77 tyrimas: nemokamas mokslas - Eduka, Tamo, vadovėliai, pratybos - vienose rankose?

Konstitucijoje įtvirtintas nemokamas mokslas iš tiesų atsieina didžiules sumas

Atėjus rugsėjui, vaikų turintys tėvai yra priversti gan smarkiai paploninti kišenes. Juk kainuoja ne tik sąsiuviniai, rašikliai ar kitos kanceliarinės prekės, bet ir mokyklinės uniformos, pratybos ir kiti su mokslu neatsiejami daiktai bei paslaugos. Tad kiek iš tiesų kainuoja nemokamas mokslas ir ar tikrai susidarančios sumos negalėtų būti mažesnės?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis užtikrina nemokamą mokslą, mat jame rašoma^[1]:

„Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.

Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.“

Deja, Konstitucijoje nurodytas nemokamas mokslas realybėje kasmet kainuoja vis didesnes sumas. Nors konkrečios sumos priklauso nuo regiono ir vidinių mokyklos taisyklių (pavyzdžiui, ar mokykloje privaloma dėvėti uniformą), tačiau per metus bet vis tiek susidaro nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų siekiančios sąskaitos, kurias priversti sumokėti visi tėvai. O jeigu šeima augina net kelis vaikus, išlaidos taip pat padidėja keliais kartais.

Mokyklų uniformos, kanceliarinės prekės ir kiti privalomi pirkiniai smarkiai paplonina tėvų pinigines

Vien privaloma uniforma gali kainuoti nuo keliasdešimt iki šimto eurų vienam vaikui. Kaina priklauso nuo to, kiek specialių drabužių reikalaujama, nes vienose mokyklose užtenka tik švarko su emblema, o kitose reikalaujama pilno komplekto, su švarku, marškinėliais, kelnėmis berniukams ir sijonais mergaitėms.

Žinoma, vieno komplekto visai mokslo savaitei neužtenka, tad tėvai priversti pirkti net kelis komplektus. Kai kurie bando sutaupyti pirkdami padėvėtas uniformas, tačiau net ir tokios atsieina po keliasdešimt eurų už visą komplektą. Tik retais atvejais galima rasti mokyklinius drabužius nemokamai atiduodančių geradarių. Tačiau dažnai dovanojamos uniformos būna pernelyg nudėvėtos ir vargiai tinkamos nešioti.

Verta pažymėti, jog nepaisant to, kad nuo uniformų pirkimo negali pabėgti dauguma tėvų, pačių uniformų gamyba vyksta privačiose bendrovėse už mažmeninę kainą. Pavyzdžiui, uniformas siuva UAB „Tometa“. Tai yra bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė, kuri kasmet džiaugiasi vis didesniais pardavimais ir pelnu. Pagal rekvizitai.lt duomenis, šios bendrovės pardavimo pajamos 2021 metais siekė 427 620 eurus, o 2023 metais – jau 754 185 eurus^[2]. Jei žiūrėsime į grynąjį pelningumą, 2021 metais jis siekė 0,13%, o 2023 metais jau buvo 9,37%.

Keista, jog ši ir panašios įmonės yra rekomenduojamos mokyklų, kai tėvai teiraujasi, kur turėtų pirkti privalomas uniformas, tačiau drauge mokyklos nėra sudariusios su šiomis įmonėmis jokių bendradarbiavimo sutarčių dėl pigesnių drabužių. Nors kasmet mokiniams reikia gan nemenko kiekio uniformų, viskas perkama mažmenine kaina, vietoj to, kad mokyklos organizuotų pirkimus didmenine kaina, taip taupant tėvų pinigus.

Tėvai taip pat išleidžia nemenkas sumas mėgindami supirkti visus mokyklinius reikmenis. Priklausomai nuo nuolaidų, prekių kiekio ir norų, vieno vaiko kanceliarinių prekių krepšelis gali atsieiti maždaug 50-150 eurų ar dar daugiau. Šį krepšelį apima sąsiuviniai, pieštukai, rašikliai, tapybos reikmenys ir visi kiti daiktai, kurių kasdien prireikia pamokose. Be to, jei įskaičiuosime ir sportinę aprangą, kuprinę ir kitus papildomus pirkinius, galutinė suma dar labiau padidės. Jauniausių mokinių tėvai jau yra sakę, kad pradinuko išleidimas į mokyklą atsieina ~500 eurų.

