Vadovėlių leidėjas reikalauja daugiau pinigų: vaikai mokysis iš delno?

Vadovėlių gali stigti iki 2029-ųjų, ateitis – taipogi miglota

Naujienų portalas 77 atliko tyrimą, kiek kainuoja taip vadinamas „nemokamas mokslas“ – pradedant mokyklų uniformomis, maitinimu mokyklose bei kanceliarinės prekės, baigiant kitais privalomais pirkiniais. Atverta ir paslapčių skrynia, talpinusi Tamo, Eduka ir vadovėlių leidybą, pasirodo, esančią privačiose rankose. Bene iš karto po šios informacijos atsirado naujiena apie didesnių vadovėliams skirtų lėšų poreikį, kadangi dabartinių nepakanka sprendžiant vadovėlių poreikio klausimą atnaujintų bendrųjų ugdymo programų kontekste.

Skaitmeninė mokymosi aplinka, iš pažiūros, turėtų prisidėti prie vaikos raidos. Nepaisant to, jog pirmą rugsėjo savaitę iš tėvų pareikalauta susimokėti už mokslo metams skirtas pratybas, stebėtasi ne tik jų kainomis, bet ir privačiose rankose tebesančiais vadovėliais – beje, ten ir likusiais kiurksoti, nepasiekus mokinių. Nerimaujama, galbūt šiuolaikiniai vaikai mokysis be knygų? (Tiek laiko mokiusius iš delno, šią praktiką, suprask, galima tęsti ir toliau...)

Blogiausia, jog išimtis per ilgą laiką tampa taisykle. 

Tai reikštų apnuogintą Achilo kulną, prastus mokymosi rezultatus ir paskui klasę nespėjančius mokinius „nurašant“ ne vadovėlių nebuvimui ir mokomosios informacijos trūkumui, o pamokų nelankymui, nenorui mokytis, prastiems sugebėjimams ir pan. Kita vertus, kai žiūrima į savo kišenes, pasiteisinimų gali būti tiek, kiek ir tuščių stalų, vadovėlių stygiui tapus norma.

Jei problema tęsis, vadovėlių gali stigti iki 2029 m^[1].

Mokyklos neturi lėšų išleistiems vadovėliams įsigyti – kas už tai atsakys

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai sakė, esą po bendrojo ugdymo programų atnaujinimo visi reikalingi vadovėliai pasieks klases per trejus metus. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos pradėtos taikyti 2023-aisiais – iš pradžių nelyginėse klasėse, o nuo šio rugsėjo – ir lyginėse. Nepaisant pokyčių, apie jo sudedamąsias dalis, regis, pagalvota nebuvo. 

Paaiškėjo, jog per daugiau nei dešimtmetį bendrojo ugdymo programos keistos vieną kartą. Tačiau, nepaisant programos atnaujinimų, neva atliepiančių visuomenės pokyčius, į traukinį smarkiai vėluojama, svarbiausią tikslą – jog mokinys įgytų tai, kas aktualiausia šiuolaikiniam žmogui – paliekant sąrašo pabaigoje^[2].

Kaip ir buvo tikėtasi, ŠMSM laikosi savo pozicijos, skubėdama teisintis, esą mokyklos gali naudoti ir senus vadovėlius, kadangi ugdymo programos buvo tik atnaujintos, o ne visiškai pakeistos.

„Taip, nėra visų vadovėlių. <...> Iš ministerijos pusės visą laiką prašome leidėjų: atkreipkite dėmesį į prioritetines mūsų sritis dėl atnaujintų programų, t. y. į matematiką ir panašiai. Bet suprasdamos, kad nebus visa apimtimi išpildyti mūsų lūkesčiai iš leidėjų pusės, mokytojų grupės per vasarą rengė metodinę medžiagą“, – Lietuvos regionų partijos frakcijos susitikime tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nors „Šviesos“ leidyklos vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad nemažai vadovėlių jau pakeliui ir per kitus metus spragos turėtų būti užlopytos, šiuometinė tiesa bado akis: mokyklos neturi lėšų išleistiems vadovėliams įsigyti.

Vadovėlių atnaujinimui visoms klasėms reikėtų apie 100 mln. eurų

Mokyklose stingant mokytojų, stingama ir vadovėlių. 

Kad dalies vadovėlių dar nėra, pasak E. Jasalinio, lėmė tai, kad atnaujintų programų diegimas vykdomas vos per dvejus metus.

E. Jasalinis pabrėžė, kad finansavimas yra esminis veiksnys sprendžiant vadovėlių trūkumo problemą. Anot pastarojo, nors 2023–2024 m. finansavimas buvo padidintas, pridėjus ne tik mokinio krepšelio lėšas (26 eurus vadovėliams), bet ir projektinį finansavimą, pasiruošimo šiai situacijai nepakankama – vadovėlių atnaujinimui visoms klasėms reikėtų apie 100 mln. eurų, o per praėjusius ir šiuos metus šiam tikslui buvo skirta tik pusė šios sumos. 

