- Didelės Europos Komisijos vadovės ambicijos – „naujas klestėjimo planas“
- Siekiant įgyvendinti Ursulos fon der Leyen planus gali tekti brangiai sumokėti
- Europos komisijos vadovė buvo įsivėlusi į sutarčių skandalą
Didelės Europos Komisijos vadovės ambicijos – „naujas klestėjimo planas“
Dar 2013 m. pabaigoje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paviešino savo, kaip ji pavadino, „naują klestėjimo planą“. Pastarasis apėmė tokias idėjas, kaip Vakarų Balkanų ir buvusių tarybinių respublikų integracijos į Europos Sąjungą ir bendrąją rinką spartinimas, regioninės ekonominės integracijos gilinimas, esminių reformų spartinimas ir t.t.[1]
Taip pat daug dėmesio buvo skiriant aplinkos tvarumui, ekonominei transformacijai ir geopolitinei integracijai. Štai santrauka, pagrįsta iki 2024 m. rugsėjo 9 d. turima informacija, ką šie planai reiškia iš tikrųjų Senojo žemyno gyventojams.
Siekiant įgyvendinti Ursulos fon der Leyen planus gali tekti brangiai sumokėti
Apie ką iš tikro kalbėjo vėl EK vadove tapusi vokiečių politikė?[2]
Europos žaliasis kursas: šia iniciatyva siekiama iki 2050 m. Europą paversti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje. Ji apima ES ekonomikos pavertimą tvaria, daug investuojant į švarią energiją, plečiant apyvartinių taršos leidimų prekybą, skatinant žiedinę ekonomiką ir išsaugant biologinę įvairovę. Planas apima grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, taikant specialias priemones, tokias kaip nulinės emisijos pramonėje įstatymas ir taisyklės, skirtos sumažinti metano emisiją energetikos sektoriuje.
Žaliojo kurso pramonės planas: sukurtas siekiant didinti Europos konkurencingumą naudojant nulinės emisijos technologijas. Šis planas orientuotas į keturis pagrindines sritis: palankios reguliavimo aplinkos kūrimą, investicijų į švariąsias technologijas ir finansavimo spartinimą, būtinų įgūdžių ugdymą ir vienodo taisyklių užtikrinimą visame pasaulyje. Tai apima daugiau kaip 100 milijardų eurų investavimą į ES nulinio išmetamųjų teršalų kiekio startuolių ekosistemą bei dideles investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus.
Ekonominė ir geopolitinė strategija: U. fon der Lejen pabrėžė, kad ES tenka laviruoti tarp JAV protekcionizmo ir Kinijos rinkos praktikos, todėl siūloma laikinai sušvelninti valstybinės paramos taisykles, kad būtų sustiprintos strateginės, klimatui palankios pramonės šakos. Tai atspindi bandymą atsverti išorės ekonominį spaudimą, kartu skatinant vidinį augimą ir tvarumą.
Plėtra ir integracija: labai stengiamasi integruoti Ukrainą, Moldovą, Gruziją ir Vakarų Balkanus į ES, ir manoma, kad tai būtina Sąjungos ateičiai. Tai apima ne tik politinę integraciją, bet ir ekonominį derinimą, planuojant šiuos regionus priartinti prie ES bendrosios rinkos, pagilinti regioninę ekonominę integraciją, paspartinti reformas ir didinti pasirengimo narystei finansavimą. Tiesa, savo šalies žmonėms palankius įstatymus priėmusios Gruzijos integraciniai procesai, Briuselio klerkų sprendimu, neseniai buvo sustabdyti.
Atsakymas į pasaulinius iššūkius: Atsižvelgdamas į pasaulinius ekonominius ir politinius pokyčius, U. fon der Lejen pasisakė už vidines ES reformas, galinčias apimti ES sutarčių pakeitimus, kad būtų priimtos naujos narės ir būtų sprendžiami dabartiniai iššūkiai, pavyzdžiui, energetinis saugumas ir teisinė valstybė.