Tiesa, sunkiau besiverčiančios šeimos gali kreiptis dėl 110 eurų siekiančios paramos mokinio reikmenims įsigyti^[3]. Ši suma skiriama už kiekvieną vaiką, tad tuo atveju, jei šeimoje auga 3 vaikai, bus gaunama 330 eurų.

Bet tam, kad būtų galima pretenduoti į paramą, šeimos pajamos turi būti itin mažos. Pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį turi būti mažesnės nei 264 eurai. Taigi, jei šeimoje auga vienas vaikas, kurį augina vienas vos 600 eurų uždirbantis asmuo, tokia šeima skaitysis esanti per turtinga paramai.

Maitinimas mokyklose gali kainuoti ~40-100 eurų per mėnesį, bet seimas nepritarė nemokamam maitinimui visiems pradinukams

Kalbant apie paramą, taip pat reikėtų paminėti nemokamą maitinimą. Deja, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, nemokami pietūs skiriami tik kiekvienam priešmokyklinukui, pirmokui ir antrokui. Vyresniems mokiniams nemokami pietūs priklauso tik tuo atveju, jei šeima yra nepasiturinti, t. y., pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 eurai.

Visi kiti vaikai yra priversti arba pirkti maistą valgykloje, arba neštis jį iš namų. Tiesa, dažniausiai tėvai neturi laiko gaminti papildomus patiekalus, todėl atžaloms tiesiog įdeda pinigų. Kiek konkrečiai kainuos mokinio pietūs yra gan individualus klausimas, priklausantis nuo mokymosi įstaigoje dirbančios valgyklos kainoraščio ir vaiko apetito.

Nors Lietuvoje galima rasti itin pigiai vaikus aptarnaujančių valgyklų, didžioji jų dalis už karštą patiekalą pareikalauja maždaug ~2 eurų ar daugiau. Kai kuriose mokyklose už kepsnį netgi tenka pakloti 4 eurus, o už paprasčiausius blynus – 3 eurus^[4].

Be to, dalis vaikų papildomai perka sriubą ar gėrimų, taip padidindami išlaidas. Tad per mėnesį, jei vaikas valgykloje valgo tik vieną sykį, joje palieka mažiausiai ~40 eurų, o kai kuriose vietovėse net ir ~80 eurų.

Čia reikėtų prisiminti, jog dalis vaikų lieka mokykloje iki pat vakaro, mat lanko prailgintą grupę (dar vadinamą visos dienos mokykla), taip pat kulniuoja į įvairius būrelius. Dėl šių priežasčių į valgyklą jie eina ne vieną, o du kartus.

O tai reiškia, kad mėnesinės išlaidos padidėja dvigubai, iki mažiausiai ~80 eurų, o brangesnėse mokyklų valgyklose net ir iki ~160 eurų.

Žinoma, maistui atitenkančių išlaidų neįmanoma atsisakyti. Valstybei būtų itin didelė našta skirti nemokamą maitinimą visiems šalies mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau yra visiškai realu pasiekti nemokamą maitinimą bent jau pradinukams, jei parlamentarai prioritetu laikytų šalies gyventojus, o ne kitas neaiškias sferas, kurioms yra dosniai paskirstomi biudžeto pinigai.

Primename, kad jau buvo siekiama įteisinti nemokamą maitinimą visiems pradinukams. Šios Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisos būtų įsigaliojusios jau nuo rugsėjo. Deja, Vyriausybė nusprendė nepritarti tokiam siūlymui, baksnodami į esą ribotas valstybės finansines galimybes.

Ekspertų skaičiavimu, nemokami pietūs visiems Lietuvos pradinukams kasmet kainuotų papildomus 25,6 mln. eurų^[5]. Tiesa, jei čia buvo neigiamai pažvelgta į vos 25,6 mln. eurų, tie patys parlamentarai mielai padidino saugumo sektoriaus biudžetą net 114 mln. eurų suma, pabėgėliams skyrė 127 mln. eurų, o susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai numatė 35 mln. eurų^[6]. Tad veikiausiai net nebereikia klausti, kodėl vaikų gerovei nepakanka pinigų – juos suryja kitos rekordiškai padidintos sritys.

