Valdžia verslui suplanavo dar vieną smūgį – siūlo į užstato sistemą įtraukti daugiau stiklo pakuočių

Verslas neturi kada atsikvėpti

Energijos krizė Lietuvos verslui smogė iš visų jėgų. Milžiniškos sąskaitos privertė svarstyti juodžiausius bankroto scenarijus, o valdžios sprendimai taip pat nesuteikia vilties.

Jau netrukus verslas gali susidurti su dar viena problema, kurios galima išvengti. Seime bus svarstomas Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kuriuo siekiama į užstato sistemą įtraukti daugiau stiklo pakuočių^[1].

Tai reiškia, kad Seimui nubalsavus už įstatymo pakeitimo projektą, tektų keisti jau ne vienerius metus sėkmingai veikiantį taromatų tinklą, verslas turėtų išleisti papildomas lėšas pakuočių sandėliavimui, o dėl to tektų kelti produktų kainas, kas turėtų neigiamą poveikį piliečiams.

Tokia situacija taptų dar vienu iššūkiu verslui, kuris vos pradėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, dabar jau susiduria su energijos krize. 

Dėl sunkmečio pirkėjai jau dabar gali pastebėti akivaizdžiai brangstančias prekes ir mažėjančias jų pakuotes. Galima tik numanyti, kad aplinkos apsaugos ministerijos projekto priėmimas tik dar labiau supykdytų ne tik verslo atstovus, bet ir išvargintus piliečius.

Verslo atstovai kreipiasi į valdžią

Net 8 didžiosios Lietuvos verslo asociacijos raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą prašydamos stabdyti diskusiją dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo^[2].

Verslo atstovų nuomone, augančios infliacijos ir energetinio karo sąlygomis tokie sprendimai lems brangstantį pakuočių tvarkymą ir papildomas milijonines išlaidas, kas gali būti pragaištinga ir verslui, ir savivaldybėms, kurioms gali tekti grąžinti ES paramą, ir vartotojams.

Priėmus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlomus įstatymo pakeitimus, tektų iš esmės keisti šiuo metu egzistuojantį apie 1 100 taromatų tinklą, be to, pritrūktų apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pakuočių sandėliavimui, o gyventojai patirtų papildomų nepatogumų.

Aplinkos apsaugos ministerijos anksčiau atlikta studija patvirtino, kad nenuosekli užstato sistemos plėtra kainuotų papildomus 120 mln. eurų^[3].

Paskaičiuota, kad tokią sumą verslas privalėtų skirti taromatų tinklo plėtrai, technologinėms inovacijoms, surinktos taros sandėliavimui ir higienai. Dar antra tiek turėtų investuoti gamintojai, kuriems tektų iš naujo ženklinti savo gaminius, keisti pakuotes, gamybos, sandėliavimo ir logistikos grandines ir t.t.

Paskaičiuota, kad į užstato sistemą įtraukus stiklines stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotes, privalomų užstato sistemoje priimti stiklinių pakuočių kiekis išaugtų net 310 procentų, nuo to labiausiai nukentėtų mažos parduotuvės, kurios neturi pakankamai ploto vyno ir stipriųjų gėrimų butelių laikymui.

Reikšmingai suprastėtų ir pakuočių atliekas parduotuvėse tvarkančių darbuotojų darbo sąlygos. Pasunkėtų rūšiavimo sąlygos ir gyventojams – veikianti konteinerinė rūšiavimo infrastruktūra gyventojams sudaro patogias sąlygas rūšiuoti stiklines pakuotes šalia namų.

Iškiltų net ES lėšų grąžinimo grėsmė

Ekspertai pastebi, kad jeigu pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai vis tik būtų priimti, pirmiausia, žalą patirtų šalies savivaldybės – joms iškiltų ES lėšų grąžinimo grėsmė.

Daugelis Lietuvos savivaldybių yra įgyvendinusios ar šiuo metu vykdo Europos Sąjungos finansuojamus požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektus. Išplėtus vienkartinių pakuočių užstato sistemą, savivaldybės nepasiektų numatytų projektų rodiklių, dėl to grėstų finansinės sankcijos.

Be to, priėmus siūlomus pakeitimus, dabar veikianti konteinerinė rūšiuojamojo surinkimo sistema taptų didele dalimi nereikalinga – stiklo konteinerių tinklą toliau turėtų išlaikyti jame likę – pavyzdžiui, konservuotų agurkų ar pomidorų, pieno, mėsos ir kitų produktų gamintojai ir importuotojai, o tai reiškia, kad ir šie produktai brangtų^[4].