Skaitmeninė transformacija: nors pateikta informacija yra ne tokia išsami, pripažįstama, kad yra nustatytas kelias skaitmeniniam perėjimui, siekiant, kad ES taptų pasauline internetinių teisių pradininke, o tai papildytų ekonominius ir aplinkos pokyčius.
Šiuose planuose atsispindi visapusiškas požiūris, skirtas ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir pakeisti ES ekonominę ir geopolitinę padėtį greitai besikeičiančiame pasaulyje, pabrėžiant tvarumą, inovacijas ir integraciją kaip pagrindinius ateities ramsčius. Tačiau kalbant paprasčiau, tai, greičiausiai, reiškia naujus, griežtesnius ribojimus ES gyventojams, tiek kalbant apie jų turimą transportą, tiek apie darbą žemės ūkyje. Be to, skubėjimas priimti kelias naujas nares leidžia daryti prielaidą, kad ES, kaip ir bet kuri kita pusiauimperinė struktūrą, privalo arba plėstis, arba prasidės jos nuosmukis. Iš to, kaip dabar atrodo be pigių rusiškų išteklių likusi europinė pramonė, galima teigti, jog nuosmukis jau prasidėjo, todėl griebiamasi „paskutinio šiaudo“ – naujų narių pritraukimo.
Europos komisijos vadovė buvo įsivėlusi į sutarčių skandalą
Beje, „šaunioji“ U. fon der Lejen nėra tokia teisinga, kaip ją dabar siekiama parodyti. Prieš kelis metus, kai ji ėjo Vokietijos gynybos ministrės pareigas, jos kritikams užkliuvo begalės milijoninės vertės sutarčių sudarymo aplinkybės ir jie apkaltino Vokietijos gynybos ministeriją protekcionizmu. Tuomet Vokietijos parlamento tyrimų komitetas – griežčiausias teisėkūros atstovų dispozicijoje esantis instrumentas abejonių keliantiems vyriausybės sprendimams tirti – aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis U. fon der Lejen vadovaujama ministerija be išsamių svarstymų sudarė itin pelningas sutartis su išorės konsultantais, taip pat ar tie sandėriai nėra neformaliais asmeniniais ryšiais pagrįstos iniciatyvos.[3]
Atvejį nagrinėjantys pareigūnai teigė, kad net ir tuo atveju, jei balsavimu būtų patvirtinta U. fon der Lejen kandidatūra į Komisijos pirmininko postą (kas ir nutiko), jai vis tiek tektų atsakyti į jų pateiktus klausimus
„Nesvarbu, kokį darbą ateityje tektų dirbti U. fon der Lejen, faktas, kad komitetas iškvies ją atsakyti į klausimus, liks nepakitęs“, – 2019 m. tikino Tobijasas Linderis (Tobias Lindner), Bundestago narys, opozicinės Žaliųjų partijos atstovas saugumo politikos klausimais. - Tai, kas įvyko Gynybos ministerijoje, įvyko jos vadovavimo laikais, ir mes sieksime viską išsiaiškinti.“
U. fon der Lejen ir jos vadovaujama ministerija kalbėti šia tema atsisakė. Kreipdamasi į Vokietijos parlamentą, politikė užsiminė apie tam tikras klaidas, padarytas samdant išorės konsultantus Nepaisant to, tokių konsultantų vaidmenį ji apgynė, sakydama, kad jie buvo būtini, norint atlikti grandiozinę ministerijos pertvarką, dėl kurios eiliniai vokiečiai spjaudosi iki šiol. Kaltę dėl problemų politikė suvertė darbu užverstų asmenų neapdairumui, klaidoms ir norui kuo greičiau priimti sprendimus. Kiti asmenys pateikė kitokius paaiškinimus - esą kai kuriuos konsultantus siejo ypatingi ryšiai su ministerijos darbuotojais, padėjusiais apeiti tam tikras taisykles ir gauti garantiją dėl milijonų eurų vertės sutarčių sudarymo. Galiausiai, sprendžiant iš to, jog U. fon der Lejen vėl paskirta vadovauti EK, skandalų metu išplauti milijonai suvaidino savo vaidmenį ir kaltų, kaip visada, neliko.