Pratybos kainuoja ~80-100 eurų per metus, o mokiniai vis dar nesulaukia vadovėlių

Jau pačią pirmąją rugsėjo savaitę iš tėvų pareikalaujama susimokėti už visas mokslo metams skirtas pratybas. Čia ir vėl susiduriame su gan paradoksaliai atrodančiu reiškiniu – vaikams esą užtikrinamas nemokamas mokslas, bet tam, kad jis būtų iš tiesų prieinamas, tenka sukrapštyti ~80-100 eurų per metus. Juk joks mokinys negalės sėkmingai mokytis, jei neturės privalomų pratybų.

Įdomu tai, kad pratybų pirkimu pasirūpina pačios mokyklos. Tačiau nepaisant fakto, jog būtų galima pirkti didmeninėmis kainomis, taip sutaupant nemažai pinigų, kažkodėl pratybos vis tiek išlieka brangios.

Pavyzdžiui, patikrinome mažmenines kainas knygos.lt puslapyje. Jame tų pačių mokyklose naudojamų pratybų vienetas kainuoja nuo kiek daugiau nei 5 eurų iki kiek daugiau nei 6 eurų. Tad panašu, jog mokyklos pratybas gauna už tą pačią mažmeninę kainą arba su labai menka nuolaida.

Be to, kai kuriose mokyklose kiekvienais metais į pratybų kainą įskaičiuojamos ir eduka.lt elektroninės pratybos. Nors teigiama, kad tai nėra būtina, bet mokytojai visada primygtinai kartoja, jog tai – itin svarbu geresniems rezultatams.

Tad kaip atsisakysi pirkti, jei patys pedagogai primygtinai siūlo neatsisakyti tokios galimybės? Prie raginimų pridėkime tą faktą, kad elektronines pratybas galiausiai klusniai nusiperka visa klasė, tad palikti tik savo vaiką be papildomų mokymosi šaltinių irgi neatrodo itin viliojanti perspektyva. O ką, jei vaikų teisės nuspręs, kad taip trukdoma vaiko teisei mokytis?

O kodėl papildomi elektroniniai uždaviniai ir drauge mokyklų taip ir nepasiekę vadovėliai yra privačios elektroninės svetainės rankose – taip ir lieka neaišku. Ar valstybė, kuri teigia užtikrinanti nemokamą mokslą, neturėtų užtikrinti nemokamų popierinių vadovėlių? Nors knygos esą nemokamos, dalis jų vis dar nepasiekė mokyklų ir nežinia kada tai nutiks, todėl jas išvysti įmanoma tik elektroninėje erdvėje.

Vadovėliai nebuvo pristatyti ar išleisti laiku, lyg rugsėjo pirmoji šalį būtų pasitikusi taip pat netikėtai, kaip kelininkus kasmet pasitinka žiema... Ir tai nėra pirmieji panašiai atrodantys metai.

Tamo, Eduka, vadovėlių leidyba – tose pačiose privačiose rankose

Grįžtant prie skaitmeninės mokymosi aplinkos eduka.lt, ją valdo UAB „Ateities pamoka“. Ši bendrovė kasmet džiaugiasi milijoninėmis pardavimo pajamomis. Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovė 2021 metais turėjo net 5 006 937 eurus pardavimo pajamų ir tokias pačias pajamas išlaikė 2022 metais. Tiesa, 2023 metais pardavimo pajamos sumažėjo iki 3 613 400 eurų. Žiūrint į grynąjį pelną, tiek 2021, tiek 2022 metais bendrovė pasiekė 2 019 592 eurų pelną, o 2023 jis susitraukė iki 600 677 eurų^[7].

Čia verta pažymėti, kad UAB „Ateities pamoka“ vadovas yra Edgaras Jasalinis. Tai tas pats asmuo, kuris valdo ir kitas su švietimu susijusias privačias bendroves. Šiuo metu jis vadovauja UAB „Šviesa“^[8], UAB „NPP investicija“, UAB „Edukacinio turinio sprendimai“^[9], UAB „Tavo mokykla“^[10], UAB „TAMO group“^[11], o seniau vadovavo UAB „ZIP RAIN TECH“ ir dar kelioms jau išregistruotoms bendrovėms.

