- Vėjo jėgainės jau nebemadingos? Vokiečiai ima jas griauti
- Po karo Ukrainoje vokiečiai pamiršo vėjo jėgaines ir atsigręžė į anglį
- Vėjo jėgainių plėtra stringa ir kitose šalyse
Vėjo jėgainės jau nebemadingos? Vokiečiai ima jas griauti
Vokietijos bendrovė RWE neseniai pradėjo vėjo jėgainių parko, esančio Šiaurės Reino-Vestfalijos regione, išmontavimo darbus. Bendrovė artimiausiu metu planuoja išmontuoti mažiausiai aštuonias vėjo turbinas, viena vėjo turbina jau yra nugriauta[1].
Ištisas vėjo jėgainių parkas yra griaunamas tam, kad vietoje jo būtų galima plėtoti anglies kasybą: šioje Vokietijos vietoje galima iškasti net iki 20 mln. tonų itin taršių, rusvųjų anglių.
Šie griovimo darbai yra dalis susitarimo, kurį pernai sudarė Vokietijos Žaliųjų partijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas bei Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ekonomikos ministrė Mona Neubaur.
Mainais už tai, kad būtų leista plėsti kasyklą, RWE turėjo sutikti atsisakyti akmens anglių jau 2030 m., t. y. aštuoneriais metais anksčiau, nei buvo numatyta.
Tačiau šis žingsnis sukėlė aštrią aktyvistų kritiką. Vokietijoje įsikūrusios klimato aktyvistų koalicijos „Beyond Fossil Fuels“ vyresnysis kampanijos dalyvis Fabianas Hubneris sako, kad dabartinė ekstremali klimato kaitos padėtis reikalauja skubių pastangų paspartinti kiekvienos vėjo turbinos, saulės kolektoriaus ir šilumos siurblio diegimą, tačiau matomi priešingi veiksmai.
„Viskas, kas atitraukia nuo šių svarbių pastangų, ypač atsinaujinančiųjų energijos šaltinių demontavimas siekiant išgauti daugiau iškastinio kuro, turi būti nedviprasmiškai uždrausta“, – sako jis[2].
Tačiau vėjo jėgainių populiarumas gana sparčiai menksta ne tik Vokietijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje kilus energetikos krizei, į vėjo jėgainių plėtrą dėta daug vilčių, tačiau tiek didžiosios, tiek ir mažesnės Senojo žemyno valstybės vis dažniau ima atsigręžti į gerai patikrintus ir žymiai pigesnius resursus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas ar anglį.
Po karo Ukrainoje vokiečiai pamiršo vėjo jėgaines ir atsigręžė į anglį
RWE ir Vokietijos vyriausybė atkakliai teisina vadinamųjų Garveilerio anglies telkinių plėtrą ir ją grindžia Rusijos invazija į Ukrainą bei dėl to kilusia energetikos krize. Pasak RWE, plėtra būtina dėl energetikos krizės, o šia logika vadovaujasi ir Berlyno vyriausybė.
Vokietija ir kiti Europos piliečiai stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų, reaguodami į šios šalies invaziją į Ukrainą. Neseniai Vokietija jau sudarė sutartį su JAV ir net pastatė SGD terminalą, kad galėtų priimti šviežias dujų siuntas[3].
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2022 m. pasaulinė SGD rinka padvigubėjo būtent daugiausia dėl didėjančio Europos importo poreikio. Praėjusiais metais rinka pasiekė milžinišką 450 mlrd. dolerių sumą, o JAV buvo viena didžiausių laimėtojų. Kitos šiuo augimu besinaudojančios šalys yra Kataras, Egiptas, Norvegija, Angola ir Trinidadas ir Tobagas.
O dabar Vokietijai nusprendus griauti dalį savo vėjo jėgainių, pagrindiniai RWE anglies plėtros planų šalininkai yra būtent Žaliųjų partijos, vienos iš trijų valdančiųjų partijų dabartinėje Vokietijos „šviesoforo“ koalicijoje su centro kairiąja SPD ir verslui palankia FPD partija, politikai.
