Vitaminas K padeda išvengti plaučių ligų ir palaikyti organizmo sveikatą

Vitamino K trūkumas gali sukelti problemas su kaulų ar plaučių ligomis

Vitaminas K, riebaluose tirpus vitaminas, atlieka neatsiejamą vaidmenį įvairiose svarbiausiose fiziologinėse funkcijose. Jo buvimas žmogaus organizme prisideda prie kraujo krešėjimo, kaulų čiulpų apykaitos ir įvairių ląstelių funkcijų reguliavimo. Vitaminas K yra ne vienas junginys, o struktūriškai panašių molekulių grupė, įskaitant vitaminą K1 (filochinoną) ir vitaminą K2 (menakvinonus). Kiekviena rūšis turi unikalų vaidmenį ir šaltinį, prisideda prie skirtingų organizmo funkcijų.

Vitaminas K1 yra reikalingas kraujotakai. Daugiausia jo randama žaliose lapinėse daržovėse, vitaminas K1 yra būtinas kraujo krešėjimo procesui. Jei nebūtų pakankamai vitamino K1, organizmas nesugebėtų sudaryti krešulių, todėl sužeidimų metu pernelyg smarkiai kraujuotų. Kita vertus, vitamino K2 yra raugintuose maisto produktuose ir gyvulinės kilmės produktuose. Jis atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kalcio kiekį kraujyje, kauluose ir arterijose. Vitamino K2 trūkumas gali lemti kaulų silpnėjimą ir arterijų kalkėjimą^[1].

Nors vitamino K trūkumas suaugusiesiems yra nedažnas, jis gali turėti rimtų pasekmių. Yra dalis žmonių, kuriems šio vitamino trūkumas gali būti itin pavojingas. Naujagimiams kyla pavojus kai mityboje nėra pakankamai reikiamų medžiagų. Vitamino K trūkumas yra gana paplitęs tarp naujagimių, todėl vienkartinė vitamino K injekcija yra standartinė praktika. Virškinimo trakto ligos gali sukelti riziką, nes vitaminai nėra tinkamai pasisavinami. Krono liga arba aktyvia celiakija sergantiems asmenims gali būti sunku pasisavinti vitaminą, todėl jo gali trūkti nuolat. Vaistų vartojimo sutrikimai ir tam tikri vaistai gali trukdyti vitamino K įsisavinimui.

Nepakankama mityba ir gausus alkoholio vartojimas taip pat turi reikšmės. Organizmas negauna vitamino K ir negali jo pasisavinti, sutrinka įvairūs procesai. Jei nustatomas trūkumas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti vartoti vitamino K papildų. Kraujavimo rizika gali būti viena iš priežasčių kodėl reiktų vartoti papildomas vitmaino K dozes.

Mažas vitamino K kiekis gali padidinti nekontroliuojamo kraujavimo, kuris gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, riziką. Vitaminas K taip pat vartojamas siekiant neutralizuoti kraują skystinančio preparato perdozavimą. Vitamino K vartojimas taip pat turi savo rizikos. Svarbu pažymėti, kad rekomenduojamomis dozėmis vartojamo geriamojo vitamino K šalutinis poveikis pasireiškia retai^[2].

Tačiau daugelis vaistų gali trikdyti vitamino K poveikį, pavyzdžiui, antacidiniai vaistai, kraują skystinantys vaistai, antibiotikai, aspirinas, vaistai nuo vėžio, traukulių, padidėjusio cholesterolio kiekio ir kitų ligų. Vitamino K papildai turėtų būti vartojami tik vadovaujant sveikatos priežiūros specialistui, ypač tiems, kurie vartoja kumadiną ar panašius vaistus nuo širdies sutrikimų ar krešėjimo sutrikimų.

Nekontroliuojamas vartojimas gali sutrikdyti vitamino K pusiausvyrą ir sukelti problemų esant šioms būklėms. Vitamino K vartojimas įvairioms kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, vėžiui gydyti, rytiniam pykinimui lengvinti ir voratinklinėms venoms šalinti, nėra įrodytas ir reikalauja tolesnių tyrimų. Taip pat atliekami tyrimai, susiję su vitaminų K2 ir D3 santykiu ir jų poveikiu bendrai sveikatai.