Taip – tas pats asmuo vadovauja tiek vadovėlius leidžiančiai, tiek mokamas elektronines užduotis pardavinėjančiai, tiek elektroninį dienyną siūlančiai kompanijoms, drauge taip pat surasdamas laiko dar kelioms bendrovėms.

Pastebėjus tokius sutapimus, kyla dar didesnių klausimų apie popierinių vadovėlių nebuvimą bei elektroninių prenumeratų brukimą. Kaip nutiko, kad mokykliniai vadovėliai vaikams turi būti prieinami nemokamai, tačiau kažkodėl elektroninės jų versijos prieinamos tik nusipirkus prenumeratą? Be to, elektroninė versija yra pernelyg prastos kokybės, kad ją būtų galima atsispausdinti, tad norint normalaus vadovėlio vis tiek reikia susimokėti dar sykį.

Privačios bendrovės turi visą vaikų mokymosi informaciją

Užsiminus apie elektronines prenumeratas ir elektronines priemones vaikams, būtų nuodėmė atidžiau nepažvelgti į elektroninį dienyną tamo.lt bei kitus smulkesnius atitikmenis. Tamo.lt dabar naudoja veikiausiai didesnė dalis Lietuvos mokyklų, galutinai pamiršusios apie popierines pažymių knygeles.

Kaip jau minėjome, Edgaras Jasalinis vadovauja ne tik vadovėlius leidžiančiai bendrovei, bet ir elektronines užduotis siūlančiai bendrovei ir už tamo.lt elektroninį dienyną atsakingai bendrovei. Pastaroji, kaip ir kiti el. dienynai irgi atrodo gan keistai, nes visa jautri mokinių informacija, susijusi su jų mokslu, yra atsidūrusi privatininkų rankose.

Juk tamo.lt yra internetinis dienynas, kurį Lietuvos mokyklos naudoja mokinių pažymiams, lankomumui, pastaboms, užduočių tvarkymui, mokytojų, mokinių ir tėvų bendravimui. Taigi, tamo.lt yra talpinami kone visi mokinių duomenys, tačiau tokia asmeninė informacija yra valdoma ne valstybinio organo, o privatininkų. Tas pats pasakytina apie kitus kai kurių mokyklų naudojamus dienynus.

Tamo.lt buvo įkurta siekiant pakeisti popierinius dienynus bei pažymių knygeles. Per gan trumpą laiką šis sumanymas tapo vis labiau pripažįstamu visos Lietuvos mastu. Taip nutiko veikiausiai todėl, jog tiesiog savo pradinėje vystymosi stadijoje tamo.lt neturėjo jokio aiškaus konkurento nei tarp privačių įmonių, nei iš valstybės pusės. Tiesa, dabar yra keletas skirtingų dienynų: „Mano dienynas“, „Mūsų darželis“ ir kiti^[12].

Suprasti, kodėl mokyklos mielai priėmė elektroninius dienynus, tikriausiai nėra sunku. Tai daug patogesnis ir greitesnis būdas, bandant stebėti mokinių pažymius, lankomumą, namų darbus ir pastabas, taip pat tėvams bendrauti su mokytojais. Tokios platformos padėjo sumažinti popierizmą.

Tačiau ar neturėtų tokie svarbūs duomenys būti valstybės rankose? Ypač, kai Nacionalinis kibernetinis saugumo centras jau yra paviešinęs informaciją, jog buvo nutekinti TAMO dienyno duomenys, o patys bendrovės atstovai tokią žinią atkakliai neigia^[13].

Beje, tamo.lt dienynas irgi randa progų užsidirbti iš tėvų – kaip ir galima tikėtis iš privačios bendrovės, siekiančios gauti kuo didesnį pelną. Norint naudotis visomis patogiomis tamo.lt funkcijomis, reikia užsisakyti prenumeratą. Ji šiuo metu kainuoja 3,99 euro mėnesiui arba 22,99 euro metams.

El. dienyne taip pat nuolat talpinamos reklamos, iš kurių taip pat veikiausiai uždirbama ir kurios maloniai siūlo pirkti įvairias knygas, banko korteles vaikams ir kitus su mažamečiais susijusius daiktus ar paslaugas. Čia reikėtų pabrėžti, kad el. dienynui jau teko aiškintis dėl netinkamų reklamų - dėkliukų kaitinančiosioms cigatetėms^[14].

