Užsimota susidoroti su neparankia VU dėstytoja, R. Janutienės laida bei A. Zuoku

Žurnalistų sąjunga vienbalsiai nusprendė, kad universiteto bendruomenė su dėstytoja elgėsi netinkamai

Pirmadienį Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba kreipėsi į Vilniaus universitetą (VU) siekdama išsiaiškinti mobingo ir nepagrįsto persekiojimo, nukreipto į šio universiteto dėstytoją doc. dr. Jolantą Mažylę, atvejį. Pranešama, kad apie vykdytas viešas patyčias prieš dėstytoją informuotas ir nacionalinis transliuotojas LRT. Tačiau nepripažįstantys nuomonių įvairovės kasasi dar giliau ir nusprendžia blokuoti ne tik kitaip mąstančius asmenis, bet ir naujienų bei televizijos kanalus.

VU dėstytoja J. Mažylė šių metų vasario 23 dieną kreipėsi į LŽS su prašymu ištirti šią situaciją ir kartu pateikė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į universiteto centrinę etikos komisiją^[1].

LŽS gautame pranešime buvo nurodoma, kad Vilniaus universiteto dėstytoją savo kreipimusi į komiteto pirmininką doc. dr. A. Gudauską persekiojo, apskritai prieš ją inicijavo mobingą ir jį atkakliai vykdė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė, šio komiteto narė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Galiausiai LŽS valdyba, susipažinusi su visa medžiaga dėl galimo mobingo, vienbalsiai konstatavo, kad Žurnalistikos bakalauro programos komiteto bei atskirų jos narių elgesys doc. dr. J. Mažylės atžvilgiu buvo netinkamas.

Pranešime pažymima, kad mobingui, nukreiptam prieš VU dėstytoją, iš esmės nepritarė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro komiteto vadovas doc. dr. A. Gudauskas, nusišalinęs nuo balsavimo persekioti dėstytoją ją skundžiant Vilniaus universiteto Centrinei akademinės etikos komisijai.

LRT vadovė savo žodžių atsiimti neketina – įžvelgia galimą politikavimą prieš rinkimus

Tuo tarpu savo portalui „Delfi“ atsiųstame komentare pati nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad toks LŽS sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir netgi galėjo būti nulemtas artėjančių LRT generalinio direktoriaus rinkimų.

Pasak jos, tokį sprendimą dėl J. Mažylės elgesio etikos VU Komunikacijos Žurnalistikos bakalauro studijų programų komiteto nariai priėmė kolegialiai balsuodami dėl kreipimosi į VU centrinę akademinės etikos komisiją dėl pastarosios elgesio atitikimo etikos reikalavimams. Pasak LRT vadovės, tokį sprendimą komiteto nariai priėmė jau po to, kai šį klausimą pirmieji iškėlė studentai, dėstytojai bei socialiniai partneriai.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė patikino rimtai žvelgianti į studijų kokybę ir ypatingai į jaunųjų žurnalistų parengimą šiais geopolitiškai įtemptais laikais, todėl teigė, kad ir dabar pasirašytų po kiekvienu savo komitetų posėdžių metu išsakytu žodžiu.

Svarstyta dėl dėstytojos dalyvavimo „OpTV“ laidoje

VU Komunikacijos Žurnalistikos bakalauro studijų programų komiteto nariams suorganizavus posėdį buvo aptartas J. Mažylės elgesys po to, kai dėstytoja davė interviu alternatyviajam naujienų kanalui „OpTV“. Posėdyje girdima, kaip LRT direktorė pažymėjo nekvestionuojanti klausimo, kad dėstytoja kalbėjo tokioje laidoje. Pasak jos, pagrindinis aspektas, dėl kurio kyla daugiausiai klausimų yra tas, kad žurnalistikos teisę bei spaudos žanrus dėstanti doc. dr. J. Mažylė sau leidžia eiti į abejotinos reputacijos kanalo organizuojamą laidą ir dar duoti savo interviu.

„Viena iš pagrindinių kanalo savininkių yra, taip suprantu, vadinama žurnalistė Rūta Janutienė, kuri yra nuolat baudžiama už etikos pažeidimus. Tas kanalas apskritai yra šališkas – jame suteikiamas balsas tik „vatinei“ opozicijai, formuluojami tam tikri naratyvai ir į laidas kviečiami skandalingi veikėjai“, – posėdžio metu kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė^[2].