Tyrimai: vitamino K trūkumas didina riziką susirgti astma ir kitomis plaučių ligomis

Vitaminas K yra daugialypė maistinė medžiaga, turinti lemiamą reikšmę mūsų bendrai sveikatai ir gerovei. Norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą, labai svarbu žinoti vitamino K šaltinius ir naudą, nesvarbu, ar jis padeda gijimo procesui, ar stiprina kaulų sveikatą. Nors vitaminas D dažnai užima svarbiausią vietą vitaminų srityje, vitaminas K, kurio daugiausia yra žaliose lapinėse daržovėse, gali turėti nepripažintą, bet didelę įtaką plaučių sveikatai^[3].

Išsamiame tyrime, kuris mėnesio pradžioje buvo paskelbtas viešumai, pateikiama įžvalgų apie mažo vitamino K kiekio ir pablogėjusios plaučių sveikatos ryšį. Nustatyta, kad asmenys, kuriems trūksta šios gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos, yra labiau linkę sirgti tokiomis ligomis kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir susiduria su problemomis kaip švokštimas.

Tyrimui vadovavęs Kopenhagos universitetinės ligoninės ir Kopenhagos universiteto (Danija) daktaras Torkil Jespersen sakė, kad tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas K gali turėti įtakos plaučių sveikatai. Jis taip pat pažymėjo, kad nors jų išvados neturi tiesioginės įtakos dabartinėms vitamino K vartojimo mitybos rekomendacijoms, jos pabrėžia papildomų tyrimų poreikį. Šių tyrimų metu būtų galima ištirti, ar konkrečioms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, sergantiems plaučių ligomis, gali būti naudingas vitamino K papildų vartojimas.

Vitamino K yra ne tik žaliuose lapuose, bet ir augaliniuose aliejuose bei grūdų grūduose. Jis plačiai žinomas dėl savo esminės funkcijos kraujo krešėjime ir žaizdų gijime, tačiau supratimas apie jo vaidmenį plaučių sveikatai išlieka šiek tiek sunkiai pasiekiamas. Siekdami įsigilinti į šį ryšį, Danijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4000 Kopenhagos gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 24 iki 77 m.

Tyrimo metu buvo atliekami plaučių funkcijos tyrimai, vadinamoji spirometrija, siekiant nustatyti dalyvių priverstinį iškvėpimo tūrį (FEV1) ir priverstinį gyvybinį pajėgumą (FVC). Šie rodikliai padėjo įvertinti, kiek oro žmogus gali iškvėpti per sekundę ir kokį bendrą oro tūrį įkvepia per priverstinį kvėpavimą^[4]. Kartu su šiais tyrimais dalyviai pateikė kraujo mėginius ir užpildė klausimynus apie bendrą sveikatą ir gyvenimo būdą. Atliekant kraujo tyrimus buvo analizuojami mažo vitamino K kiekio organizme žymenys.

Dažnai pamirštamas vitaminas turi daugiau naudos, nei atrodo: pagalba net ir dantų sveikatai

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenų, turinčių mažo vitamino K kiekio požymių, FEV1 ir FVC buvo vidutiniškai mažesni. Be to, šie asmenys dažniau nurodė tokias ligas kaip LOPL, astma ar švokštimas. Svarbu pažymėti, kad tyrimo metu buvo galima nustatyti tik vitamino kiekio ir plaučių funkcijos ryšį; tiesioginio priežastinio ryšio įrodyti nepavyko.

Švedijos Karolinskos instituto daktaras Apostolos Bossios iš Švedijos Karolinskos instituto ir Europos kvėpavimo takų ligų, astmos, LOPL ir lėtinio kosulio draugijos asamblėjos sekretorius (kuris tyrime nedalyvavo), svarstydamas apie tyrimą, sakė, kad tyrimas rodo, jog žmonių, kurių kraujyje yra mažas vitamino K kiekis, plaučių funkcija gali būti prastesnė. Tolesni tyrimai padės geriau suprasti šį ryšį ir išsiaiškinti, ar vitamino K kiekio padidinimas gali pagerinti plaučių funkciją, ar ne^[5].