Ant tuščio suolo E. Jasalinis skleidžia papildomas kortas.

Vadovėliai (hipotetiškai) gali būti išleisti per trejus metus, bet jei finansavimo nebus, per tą laiką niekas nepasikeis. Paprasčiau tariant, jei bus skiriamos tik mokinio krepšelio lėšos, kas realiai reiškia vieną vadovėlį mokiniui, tai vadovėlių atnaujinimas truks iki 2028–2029 metų. Be to, vadovėliai reikalingi ir tautinėms mažumoms ir įtraukiajam ugdymui.

„Arba reikia viešai konstatuoti faktą, kad finansavimo nėra, ir nekalbėti apie trejų metų ciklus, nes dabar, mano akimis, visuomenė yra apgaudinėjama. <...> Viešojoje erdvėje yra toks sakymas, kad viskas vos ne gerai, čia tik leidėjai truputį neišleido, o šiaip viskas yra gerai. Nėra gerai. Tų pinigų turi atsirasti. Jei atnaujinsime tik iki 2029 metų, yra neoru valstybei“, – kalbėjo jis, pridurdamas, jog pagal numatytą biudžetą vadovėliams 2025-iems metams, mokykla vienam vaikui galės nupirkti vieną su trupučiu vadovėlį.

Anot E. Jasalinio, derėtų ne telktis į europines lėšas, bet padidinti vadovėliams skirtą sumą mokinio krepšelyje – pavyzdžiui, nuo 26 iki 50 eurų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atviravo, esą vadovėliams bei skaitmeninėms priemonėms vienam vaikui skiriama apie 70 eurų, sprendimus dėl lėšų paskirstymo priimant mokykloms.

Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2024 metais numatyta 6,8 mln. eurų

Remiantis ŠMSM, 2023 metais vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms buvo skirta 27,8 mln. eurų. Iš šios sumos 24,4 mln. eurų buvo skirta vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, o 3,4 mln. eurų buvo nukreipta skaitmeninio ugdymo plėtrai. Mokykloms buvo suteikta galimybė įsigyti prieigą prie mokamo skaitmeninio turinio, tokio kaip „EDUKA klasė“, „EMA elektroninė mokymosi aplinka“, „Eduten Playground“, „Vyturio“ skaitmeninių knygų biblioteka ir kt.

2024 metais vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms numatyta 30 mln. eurų. Iš šios sumos 23,2 mln. eurų skirta vadovėliams ir mokymo priemonėms: 13,2 mln. eurų buvo skirta iš mokymo lėšų, o dar 10 mln. eurų papildomai suteikta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2024 metais numatyta 6,8 mln. eurų.

Naujausiais rugsėjo duomenimis, leidyklos jau išleido 112 naujų vadovėlių, o dar 16 planuojama išleisti šiais metais. 

Vis dėlto, norint geresnių ugdymo rezultatų, finansavimo problemą būtina laikyti prioritetu. Jei Švietimo ministerija nesiims veiksmų, susimokėti gali tekti tėvams. 

2025 ir 2026 m. reikėtų skirti bent papildomus 10 mln. eurų, kad mokyklos būtų aprūpintos turiniu

2025 ir 2026 metams reikėtų skirti bent po papildomus 10 mln. eurų, kad mokyklos būtų pilnai aprūpintos atnaujintu ugdymo turiniu iki 2026 metų.

Leidyklos „Briedis“ direktorius Karolis Mickevičius pareiškė, jog Ugdymo turiniui skirtas finansavimas beveik nekito daugiau kaip dešimtmetį, šiam dydžiui siekus 20,27 Eur^[3].

Galima palyginti.

Vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį išaugo daugiau negu 3 kartus. Lietuvos BVP 2009 m. siekė 53 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, dabar – 90 proc.; mokinio krepšelis vadovėliams įsigyti gimnazijose kai kuriose Europos šalyse siekia 170 Eur^[4]. 2023-2024 metais buvo skirtos papildomos lėšos iš ES paramos. Nepaisant statistikos, ŠMSM teigimu, papildomo finansavimo vadovėliams galime nesulaukti.

Šiuo metu mokykloms trūksta apie pusės vadovėlių. Kadangi mokyklinės leidyklos paliktos nežinomybėje, jos, kaip spėjama, gali būti priverstos atleisti specialistus ir stabdyti nuostolingus leidybos projektus bei keisti veiklos pobūdį. Kas šiuo atveju laukia tėvų? Greičiausiai ta pati – piniginių atvėrimo – praktika dėl to, jog leidyba yra perleista į privačias rankas.