Štai, net pats ekonomikos ir klimato ministras R. Habeckas aktyviai gina anglių kasybos verslo plėtrą ir tai vadina teisingu sprendimu. Žaliųjų partijos politikas Oliveris Krischeris taip pat apibūdino šią plėtrą teigiamai bei ją sieja su laipsnišku anglies atsisakymu ilgalaikėje perspektyvoje.
Tačiau energetikos konsultacijų įmonė „Aurora“ nustatė, kad išplėtus Garveilerio atvirąją anglies kasyklą šalis viršytų savo klimato kaitos įsipareigojimus. Tyrėjai taip pat teigė, kad akmens anglių naudojimas 2030 m. vis tiek greičiausiai baigsis, nes jos tampa itin neekonomiškos, palyginti su kitais pigesniais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energija.
Vėjo jėgainių plėtra stringa ir kitose šalyse
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą, penki Europos šalių vadovai ir Europos Sąjungos (ES) Komisija pasirašė Esbjergo deklaraciją.
Dokumente, pavadintame to paties pavadinimo Danijos pakrantės miesto vardu, išdėstyti užmojai Šiaurės jūrą paversti „žaliąja Europos elektrine“ arba tiksliau, vėjo jėgainių parku, apimančiu Belgiją, Daniją, Vokietiją ir Nyderlandus[4].
Vėliau prie šios koalicijos prisijungė ir Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, taip pat, ES nepriklausančios Norvegija ir Jungtinė Karalystė.
Projektu užsimota iki 2050 m. sukurti milžinišką, tarpusavyje sujungtą jūros vėjo jėgainių laukų sistemą, galinčią generuoti 300 gigavatų (GW) energijos – tai būtų net dešimt kartų daugiau nei dabar, o toks energijos kiekis galėtų aprūpinti net iki 200 mln. žmonių.
Kadangi šalys savo teritorijoje neturi tiek daug žemės vėjo jėgainių parkams, buvo manoma, kad jūra yra itin sumanus ėjimas, o toks žingsnis gali parodyti pavyzdį ir kitoms šalims. Tačiau nepaisant didėjančios švarios energijos paklausos, Šiaurės jūros pakrantėje dabar jau atšaukiami numatyti projektai.
Tai vyksta dėl augančių sąnaudų. Investicijos į naujus jūros vėjo projektus 2022 m. sumažėjo 40 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 m. Nė vienam komerciniam jūros vėjo energijos projektui 2022 m. nebuvo duotas galutinis leidimas.
O kol vėjo jėgainių plėtra stringa, susidomėjimas anglimi auga. Naujausioje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. akmens anglių suvartojimas pasaulyje pasiekė naują rekordinį lygį ir šiemet išliks arti šio lygio[5].
TEA atnaujintame anglių rinkos pusmečio pranešime teigiama, kad 2022 m. anglių suvartojimas išaugo 3,3 proc. iki 8,3 mlrd. tonų. Ataskaitoje prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. nedidelį anglimi kūrenamos elektros energijos gamybos sumažėjimą greičiausiai atsvers padidėjęs akmens anglių naudojimas pramonėje.
Tiesa, tarp geografinių regionų vis dar yra didelių skirtumų.Tikimasi, kad 2023 m. Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijos šalyse kartu bus sunaudojama 3 iš 4 tonų anglies visame pasaulyje.
ES anglies paklausa 2022 m. augo ne taip ženkliai, o bendrai, anglies naudojimas Europoje ir toliau gali mažėti, nes toliau plečiasi atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, atsigauna branduolinė ir hidroenergija. Jungtinėse Amerikos Valstijose anglies atsisakymą taip pat skatina mažesnės gamtinių dujų kainos.
Vis dėlto, apskaičiuota, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį pasaulinė anglių paklausa išaugo apie 1,5 proc. ir iš viso sudarė apie 4,7 mlrd. tonų, o tai lėmė 1 proc. padidėjusi elektros energijos gamyba ir 2 proc. padidėjusi ne elektros energijos naudojimo pramonėje paklausa.