LRT direktorė posėdžio metu taip pat akcentavo, kad dalyvavimas tokioje laidoje esą rodo „visiškos orientacijos nebuvimą“.

Tuo tarpu LRT radijo laidų vedėjas, VU Komunikacijos fakulteto partnerystės docentas Edvardas Kubilius laikėsi kiek kitokios pozicijos ir pareiškė, kad galbūt vertėtų šio klausimo nesvarstyti išvis, kadangi Vilniaus universitete esą dirba ir daugiau kitokias pažiūras turinčių dėstytojų, profesorių, o kai kurie iš jų net kuria laidas „Pūko“ televizijai. Jo įsitikinimu, būtent universitetas turėtų išlikti ta vieta, kurioje žurnalistas turėtų nevaržomą laisvę reikštis ir nebijoti dėl to būti nubaustas.

Tačiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad būdama tokio dalyko dėstytoja J. Mažylė esą negalėjo nežinoti, kokioje laidoje ji dalyvauja ir taip pat teigė parengusi išsamų skundą, kuriame aptarta aplinka, kurioje ši dėstytoja dalyvavo. LRT vadovei taip pat užkliuvo dėstytojos interviu metu paskleistos „nepatikrintos spekuliacijos“, o kartu ji pasiūlė „nebežaisti draugiškų teismų“.

Siekiama užčiaupti visus, mąstančius ne taip, kaip reikia

Į šį „YouTube“ kanale patalpintą įrašą iš šio komiteto posėdžio sureagavo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kirtęs, kad jis gali kelti tam tikrų asociacijų vyresnės kartos asmenims, o kokios tai asociacijos, ilgai svarstyti neprireiks, mat tai labai primena netinkamai pasisakiusiųjų ir besielgusiųjų svarstymą „liaudies kolektyvuose“, kur klausimai buvo statomi „aštriai ir principingai“.

„Galvoju, gal kur nors yra paskelbta, kur negalima eiti ir su kuo negalima kalbėti? Negalima eiti pas neva ne žurnalistus. O kodėl? Pas tokį buvusį Tarybinio pedagogo redaktorių į laidas galima buvo vaikščioti. Jis gi „labiau žurnalistas“ nei Janutienė. Nevertinu nei vieno, nei kito, nes man jie abu propagandistai. Kiekvienas su savo ideologija“, – svarstė A. Veryga.

Politikas taip pat šią situaciją sutapatino su draudimu eiti į bažnyčią, jei niekas iš valdžios atstovų į ją neina, o einančius viešai paskelbti ir neabejotinai tokį jų elgesį apsvarstyti „liaudies kolektyvuose“ ir juos užčiaupti, jei jų mąstymas nesutampa su bendrai nusistovėjusia nuomone.

A. Veryga pareiškė stipriai besitikintis, kad Vilniaus universitetas ginsiąs savo darbuotoją, o kartu ir jos laisvę kalbėti, reikšti savo mintis ir dalyvauti ten, kur ji pati nori ir su kuo nori. Jeigu universitetas tokios dėstytojos teisės neapgins, politikas net neabejoja, kad išauš ir kitų „nekorektiškai pasisakančių“ valanda ir jie nebegalės nei rašyti mokslinių darbų, nei užimti vadovaujančių pozicijų.

Susimokyta sunaikinti alternatyvų žinių kanalą?

Tuo tarpu „OpTV“ žurnalistė Rūta Janutienė paskelbė, kad kanalas yra sąmoningai naikinamas, o šį kartą esą buvo gautas įspėjimas už vaizdo įrašą, kuris net nebuvo dar paviešintas. Viename iš šių vaizdo įrašų pasisakė ir Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius, farmakologas Rimas Jankūnas apie rizikas vyresnių nei 65 metų asmenų amžiaus grupėje, o kitame buvo kalbėta apie galimybių pasą.

Visi šie įrašai buvo užblokuoti kaip medicininė dezinformacija.

O. Šurajevas nešvankiai pasisako apie vieną kandidatą į Vilniaus miesto merus

O štai tiek visuomeniniam transliuotojui, tiek feisbuko politikai atrodo normalu, kad valstybės kūrėjo titulą iš LRT gavęs Olegas Šurajevas demonstruoja savo žinias apie lytinius santykius ir politiką.

Vadinamasis komikas savo feisbuko paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame kreipėsi į Artūrą Zuoką ir pasiūlė jam čiulpti vyrišką lytinį organą bei pridūrė, kad šis jam nieko nepadarysiąs, mat pas mus – nepriklausomi teismai.