Be to, privati bendrovė veikiausiai uždirba iš pasirašytų sutarčių su mokyklomis. O tai irgi gan rizikingas faktas, nes privačios kompanijos gali sugalvoti pakeisti savo politiką ir didinti kainas.

Koks tikslesnis tamo.lt valdančios bendrovės pelnas? UAB „Tavo mokykla“ tikrai negali skųstis dėl prastos ekonominės padėties, mat jeigu 2020 metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 580 375 eurus, tai 2021 metais jos pakilo iki 1 429 479 eurų ir išliko tokios pačios 2022 metais. Grynasis pelnas 2020 metais buvo 101 552 eurai, o 2022 metais jau siekė 688 497 eurus^[15].

Prailgintos klasės tapo dar viena pinigų siurbykla

Seniau dalis mokyklų sėkmingai teikė prailgintų klasių (visos dienos mokyklos, VDM) paslaugą neprašydami jokio užmokesčio. Pavyzdžiui, vos prieš porą metų tokia tvarka vis dar veikė Kauno mokyklose, siūliusiose nemokamai užtikrinti vaikų ugdymą net ir pasibaigus oficialioms pamokoms. VDM koncepsija sėkmingai egzistavo skiriant valstybės bei savivaldybės pinigus^[16].

Šią paslaugą mielai renkasi dirbantys pradinukų tėvai, kadangi kol jie tebėra darbe, jų atžalos lanko būrelius, su mokytojo pagalba atlieka namų darbus ir užsiima įvairia veikla iki pat ~16-17 valandos. Tai buvo puikus pasirinkimas, užtikrinantis vaikų lavinimą bei saugumą.

Deja, nusprendus pakeisti tvarką ir naujai reglamentuoti prailgintas klases, VDM staiga tapo mokama visose mokymosi įstaigose. Už VDM lankymą tėvai priversti mokėti sumą, kuri priklauso nuo faktinio tokioje klasėje praleisto valandų skaičiaus. Kitaip tariant, tėvai moka valandinį užmokestį, nors net nėra aišku, kur tiksliai nukeliauja šie pinigai ir kodėl iki šiol puikiai gyvavusiai sistemai nebeužteko valstybinių bei savivaldybės lėšų.

Kaip teigiama Kauno miesto savivaldybės patvirtintame sprendime, vienam mokiniui teikiamos VDM grupės paslaugos valandos įkainis – 0,60 Eur. Mažesnis VDM grupės paslaugos valandos įkainis – 0,30 Eur taikomas tik tuo atveju, jeigu tėvai augina vaiką iki 18 metų, kuriam yra nustatytas neįgalumas, ir pateikia prašymą kartu su teisę taikyti mažesnį įkainį patvirtinančiais dokumentais. Jeigu mokinio tėvai gauna socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir atsakingas mokyklos darbuotojas, patikrinęs prašyme pateiktus duomenis, patvirtina, kad jie atitinka Socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) pateiktus duomenis, VDM grupės paslauga teikiama nemokamai^[17].

Tad paskaičiuokime: jeigu mokinys į VDM ateina nuo ~13 h ir joje būna iki 17 h, viena diena kainuoja ~2,4 eurus, o per mėnesį tenka susimokėti ~48 eurus.

Čia reikėtų ir vėl prisiminti Konstituciją, kurioje teigiama, jog mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas. Nepaisant šio fakto, staiga dalis mokymo tapo mokamas, nors tai vis dar yra ugdymo proceso dalis.

O gal pasibaigus įprastoms pamokoms ir prasidėjus visos dienos mokyklos ugdymo procesui tie patys mokytojai, mokytojų padėjėjai ir socialiniai pedagogai staiga patampa auklėmis?.. Jei imsime taip keistai traktuoti mokyklose vykdomą mokymą, liks tik laiko klausimas, kada bus sugalvota dar daugiau naujų mokesčių.

