- Vos per 10 mėnesių Lietuvos gyventojai per taromatus susigrąžino įspūdingą sumą eurų
- Nuo 2016 metų buvo grąžinta apie 5,4 mlrd. pakuočių, o gyventojai atgavo daugiau nei 540 mln. Eur
- Pakuočių surinkimas – puikus efektyvaus atliekų tvarkymo pavyzdys
- Negrąžintos taros depozito mokesčiai keliauja sistemos išlaikymui
Vos per 10 mėnesių Lietuvos gyventojai per taromatus susigrąžino įspūdingą sumą eurų
Lietuvoje veikianti užstato sistema sulaukia didžiulio gyventojų palaikymo ir jau ne vienerius metus yra tapusi svarbia atliekų tvarkymo dalimi. Vos per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos gyventojai už grąžintas gėrimų pakuotes atgavo daugiau nei 60 milijonų eurų. Šis rezultatas atspindi tiek augantį visuomenės sąmoningumą, tiek patogumą, kurį užtikrina moderni taromatų ir kitų surinkimo vietų infrastruktūra.
Pasak VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) atstovų, kiekvieną mėnesį Lietuvoje grąžinama vidutiniškai po 60,6 milijono vienkartinių pakuočių. Per šį laikotarpį gyventojai atgauna daugiau nei 6 milijonus eurų užstatų[1].
Ši statistika rodo ne tik užstato sistemos efektyvumą, bet ir didėjančią gyventojų motyvaciją rūšiuoti bei prisidėti prie tvaraus atliekų tvarkymo. Galbūt netolimoje ateityje bus surenkama dar daugiau pakuočių, taip efektyviai mažinant aplinkos taršą.
Nuo 2016 metų buvo grąžinta apie 5,4 mlrd. pakuočių, o gyventojai atgavo daugiau nei 540 mln. Eur
Grąžinamų pakuočių tipai rodo skirtingus vartotojų įpročius. Daugiau nei pusę grąžinamų pakuočių sudaro PET plastiko buteliai, antroje vietoje – aliuminio skardinės, o trečioje – stiklo buteliai. Be to, daugiausiai pakuočių priduodama vasaros mėnesiais, kai išauga vandens, gaiviųjų ir kitų gėrimų paklausa. Šie duomenys atskleidžia, kokios gėrimų pakuotės ir kada dažniausiai patenka į rinką ir yra grąžinamos per užstato sistemą.
Nepaisant to, kad net 90 proc. į rinką išleistų pakuočių grąžinama, vis dar išlieka iššūkių. Kai kurios pakuotės sudūžta, yra sugadinamos ar nukeliauja į mišrių atliekų konteinerius. Šis faktas rodo, kad ne visi gyventojai dar pilnai išnaudoja užstato sistemos teikiamas galimybes.
„Visuomenės sąmoningumas auga, nes žmonės pamato vis daugiau pavyzdžių, kad nuo jų elgesio ir įpročių priklauso visos planetos būklė. Labai svarbu, kad šis suvokimas ir toliau būtų perduodamas iš kartos į kartą ir viena gera praktika įkvėptų kitas, gamtai draugiškas“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.
Jo teigimu, visuomenės palaikymas yra kritiškai svarbus užstato sistemos sėkmei. Statistikos duomenys rodo, kad nuo sistemos įkūrimo 2016 m. vasarį iki šių dienų grąžinta apie 5,4 milijardo pakuočių. Už jas gyventojai susigrąžino daugiau nei 540 milijonų eurų.
Pakuočių surinkimas – puikus efektyvaus atliekų tvarkymo pavyzdys
Užstato sistema Lietuvoje yra laikoma viena efektyviausių atliekų tvarkymo priemonių, padedančių mažinti aplinkos taršą ir skatinti perdirbimą. Per 2023 metus surinkta ir perdirbti perduota 685,7 milijono pakuočių, o tai – reikšmingas indėlis į žiedinę ekonomiką.