„Žiūrėk, čia yra b*bis, o čia yra tavo burna. Anksčiau ar vėliau jie susitiks. Iki, Zuokai“, – įraše kalbėjo O. Šurajevas.

Žinoma, vėliau šis įrašas iš O. Šurajevo feisbuko paskyros dingo.

Politikoje pradėjo dalyvauti žmonės, kurie apie ją nieko neraukia

Visuomenės sveikatos specialistė bei politikė Vitalija Jankauskaitė neliko abejinga štai tokiam save premjerės Ingridos Šimonytės patarėju pristatančio O. Šurajevo elgesiui. Ji teigė, kad tokia betvarkė „nutiko“ tada, kai politikoje pradėjo šmėžuoti nieko apie ją nenusimanantys asmenys, į viską žvelgiantys kaip į dar vieną šou projektą.

„Miglotos kokybės ir abejotinos sveikatos būklės įtakotukai pradeda „reklamuoti“ kandidatus pagal savo suvokimo laipsnį. Politikai jais naudojasi kaip kokiais neūžaugomis, kurių pasirodymai buvo populiarūs miesto aikštėse viduramžiais“, – rėžė V. Jankauskaitė.

Politikė svarstė, kad Lietuvos politika sparčiai ritasi į bedugnę, kai viešai rodoma, kad galima įžeidinėti kitus asmenis, juos žeminti. Taigi, jei dabar galima varinėti „paskanauti“ vyriško lytinio organo A. Zuoką, kodėl tada to negalima pasiūlyti eiliniam kaimo Tadukui?

„Ar norisi dalyvauti politikoje, kai kas antras nei balsuoti neina, o kandidatai ciniškai meluoja, o koalicijos formuojasi visiškai kitu principu nei buvo žadėta rinkėjams? Jei nuoširdžiai, tai visai nesinori. Gal lai Minedas su Olegu dalyvauja. Jei lietuviams jie taip patinka“, – pridūrė ji.

Už lojalumą valdantiesiems O. Šurajevas taip pat buvo ir apdovanotas – metų pradžioje kadaise viešai be kelnių laksčiusiam komikui LRT nusprendė įteikti metų valstybės kūrėjo nominaciją.

Varžoma asmenų teisė į demokratiją ir laisvę

Šia tema pasisakė ir advokatas Ignas Vėgėlė, puikiai suprantantis, ką reiškia staiga netekti iki šiol turėtos žodžio laisvės. Anot jo, persekiojimas įsismarkauja tada, kai valdžia praranda galią ir įtaką.

I. Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad „OpTV“ televizija vieniems gali patikti, o kitiems – ne, dėl to ji neturi prarasti teisės būti ir viešai reikšti savo pažiūras, nes tik tai užtikrina laisvę ir demokratiją – būtent Vakarų kultūroje juk buvo puoselėta teisė į saviraiškos laisvę, kuri tuo pačiu apima ir teisę gauti bei skleisti informaciją, teisę turėti savo pažiūras ir jas viešai skleisti.

Anot teisininko, šiai dienai persekiojamus asmenis reikia palaikyti, mat išmuš valanda ir tyliems bei nesikišantiems.

Komentuodamas dėstytojos doc. dr. J. Mažylės atvejį, I. Vėgėlė teigė likęs šokiruotas – LRT direktorei O. Šurajevo elgesys atrodo etiškas, o tuo tarpu dėl J. Mažylės etikos esą kyla klausimų.

„Kviečiu patiems pamatyti, kaip atrodo „žodžio laisvė“ nepriklausomoje Lietuvoje: LRT vadovė kreipiasi į Studijų programų komitetą ir reikalauja ne tik nubausti nepaklusnią dėstytoją, bet skatinti studentus ją skųsti, jos dalyvavimą „OpTV“ laidoje prilyginant nekokybiškam dėstymui ir t.t. Jei taip valdomas #LRT, suprantu, kodėl iš visuomeninio pastaruoju metu jis tapo valstybiniu-partiniu“, – savo paskyroje rašė I. Vėgėlė

Primename, kad kovo pradžioje buvo pradėta svarstyti I. Vėgėlei teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos jam iškelta drausmės byla, kurią jis „užsitraukė“ dar pernai metais žurnalistui Andriui Tapinui sureagavus į advokato žiniasklaidoje išspausdintą straipsnį, kuriame jis nagrinėjo skaidrumą Lietuvoje ir netinkamus sprendimus, priimamus valdant šalį.