- Kai kurie mokiniai neturi popierinių vadovėlių
- Ministerija sako, kad dirbti galima ir be vadovėlių
- Ministerijos skubinama vadovėlių leidyba: kokybės nulis
Kai kurie mokiniai neturi popierinių vadovėlių
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reforma jau pradeda leisti šaknis. Mokslo metai prasidėjo, antroji savaitė – mokytojai ir mokiniai kimba į darbus pilnu pajėgumu. Tik maža problemėlė – kai kurie jų neturi vadovėlių. Kodėl? Nes jų per vasarą nespėjo paruošti ir atspausdinti. Pagal senas programas mokyti jau nebegalima, tad kai kurios mokyklos sukasi trečiokėliams liepdamos mokytis iš elektroninių vadovėlių planšetiniuose kompiuteriuose.
Tuo itin nepatenkinti tėvai, kurie nori riboti vaikų laiką prie ekranų, o štai čia pačios ministerijos pasiūlyta išeitis kertasi su visomis sveikatos priežiūros įstaigų normomis.
Feisbuko grupėje „Pradinukų reikalai“ užvirė diskusija apie tai, kad kai kuriose šalies mokyklose trečiokėliai neturi popierinių vadovėlių.
„Ir taip vaikų regėjimas prastėja, o dabar nuo pradinių klasių nori vaikus prie planšečių ir telefonų pasodint..“, – rašo Inga.
Jai antrina ir kitos mamos, kurios guodžiasi, kad vaikų regėjimas itin suprastėjo per pandemiją – būtent tada, kada vaikai daugiausiai laiko praleido prie ekranų.
„Mūsų dukrytė iki pandemijos tuėjo puikų regėjimą, dabar akių gydytojos kabinete mato tik viršutines dvi eilutes raidžių. Devintokas sūnus parsinešė tik vieną vadovėlį, visi kiti Edukoje…“, – rašo kita mama Erika.
Kai kurioms mokykloms, panašu, pasisekė labiau. Ten viena klasė turės… vieną popierinį vadovėlį.
„Po susirinkimo supratau kad jei dirbama pagal atnaujinta programa ir/ar naujo leidimo vadovėlius, tik klaseje bus 1 vadovelis, o vaikai tures popierines pratybas ir el. vadovelį“, – savo patirtimi dalijosi Dovilė.
Tuo tarpu tėvai bando suktis kaip išmano, perka vadovėlius patys knygynuose – galima tik įsivaizduoti, kokias sumas pinigų jie pakloja tam, kad vaikas galėtų „nemokamai mokytis“. Kiti randa pigesnių alternatyvų.
„Pas mus 5-okai. Kai kurių vadovėlių neturi. Todėl tėvai nusprendė skenuoti ir spausdinti“, – rašo Raminta.
„Mūsų gimnazija turi tik kelis vadovėlius, tad visi pirkome Eduka licencijas, kad namuose turėtų vadovėlius“, – rašė ir Inga[1].
Tokių ir panašių atsiliepimų – šimtai, jei ne tūkstančiai. Vadovėlių stygiumi skundžiasi ir didmiesčių, ir rajonų mokyklos, kai kur vadovėlių neturi pradinukai, tačiau ne ką mažesnė problema ir su vyresnių klasių moksleiviais. Kalbama, kad vienuoliktokams šiuo metu yra išleistas vienas vienintelis istorijos vadovėlis, kurio mokyklos pirkti taip pat neskuba.
Ministerija sako, kad dirbti galima ir be vadovėlių
Taip, perskaitėte teisingai. Ministerija sako, kad pagal naująją programą mokytojai gali dėstyti vaikams dalykus ir be vadovėlių. Štai jums ir naujoji reforma – kam tie vadovėliai? Kam tos geros sąlygos pedagogams, kurių jau dabar trūksta? Argi tokia smulkmena, kaip nepasiruošimas reformoms ir apsunkintas mokytojų darbas kažką reiškia ir taip jau vos besilaikančiai švietimo darbuotojų bendruomenei?
Ministras Gintautas Jakštas sako, kad mokytojai apie atnaujintas programas žinojo jau seniai, todėl laiko pasiruošti turėjo ir problemos, kad nėra vadovėlių, kelti neturėtų. Jo teigimu, vadovėliai bus paruošti iki rugsėjo pabaigos.
„Buvo rengiami mokymai mokytojams, tai norėčiau paskatinti visus nenuvertint mokytojų, kad mokytojai tikrai gali dirbti ir be vadovėlių, gali dirbt su ta medžiaga, kuri būdavo iki šiol. Ugdymo turinys iš esmės taip stipriai nesikeičia, tai nėra, kad dabar mokysime kažkokios kitos matematikos, negu mokėme iki šiol, ar pasikeičia mūsų istorija iš esmės“, – aiškina G. Jakštas[2].
Tuo tarpu švietimiečiai tokią ministerijos poziciją laiko kone kaip patyčia – patys numetė reformas, kurioms švietimo bendruomenė nelabai ir pritaria, ir dar nesiteikia duoti medžiagos, kuri būtina mokslams.
„Matai vaizdą? Tai nupiešk akvarele. Bet nei akvarelės, nei teptuko negausi.
Taip ir su Bendrosiomis programomis. Įgyvendink be mokymo ir mokymosi medžiagos. Bent jau naujoms temoms mokymosi medžiagą mokiniams tikrai buvo galima parengti“, – situaciją palygina švietimietė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
Ji sako, kad ministerija nuo pat pradžių reformos įgyvendinimo planų niekam nerodė, tad bent jau dabar, paaiškėjus, kad nesusitvarko, galėtų priimti pagalbą tų, kurie žino, kaip iš tiesų veikia švietimo sistema.
„Siūlau susėst ŠMSM ir jos pavaldžioms institucijoms ir labai rimtai išanalizuoti situaciją, į kurią stumte stūmėte mokyklas su savo inicijuotų pokyčių gausa. Sudėliokite žingsnius ir pateikite mokykloms, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, visuomenei. Juk net pokyčų įgyvendinimo planų niekam neparodėte. Įtariu, kad jų ir nėra, nes planai turi būti paremti ištekliais“, – sako V. Targamadzė[3].
Ministerijos skubinama vadovėlių leidyba: kokybės nulis
Paaiškėjo, kad ir tie vadovėliai, kurie buvo paruošti, buvo apgailėtinos kokybės. Specialistai tai vadina vadovėlių leidybos desperacija.
„Kadangi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra maksimaliai skubina, naujų vadovėlių leidyboje pasiekta maksimali desperacija. Kai vadovėlius reikia parengti ir išleisti per keletą mėnesių, kalbėti apie jų kokybę – beviltiška“, – sako žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis priduria, kad ir iki šiol vadovėlių kokybė jau varė pedagogus ir vaikų tėvus į neviltį, o štai visai neseniai jis gavo vienos mamos laišką, kuriame ji guodžiasi, kad vadovėliai vadovėliais, bet juose trūksta vienos, sakykim, smulkmenos. Informacijos vaikams, teorinių žinių, paaiškinimo, kaip daryti užduotis.
Užduotys yra, tik atsakymo, KAIP jas atlikti, trūksta.
„Matematikos trečios klases knygoje „Riešutas“ tik 10 proc. sudaro paaiškinimas, toliau – pratybų užduotys. Pati esu baigusi KTU inžineriją, ir galiu pasakyti, jei man būtų tekę mokytis iš šiuolaikiniu vadovėlių, būčiau turėjusi daug matematikos spragų“,– rašoma mamos laiške[5].