Papildomos rinkliavos, ekskursijos, specialūs renginiai ir dovanos mokytojams – išlaidos, kurių beveik neįmanoma aplenkti

Nemokamo mokslo kaina dar labiau padidėja, kai prasideda rinkliavos už įvairius pirkinius ir ekskursijas. Žinoma, galima teigti, kad ekskursijos nėra būtinos bendrajam švietimui. Tačiau kaip turi jaustis tie vaikai, kurie dėl finansinių sunkumų niekada negali vykti drauge su klase į jokias užklasines veiklas ir ugdomuosius užsiėmimus? Tad tėvai stengiasi, jog vaikai nuvyktų nors į dalį ekskursijų, kurių kaina gali būti labai įvairi – nuo kelių eurų iki daug apvalesnės sumos.

Visgi, ekskursijos nėra didžiausia problema, nes jų dar galima atsisakyti. Tačiau daugelyje mokyklų vis dar susiduriama su raginimais pirkti tam tikras priemones, nors oficialiai tokia praktika yra draudžiama.

Kasmet tėvai sulaukia prašymų pirkti popierinius rankšluosčius, spausdintuvo rašalą, spausdinimo popierių ir kitas priemones, kurias mokykla turėtų parūpinti savo gautomis lėšomis. Tad oficialiai neva nebeegzistuojanti mokyklų šelpimo praktika vyksta ir toliau.

Be to, atėjus įvairioms šventėms tėvai renka pinigus mokytojų dovanoms ar kitoms su šventėmis susijusioms reikmėms. Nors tai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su mokslu, tačiau tėvų piniginės ir vėl paplonėja tik todėl, kad leidžia vaikus į mokyklas.

Būdai, kaip sutaupyti ruošiantis mokyklai, vis tiek nepadeda išvengti didelių išlaidų

Norintys nors šiek tiek sutaupyti, žinoma, randa būdų kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, tokie tėvai perka kanceliarines prekes išpardavimų metu, ieško padėvėtų mokyklos uniformų socialinių tinklų skelbimuose, atsisako vaikų ekskursijų, deda atžaloms namuose pagaminto maisto likučius ir panašiai. Tačiau net ir tokiu atveju susidaro gan nemenka išlaidų suma, kuri yra sunkiai įkandama mažesnes pajamas gaunantiems ar be antrosios pusės vaikus auginantiems asmenims.

Kai kurie tėvai taip pat gali sumažinti sau tenkančią naštą su valstybine parama mokyklinėms prekėms, nemokamu maitinimu ar VDM nuolaidomis. Tačiau, kaip jau minėjome, tai prieinama tik pačioms vargingiausioms šeimoms.

Be to, kai kuriais atvejais sutaupyti paprasčiausiai neįmanoma. Pavyzdžiui, pratybų kainą padiktuoja jas nupirkusi mokykla, o visos dienos mokyklos mokestis irgi yra nurodytas teisės aktuose, jei šeima neatitinka aprašytų išimčių. Tad net ir labai pasistengus, neva nemokamas mokslas vis tiek išlieka mokamu.

Ar greitai nemokamas mokslas evoliucionuos iki to, kad teks mokėti net ir už stalus?

Stebint vis ilgėjantį papildomų mokesčių sąrašą, darosi smalsu, kada nemokamam mokslui skiriamų pinigų suma nustos augti. Jei jau pradėjome mokėti už dalį uždavinių (t. y. elektronines pratybas), pilnai funkcionuojančius dienynus ir net visos dienos mokyklą, galbūt neužilgo reikės pakratyti pinigines net ir už vadovėlius? O galbūt kažkada tėvams teks mokėti stalo nuomą, sporto salės nuomą, krepšinio aikštelės nuomą ir kitus mokesčius? Juk tai irgi, labiau pasistengus, galima nekaltai traktuoti kaip papildomas rinkliavas, o ne mokesčius už patį mokslą.

Norisi priminti, kad Lietuvoje gimstamumas sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje gimė 31 475 kūdikiai^[18], 0 2023 metais gimė vos 20 623 kūdikiai^[19].

Tuo pačiu, gerovės valstybėje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų (187 tūkst. žmonių). Tai yra net 2,7 proc. daugiau nei 2022 metais. Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų buvo didžiausias tarp vienišų tėvų ir siekė net 32,5 proc.^[20]. Tačiau nemokamas mokslas ir toliau vis labiau brangsta, o valdantiesiems niekaip nepavyksta suprasti, kaip didinti gimstamumą.