Jis toliau pabrėžė subalansuotos mitybos svarbą bendrai savijautai ir pasisakė už gyvenimo būdo pasirinkimą, kuris skatina plaučių sveikatą, pavyzdžiui, vengti rūkymo, reguliariai sportuoti ir kuo mažiau būti užterštame ore. Šis tyrimas atkreipia dėmesį į dažnai nepastebimą vitaminą K, užsimindamas apie jo galimą vaidmenį plaučių sveikatai.

Teigiama, kad vitaminas K padeda ir apsuagoti dantis. Daug šio vitamino gaunantys žmonės gali išvengti dantų netekties dėl periodonto ligų. Tai ypač veikia vyrus, nors reikia duagiau tyrimų šiai hipotezei įrodyti. Vėžio rizikos mažinimas taip pat reikalauja gilesnių studijų, bet ne vienas tyrėjas teigia, kad vitaminas K2 padeda kovoti su pasikartojančiu kepenų vėžiu ir gali padėti didinant išgyvenimo rodiklius.

Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, šios išvados gali atverti kelią naujoms mitybos strategijoms ir intervencinėms priemonėms, skirtoms kvėpavimo takų funkcijai gerinti. Jie taip pat patvirtina amžiną išmintį laikytis sveikos, subalansuotos mitybos, kurioje gausu maistinių medžiagų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, lapinių žalumynų.

Norint palaikyti optimalią sveikatą, labai svarbu žinoti, kur rasti vitamino K

Į kasdienę mitybą įtraukus vitamino K, gaunama daug naudos sveikatai.

• Kraujo krešėjimas: Vitaminas K būtinas kraujo krešėjimą reguliuojančių baltymų sintezei. Jis padeda išvengti nekontroliuojamo kraujavimo ir palaiko žaizdų gijimą.
• Kaulų sveikata: Kartu su kalciu ir vitaminu D vitaminas K užtikrina tinkamą kaulų vystymąsi ir priežiūrą, mažina osteoporozės ir lūžių riziką.
• Širdies ir kraujagyslių sveikata: Vitaminas K padeda užkirsti kelią arterijų kalkėjimui, todėl mažėja širdies ligų ir insulto rizika.
• Imuninės sistemos palaikymas: Nauji tyrimai rodo, kad vitaminas K gali būti svarbus imuninei sistemai palaikyti, tačiau šiam teiginiui patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.

Rekomenduojamas suvartojimas ir papildai gali padėti palaikyti organizmą sveiku. Rekomenduojamas suvartoti kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties ir gyvenimo tarpsnio. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama suvartoti apie 90-120 mikrogramų per parą. Nors subalansuota mityba turėtų užtikrinti pakankamą vitamino K kiekį, kai kuriems žmonėms gali prireikti papildų, ypač tiems, kurie turi absorbcijos problemų arba vartoja vaistus, trikdančius vitamino K apykaitą.

Vitaminas K1, kurio yra lapiniuose žalumynuose ir tam tikrose daržovėse, yra pagrindinė vitamino K papildų forma. Tuo tarpu vitaminas K2, daugiausia gaunamas iš mėsos, sūrių, kiaušinių ir sintetinamas bakterijų, yra susijęs su kaulų sveikata. Pastaruoju metu į vitaminą K2 atkreiptas dėmesys dėl jo galimo naudojimo gydant osteoporozę ir steroidų sukeltą kaulų nykimą. Tačiau su šia tema susiję tyrimai nėra įtikinami, o turimų duomenų nepakanka, kad šiuo metu būtų galima rekomenduoti vitaminą K2 kaip osteoporozės gydymo priemonę.

Rekomenduojama daržoves vartoti su riebalais, kad vitaminas K būti gerai pasisavintas

Vitaminas K, būtinas kraujo krešėjimui, kaulų sveikatai ir širdies veiklai, gaunamas iš dviejų pagrindinių grupių: K1 (filochinono) ir K2 (menakvinono). Vitamino K galima rasti įvairiuose maisto šaltiniuose, įskaitant daržoves ir gyvūninės kilmės produktus. Labiau paplitusi K1 forma daugiausia randama tamsiuose lapiniuose žalumynuose, o K2 - gyvūniniuose maisto produktuose ir fermentuotuose augaliniuose produktuose^[6].