Kaip teigia USAD atstovai, tęsiant šią praktiką, svarbu ne tik išlaikyti dabartinį visuomenės aktyvumą, bet ir dar labiau skatinti sąmoningumą, ypač tarp jaunų žmonių. Gera užstato sistemos praktika turėtų tapti kasdienės kultūros dalimi, kurioje kiekvienas gyventojas jaučiasi atsakingas už aplinkosaugą.
Juk tonos vienkartinių gėrimų pakuočių vėliau virsta vertingomis stiklo, plastiko, aliuminio ir plieno žaliavomis. O tuo pačiu Lietuvos paežerės, miškai ir parkai išlieka kur kas švaresni. Surinktos pakuotės yra panaudojamos skirtingais būdais[2]:
- Stiklinės pakuotės skaičiavimo centruose yra sutrupinamos į duženas, kurios vėliau transportuojamos į stiklo gamyklas. Ten jos perlydomos ir tampa naujais stiklo gaminiais.
- Metalinės pakuotės USAD skaičiavimo centruose yra suspaudžiamos, o po to išvežamos perdirbimui. Perdirbimo įmonėse jos smulkinamos, o dažai pašalinami naudojant aukštą temperatūrą. Išvalytas aliuminis sulydomas į masyvius, beveik dviejų metrų storio blokus. Šie blokai vėliau apdorojami, kad virstų aliuminio lakštais, iš kurių gaminamos naujos skardinės.
- Plastikinės PET taros USAD centruose presuojamos į kompaktiškus blokus ir perduodamos perdirbėjams. Perdirbimo metu jos kruopščiai išplaunamos, atskiriamos pagal rūšis, susmulkinamos, o tada tampa PET dribsniais – paruošta žaliava naujų produktų gamybai. Be PET pakuočių, USAD taip pat perdirba plastikinius maišus, kuriuose tara yra pristatoma į skaičiavimo centrus.
„Kiekvienas sistemą palaikantis gyventojas ne tik susigrąžina užstato pinigus, bet ir prisideda prie švaresnės gamtos. Kartu sistema taupo išteklius, nes naujų pakuočių gamyba iš antrinių žaliavų yra mažiau imli energijai ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taigi, tvarkantis namus prieš Kalėdas verta surinkti visas seniai pamirštas pakuotes ir prisidėti prie pokyčių“, – teigia Gintaras Varnas, USAD vadovas.
Toks požiūris ne tik užtikrins švaresnę aplinką, bet ir paskatins inovacijas atliekų tvarkymo srityje. Augantis sąmoningumas bei tobulinama užstato sistema gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip suderinti aplinkosaugą su ekonominiais sprendimais. Tai, kad Lietuva jau dabar yra laikoma viena iš lyderių, rodo ir iš viso pasaulio skriejančios pagyros dėl rekordiškai gerai veikiančios užstato sistemos[3].
Negrąžintos taros depozito mokesčiai keliauja sistemos išlaikymui
Verta pažymėti, kad depozito pinigai, jei pirkėjas negrąžina pakuotės į taromatą ar kitą surinkimo vietą, nelieka tarą pardavusiam pardavėjui. Užstato sistema Lietuvoje veikia taip, kad surinkti depozito mokesčiai valdomi centrinės institucijos – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Šie pinigai naudojami užstato sistemos administravimui, infrastruktūros palaikymui (taromatų priežiūrai, logistikai) ir kitoms su sistema susijusioms išlaidoms padengti.
Kai pakuotė negrąžinama, depozito mokestis lieka sistemoje kaip papildomas finansinis šaltinis, padedantis užtikrinti sistemos veikimą. Tai reiškia, kad nei pardavėjai, nei gamintojai asmeniškai iš to negauna tiesioginės naudos.
Be to, ši sistema užtikrina, kad visi dalyviai – tiek gyventojai, tiek verslas – būtų suinteresuoti pakuočių grąžinimu ir perdirbimu, o ne pelno siekimu iš nepanaudotų užstatų.