Suprasti akimirksniu
  • Skaidrumu nekvepia nei Garbės teismo sudėtis, nei teisingumo ministrės veikla
  • Drausmės byla buvo iškelta itin greitai – vos pasirodžius tokiam pasiūlymui feisbuke
  • Įžvelgia unikalią galimybę advokatūros bendruomenei
Šaltiniai
Byla
I. Vėgėlė abejoja Garbės teismo narių ir teisingumo ministrės nešališkumu. Karolinos Grabowskos/Pexels nuotrauka

Skaidrumu nekvepia nei Garbės teismo sudėtis, nei teisingumo ministrės veikla

Advokatas Ignas Vėgėlė pranešė, kad jam iškelta drausmės byla jau šią savaitę buvo pradėta svarstyti nagrinėjant jos šalių prašymus. Visgi, visa ši istorija įskaitant ir patį bylos svarstymą, teisininkui toli gražu nepasirodė skaidri. Ji galimai slepia tam tikrų asmenų interesus susidoroti su pačiu I. Vėgėle uždraudžiant jam viešai ir laisvai reikšti savo nuomonę. Kita vertus, advokatas šiame chaose įžvelgia ir tam tikras galimybes advokatūros bendruomenei atsipurtyti netinkamos vykdomosios valdžios įtakos.

Antradienį buvo pradėta svarstyti I. Vėgėlei iškelta drausmės byla dėl viešos valdžios ir teisinio reguliavimo kritikos, o joje buvo svarstomi šalių pateikti prašymai. Advokatas nurodė pateikęs savo tris prašymus: dėl teisingumo ministrės skirtų Advokatų garbės teismo narių nusišalinimo, dėl ministrės iškeltos bylos nutraukimo ir dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Tačiau per savo darbo praktiką I. Vėgėlė teigė pirmą kartą susidūręs su situacija, kada jam kilo įtarimų dėl tam tikrų subjektų skaidraus veikimo – štai abejonių dėl savo nešališkumo ir nepriklausomumo sukėlė Garbės teismo sudėtis, o taip pat ir pačios teisingumo ministrės E. Dobrowolskos veiksmuose esą buvo padaryti akivaizdūs ir esminiai nešališkumo ir įsakymo priėmimo procedūriniai pažeidimai.

Į Garbės teismą ministrė skyrė du narius iš penkių, o šių skyrimo proceso esą nereguliuoja joks teisės aktas. Taigi, ministrė turėjo pilną valią į šias dvi vietas paskirti ką tik norinti, mat sprendimas dėl Garbės teismo narių nėra skundžiamas ir būtent jos paskirtų narių negali atšaukti Visuotinis advokatų susirinkimas – šiuos du narius gali atšaukti tik pati juos paskyrusi ministrė.
Advokatas turėjo tris prašymus jam iškeltoje drausmės byloje. Igno Vėgėlės/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
Advokatas turėjo tris prašymus jam iškeltoje drausmės byloje. Igno Vėgėlės/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Drausmės byla buvo iškelta itin greitai – vos pasirodžius tokiam pasiūlymui feisbuke

I. Vėgėlė atvėrė ir daugiau svarbių detalių šioje jam iškeltoje drausmės byloje – pavyzdžiui tai, kad teisingumo ministrę paragino imtis tokių veiksmų vienas internautas, rėmęs ją per rinkimus.

„Sprendimą skirti Garbės teismo narius ministrė priėmė po to, kai vienas FB vartotojas pranešė, kad kreipsis į Garbės teismą (dėl bylos man kėlimo). Šį FB vartotojo pranešimą ir sekusius po jo pamėgo valdančiosios koalicijos nariai („liuksai“, „širdelės“, pasidalinimai ar komentarai), taip pat juos pamėgo Laisvės partijos, kurios nare yra ministrė, vicepirmininkai, valdybos nariai, drausmę prižiūrinčios partijos institucijos nariai. Minėtas FB vartotojas viešai rėmė ministrę per 2020-ųjų metų rinkimus į Seimą“, – rašė I. Vėgėlė.

„Pakūsinta“ ministrė drausmės bylą iškėlė labai greitai – nė nespėtum akies kampučiu mirktelėti. Pasak I. Vėgėlės, ji taip pat nepasiūlė pateikti atsiliepimo, ignoravo esminius gero administravimo ir teisės būti išklausytam principus. Jos galiose – visos galimybės veikti vienasmeniškai, kadangi E. Dobrowolska nėra varžoma jokių specialių drausmės bylos kėlimo reikalavimų ar procedūrų.

Negana to, teisingumo ministrė viešai išsityčiojo iš I. Vėgėlės pavardės, užsiminusi apie „vėgėlės žvejybos draudimo sezoną“, o taip pat ir atsisakė kelti drausmės bylą Garbės teismo nariui Andriui Iškauskui, kuris galimai pažeidė Advokatūros įstatymą ir Advokatų Etikos kodeksą.

„Ministrė viršijo savo kompetencijos ribas: įsakyme dėl bylos iškėlimo konstatavo pažeidimus, nors tokia teisė suteikta išimtinai Advokatų garbės teismui. Kitaip tariant, kokį sprendimą bepriimtų Advokatų garbės teismas Lietuvos teisės sistemoje yra (ir liks) galiojantis administracinis teisės aktas – ministrės įsakymas – kuriuo esu pripažintas pažeidęs Advokatūros įstatymą ir Advokatų etikos kodeksą“, – pridūrė advokatas.

E. Dobrowolska savo įsakyme konstatavo, kad I. Vėgėlė elgėsi nepilietiškai (nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo), neprofesionaliai (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo) ir nesąžiningai (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo), sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 5 dalies reikalavimų) ir parodė nepagarbą teisei ir teisėtumo principui (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 2 dalies reikalavimo).

Ministrės akys į I. Vėgėlę nukrypo po vieno asmens viešojoje erdvėje nuskambėjusių pasiūlymų. Joshua'o Hoehne'o/Unsplash nuotrauka
Ministrės akys į I. Vėgėlę nukrypo po vieno asmens viešojoje erdvėje nuskambėjusių pasiūlymų. Joshua'o Hoehne'o/Unsplash nuotrauka

Įžvelgia unikalią galimybę advokatūros bendruomenei

Analizuodamas šią situaciją I. Vėgėlė suprato, kad dabar šansą gavo advokatūros bendruomenė, kuri gali nusikratyti netinkamos vykdomosios valdžios įtakos besikreipiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant pateikti atsakymą, ar toks teisinis reguliavimas, kai ministrė, nereguliuojama jokio teisės akto, skiria du Garbės teismo narius ir iškelia drausmės bylą advokatui, neprieštarauja ES teisei.

Sekantis Garbės teismo posėdis, pasak I. Vėgėlės, numatytas gegužę, bet teismas esą pasiliko teisę nuspręsti priimti sprendimus dėl pateiktų prašymų rašytinio proceso tvarka. Advokatas taip pat pridūrė, kad jau buvo išspręstas ir pirmasis jo prašymas, kad nuo jam iškeltos drausmės bylos nusišalintų du teisingumo ministrės paskirti Garbės teismo nariai – jie liko spręsti bylą.

Primename, kad drausmės byla pernai metų spalį advokatui I. Vėgėlei buvo iškelta „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino iniciatyva, kai šis kreipėsi su skundu į teisingumo ministrę E. Dobrowolską.

Juoda katė tarp šios trijulės perbėgo tada, kai I. Vėgėlė žiniasklaidoje paskelbė straipsnį, kuriame nagrinėjo netinkamus Lietuvos valdymo sprendimus, taip pat nenutylėjo ir apie galimas korupcijos rizikas ir neskaidrumą nagrinėdamas Labdaros ir paramos įstatymą, nors pastarasis abejonių sukėlė net pačiai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).