Rekomenduojamos 120 mcg vitamino K paros normos paprastai pakanka, kad dauguma žmonių išvengtų jo nepakankamumo, tačiau laikui bėgant neoptimalus jo suvartojimas gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, sutrikdyti kraujo krešėjimą, susilpninti kaulus ir padidinti širdies ligų riziką. Čia pateikiame maisto produktų, kuriuose yra daug vitamino K, klasifikaciją:

Lapiniai žalumynai ir daržovės, kurie padeda atstatyti vitaminų trūkumą

• Kale kopūstai: 443 % dienos vertės (DV) vienoje porcijoje.
• Garstyčių žalumynai (virti): 346 % DV.
• Žaliosios kopūstinės daržovės (virtos): 322 % DV.
• Natto pupelės: 261 % DV.
• Špinatai: 121 % DV.
• Brokoliai (virti): 92 % DV.
• Briuselio kopūstai (virti): 91 % DV.
• Šparaginės pupelės: 25 % DV.
• Avokadas: 18 % DV.
• Žalieji žirneliai (virti): 17 % DV.
• Burokėliai (virti), petražolės (šviežios), kopūstai (virti).

Mėsos produktai taip pat turi vitamino K

• Jautienos kepenys: 60 % DV.
• Kiaulienos kotletai: 1,5 g DV: Kepenys: 49 % DV.
• Vištiena: 43 % DV.
• Žąsų kepenėlių pasta: 40 % DV.

Dar šeši mėsos produktai, kuriuose yra daug vitamino K: šoninė, malta jautiena, kiaulienos kepenys, anties krūtinėlė, jautienos inkstai, vištienos kepenys.

Pieno ir kiaušinių produktai suteikiantys vitamino K

• Kietieji sūriai: 20 % DV.
• Minkštieji sūriai: 14 % DV.
• Edamo sūris: 11 % DV.
• Mėlynasis sūris: 9 % DV.
• Kiaušinio trynys: 5 % DV.
• Čederis: 3 % DV.
• Pienas: 3 % DV.
• Sviestas: 2 % DV.
• Grietinėlė: 2 % DV.

Vaisiai gali padėti su vitamino K trūkumu

• Gervuogės: 2 % DV.
• Šilauogės: 12 % DV.
• Mėlynės: 12 % DV.
• Granatai: 12 % DV.
• Kiviai: 23 % DV.
• Figos (džiovintos): 6 % DV.
• Pomidorai (džiovinti saulėje): 4 % DV.
• Vynuogės: 3 % DV.
• Raudonieji serbentai: 3 % DV.

Riešutai ir ankštinės daržovės taip pat turi reikalingo vitamino K

• Sojos pupelės (virtos): 13 % DV.
• Daigintos mung pupelės (virtos): 12 % DV.
• Anakardžių riešutai: 8 % DV.
• Raudonosios pupelės (virtos): 6 % DV.
• Lazdyno riešutai: 3 % DV.
• Kedro riešutai: 1 % DV.
• Pekano riešutai: 1 % DV.
• Graikiniai riešutai: 1 % DV.

Papildomi šaltiniai: džiovintos slyvos (24 % DV) ir sojų aliejus (21 % DV). Vitamino K trūksta retai, tačiau, norint palaikyti optimalią sveikatą, pravartu užtikrinti pakankamą jo kiekį su maistu.

Į savo mitybą įtraukdami vitamino K1 ir K2 turtingus maisto produktus arba svarstydami apie maisto papildų vartojimą pagal profesionalų rekomendacijas, galite užtikrinti, kad savo organizmą aprūpinsite tinkamomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis jo gerovei. Vitamino K nauda apima visą organizmą, nuo širdies iki kaulų, ir liudija, kad šis dažnai nepastebimas vitaminas yra labai svarbus.

Nors vitaminas K nėra taip plačiai žinomas kaip kai kurie vitaminai, jis atlieka svarbų vaidmenį kraujo krešėjime ir gali turėti įtakos kaulų sveikatai. Subalansuota mityba paprastai užtikrina pakankamą vitamino K kiekį, tačiau dėl tam tikrų sąlygų ir gyvenimo būdo jo gali trūkti. Tokiais atvejais būtina profesionali gydytojo konsultacija ir galbūt papildų vartojimas. Ateities tyrimai gali dar labiau atskleisti įvairius vitamino K vaidmenis žmogaus organizme ir sustiprinti jo svarbą palaikant sveikatą ir gerą savijautą.