija vis aktyviau atsisako žaliojo kurso politikos ir einu kitu keliu. Prieš metus pasirodė žinia, kad Vokietijos bendrovė RWE neseniai pradėjo vėjo jėgainių parko, esančio Šiaurės Reino-Vestfalijos regione, išmontavimo darbus. Bendrovė artimiausiu metu planuoja išmontuoti mažiausiai aštuonias vėjo turbinas, viena vėjo turbina jau yra nugriauta

Ištisas vėjo jėgainių parkas yra griaunamas tam, kad vietoje jo būtų galima plėtoti anglies kasybą: šioje Vokietijos vietoje galima iškasti net iki 20 mln. tonų itin taršių, rusvųjų anglių.

Šie griovimo darbai yra dalis susitarimo, kurį pernai sudarė Vokietijos Žaliųjų partijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas bei Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ekonomikos ministrė Mona Neubaur.

O vėjo jėgainių populiarumas gana sparčiai menksta ne tik Vokietijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje kilus energetikos krizei, į vėjo jėgainių plėtrą dėta daug vilčių, tačiau tiek didžiosios, tiek ir mažesnės Senojo žemyno valstybės vis dažniau ima atsigręžti į gerai patikrintus ir žymiai pigesnius resursus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas ar anglį.

O kol vėjo jėgainių plėtra stringa, susidomėjimas anglimi auga. Naujausioje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. akmens anglių suvartojimas pasaulyje pasiekė naują rekordinį lygį.

TEA atnaujintame anglių rinkos pusmečio pranešime teigiama, kad 2022 m. anglių suvartojimas išaugo 3,3 proc. iki 8,3 mlrd. tonų.

Škotijoje net vėjo jėgainės yra varomos iškastiniu kuru

Be to, neseniai paaiškėjo, kad Škotijoje, net tvariomis laikomos vėjo jėgainės iš tiesų yra varomos ne kuo kitu, bet taršiu laikomu iškastiniu kuru.

Dešimtys milžiniškų turbinų Škotijos vėjo jėgainėse buvo varomos dyzeliniais generatoriais, kol galiausiai pati endrovė „Scottish Power“ pripažino, kad 71 jos vėjo malūnas buvo prijungtas prie iškastinio kuro tiekimo po to, kai tinkle įvyko gedimas^[2].

Įmonė teigė, kad buvo priversta imtis veiksmų, kad turbinos sušiltų per labai šaltus gruodžio mėnesio orus, tačiau vienas su Jungtinės Karalystės žiniasklaida bendravusių informatorių teigė, kad šis incidentas yra vienas iš daugelio aplinkosaugos, sveikatos ir saugos pažeidimų.

Vėjo jėgainių parkus valdo „Scottish Power Renewables“, Ispanijoje įsikūrusios „Iberdrola“ dukterinė įmonė, turinti 1183 sausumos turbinas, kurios gali pagaminti tiek elektros energijos, kad jos užtektų dviem milijonams namų.

Bendrovės „Scottish Power“ atstovas spaudai patvirtino, kad dyzeliniai generatoriai buvo naudojami „trumpą laiką“ dėl „išorinio gedimo GB tinkle“, dėl kurio trys vėjo jėgainės negalėjo veikti gruodžio mėn. per itin šaltus orus. Atstovas spaudai tvirtino, kad dyzelinas nebuvo naudojamas elektros energijai gaminti.

ES žalioji politika toliau kursto aistras

Europos žaliasis kursas yra iniciatyva, kuria siekiama iki 2050 m. Europą paversti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.

Politika siejama su ekonomikos tvarumu, investicijomis į švarią energiją, žiedinės ekonomikos skatinimu ir biologinės įvairovės apsaugas.

Šiuo planu siekiama grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Vis dėlto, šis planas kelia daugybę diskusijų.

Kritikai teigia, kad siekis pervesti ekonomiką prie žaliosios energijos gali būti brangus, ypač mažesnėms šalims arba regionams, kuriuose vyrauja stipri priklausomybė nuo iškastinio kuro. Verslas ir pramonė baiminasi, kad dėl didelių investicijų į žaliąją energiją ir technologijas gali mažėti konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, ypač lyginant su šalimis, kurios neturi tokių griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

Yra nuogąstavimų, kad pereinant prie žalesnės ekonomikos gali nukentėti tam tikros darbuotojų grupės, ypač tuose sektoriuose, kurie priklauso nuo anglies, naftos ar dujų. Kritikai pabrėžia, kad būtina tinkamai pasirūpinti šių sektorių darbuotojų perkvalifikavimu ir užimtumo galimybėmis.

Kai kurie mano, kad dabartiniai technologiniai sprendimai dar nėra pakankamai pažengę, kad užtikrintų tvarų ir ekonomiškai efektyvų perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Energijos kaupimas, vėjo ir saulės energijos našumas bei infrastruktūros modernizavimas išlieka techniniais iššūkiais. Dalis politikų ir ekonomistų abejoja, ar žaliojo kurso tikslai yra pasiekiami nenumatant didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Kai kurie taip pat nurodo, kad didesnė reglamentacija gali apsunkinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi.