Gamta – nebe mūsų namai?
Naujųjų metų „staigmena” – musmirės, kurios tapo nelegaliomis. Lietuva pasitiko 2025-uosius išties išskirtinai. Nuo sausio 1 d. šalis oficialiai uždraudė dvi pagrindinės Paprastosios musmirės (Amanita muscaria) veikliąsias medžiagas – iboteninę rūgštį ir muscimolį[1]. Nuo šiol jos įtrauktos į I-ąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai nereiškia nieko kito, kaip tik tai, jog miškas ir gamta, ko gero – nebe tokie jaukūs kiekvieno iš mūsų namai. Nors niekuomet nebuvo rekomenduojama imti ir saujomis valgyti musmires nepasitarus su specialistais, kai kurie tyrimai rodo, jog musmirės galėtų būti naudojamos natūralesnių vaistų gamyboje. Tačiau minėtų medžiagų vartojimas, laikymas ir platinimas dabar yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.
Žinoma, jog iboteninė rūgštis yra psichoaktyvus neurotoksinas. Kartais jis gali sukelti pykinimą, haliucinacijas, raumenų trūkčiojimus, dezorientaciją ar traukulius. Tačiau ne 100 proc. iboteninės rūgšties, kaip teigiama, virsta muscimoliu. Muscimolis savo ruožtu galimai veikia kaip raminamasis. Įdomiausia, kad muscimolis yra viena iš nedaugelio natūralių medžiagų, veikiančių panašiai kaip raminantys vaistai.
Kita vertus, nors skirtinguose grybuose veikliųjų medžiagų koncentracija gali skirtis, musmirių kriminalizavimu pasipiktinę asmenys nuogąstauja, esą žmogus turėtų turėti teisę pasirinkti – tiek kalbant apie savo kūną, tiek apie gydymo būdus. Žinoma, jog žmonės, neradę kitų išeičių, vis dažniau prabyla apie alternatyvius gydymo metodus.
Išvada tokia, jog muscimolis gali turėti raminantį, nerimą mažinantį ir miegą gerinantį poveikį. Taip pat tiriama jo potenciali nauda gydant neurodegeneracines ligas, tokias kaip Parkinsonas ar Alzheimeris. Nepaisant to, nuo šiol draudžiama ne tik rinkti musmires, bet ir skleisti apie jas informaciją. Galimas daiktas, jog musmirės ir jų vartojimas niekur nedings – tik persikels į pogrindį. Tai – viena iš prielaidų.
Nieko nuostabaus, jog sprendimas sukėlė diskusijų laviną. Paprastoji musmirė nuo senų laikų žinoma kaip mitais ir legendomis apipintas grybas, naudojamas įvairiuose kultūriniuose ir dvasiniuose ritualuose. Galiausiai musmirių rinkimo apribojimas netruko pritraukti ir užsienio kanalo dėmėsio. BBC naujienų kanalas šįsyk susidomėjo Dzūkijos grybų gausa.
Draudimo įgyvendinimas ir kontrolė taip pat pareikalaus išteklių
Mažai kas kalba, jog draudimo įgyvendinimas ir kontrolė taip pat pareikalaus išteklių. Dar vienas prieštaringas aspektas – musmirių priskyrimas prie pavojingiausių narkotikų, tokių kaip heroinas. Tačiau mirties atvejų nuo paprastųjų musmirių beveik nefiksuojama.
Vis dėlto, turime tai, ką turime – ir niekas iš mūsų miško gėrybių neatims. Apie tai žino ir BBC, regintis lietuvius kaip tautą, kuri mėgsta grybauti, o šalies miškus – kaip turinčius ypatingą žavesį[2]. Kanalas taip gražiai atsiliepia apie senąją Gerovės valstybės praktiką – grybavimą – jog dalį apima apmaudas, neseniai įsikerojus minėtoms taisyklėms. Pastarasis ypatingai liaupsina Dzūkijos nacionalinio parko miškus. Bet mini ir tautą, žavinčią maisto ieškojimo praktika. Kita vertus, grybavimui Lietuvos miškai – itin palankūs. Juk juose auga stulbinanti valgomųjų grybų gausa ir įvairovė. Žinoma, kad 2021-2023 m. laikotarpyje šalyje prigrybauta 9 351, 9 249 ir 5 297 tonų šių gėrybių[3].
Užsienio naujienų kanalas pabrėžia ir kitą faktą. Esą apytiksliai 300 Dzūkijos valgomųjų grybų veislių pritraukia tuntus žmonių. Visgi, nepaisant menamo mūsų krašto unikalumo, epicentre boluoja Lietuvos naujienų kanalai, raibstantys nuo informacijos, kurioje musmirės „deportuojamos“ į juodąjį sąrašą.
„Tai yra labai rimtas dalykas. Nesaikingas vartojimas bet kokio grybo, kuris turi toksinų, nuodų ar tuo labiau medžiagų, sukeliančių psichinį poveikį organizmui, yra labai neatsakingas dalykas. Ir jis tikrai nėra be jokių šalutinių poveikių ar pasekmių“, – kiek anksčiau sakė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Reda Iršėnaitė[4].
Nepaisant viešoje erdvėje kildinamų minčių, dalis žmonių reiškia norą pasirinkti patys. Jų nuomone, kiekvienas atsako pats už save. Juo labiau, kad yra nemažai informacijos. Galų gale, žmogus gali ir prigerti per daug „Coca Colos“ ir turėti problemų. Visgi, išsigandus gresiančių teisinių strėlių, musmirių pardavimai skelbimų portaluose, rodos, šmėžuoja vis rečiau – kol galiausiai visai išnyksta…
Grybų gausa entuziastų „neišretins“
„Jeigu žiūrėtume į prekybos taisykles, visus įstatymus reglamentuoja Europos Sąjunga (ES). Net jeigu mes ir įtvirtintume tokį draudimą, tai jis negalėtų galioti įvežimui iš ES. Tam, kad būtų išimtys iš to bendro prekių judėjimo, būtina notifikavimo sistema. Šią sistemą Lietuva taiko kanapiniams produktams, praėjusioje kadencijoje taikė bambalių prekybos ribojimui. Tačiau notifikavimas yra ilgas procesas. Jeigu mes kalbame apie grėsmes šiai vasarai, tai nerealu per tokį trumpą laiką notifikuoti. Žiūrint į ateitį, bandyti gauti išimtį ir apriboti prekybą tikrai reikia“, – dar vasarą kalbėjo Agnė Širinskienė.
Tuo tarpu BBC kanale rašoma, kad kiekvienas vietinis savo mėgstamas vietas slepia po užraktu. Juk globaliame pasaulyje grybavimas suteikia puikią galimybę pažinti Lietuvos gamtą. Be to, šalyje, kurioje grybavimas tarsi įaugęs į kraują, kasmet rengiama ir tradicinė Grybų šventė[5]. O tai gali reikšti, jog įstatymai, nors ir suveržę žmonėms rankas, kovos dvasios neatims ir laisvės skonio nesumažins. Tad didžiulė grybų gausa ir įvairovė, kartu su nuostabiais gamtos vaizdais, ir toliau vilios entuziastus.