Taip iš esmės būtų silpninama esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas ja, būtų prarandama ES parama ir didelė dalis jau padarytų investicijų.

Verslo asociacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto naujausi užmojai prasilenkia su nuoseklios teisėkūros principu. Juk vos pernai metų vasarą Seimas priėmė ankstesnius įstatymų pakeitimus, kurių pagrindu visose savivaldybėse per atvirus konkursus buvo atrinkti tiekėjai pakuočių atliekų tvarkymui, konteinerių aptarnavimui.

Dabar, tik pradedant įgyvendinti neseniai priimtą tvarką ir dar nepamačius jos rezultatų (tam reikėtų apie 1–2 metų laikotarpio), Seimas be jokios atsakomybės vėl persigalvoja ir nori įvesti dar kitą tvarką. Toks staigus krypties keitimas neprisideda prie pasitikėjimo atmosferos tarp valdžios ir verslo kūrimo.

Vyriausybė projektui pritaria, laukiama Seimo balso

Aplinkos apsaugos ministerija dar vasaros pradžioje paskelbė, jog Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui išplėsti užstato sistemą, įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes, tačiau mažesne apimtimi.

Nuo 2023 m. į užstato sistemą papildomai būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų gėrimų, vyno, vyno gėrimų ir vyno kokteilių pakuotės.

Vyriausybės išvadoje pažymima, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į šio pokyčio poveikį ne tik esamai užstato sistemai, bet ir konteinerinei rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo sistemai, kuri šiuo metu plečiama ir tobulinama.

Aplinkos ministerijos užsakymu 2019 m. atlikta užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizė atskleidė, kad konteinerinės rūšiuojamojo pakuočių surinkimo sistemos plėtros kaštai beveik 6 kartus mažesni nei užstato sistemos. Tuo metu šiose sistemose surenkamų stiklinių pakuočių atliekų kiekis skiriasi tik 8 proc.

Verslas piktinasi nesuprantamais valdžios sprendimais

Verslas laikosi kitos nuomonės. Dėl energijos krizės jis ir taip išgyvena tikrą sunkmetį. Lietuvoje gamybą jau stabdo kai kurios daugiausiai energijos naudojančios įmonės, pavyzdžiui, didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kitos^[5].

Apie galimą verslo sužlugdymą kalba daug elektros naudojančių paukštynų vadovai, smulkusis verslas. Prezidentas ragina  Vyriausybę parengti konkretų pagalbos verslui planą, o jis tikrai neapima papildomų išlaidų ir aplinkosauginių ribojimų.

Kaip teigė prezidentūros atstovas Povilas Mačiulis, ankstesnių krizių 2009 ir 2020 metais pavyzdžiai rodo, kad ilgesnėje perspektyvoje investavimas į verslą pasiteisina, todėl Vyriausybė turėtų dabartinės energetinės krizės metu eiti skatinimo, o ne taupymo keliu. Tai akcentuoja ir skirtingų verslo sričių atstovai.

„Šiandien, kai verslo įmonės susiduria su 2–4 kartus išaugusiomis sąskaitomis už elektros energiją ir gamtines dujas, bet kokie nauji papildomi kaštai gali tapti pragaištingi. Todėl esame įsitikinę, kad sprendimų, kurių įgyvendinimas apsunkintų verslą papildomomis išlaidomis, svarstymas turėtų būti stabdomas bent iki tol, kol bus įveikti sunkumai, kuriuos sukelia agresija Ukrainoje ir Rusijos vykdomas energetinis karas prieš Europos Sąjungos valstybes“, – teigia Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.

Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė teigia, kad iš dalies pritaria Vyriausybės išvadai, kuria siūloma, kad į užstato sistemą kol kas būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotės, tačiau pažymi, kad svarstymus reikėtų atidėti dėl sudėtingos ekonominės situacijos.

Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas teigia, kad ten, kur užstato sistema taikoma gėrimų pakuotėms, stipriųjų alkoholinių ir vyno pakuočių buteliai yra rūšiuojami konteinerinėje sistemoje ir perdirbimo užduotys sėkmingai vykdomos, todėl pokyčių nereikia.

„Todėl visiškai nesuprantamas pavienių Seimo narių noras nepaisyti sudėtingos verslui situacijos ir koreguoti valstybės prioritetus, kai ekonominės, socialinės ir politinės aplinkybės tam yra visiškai nepalankios“, – teigia K. Pocius.

Dėl papildomų išlaidų verslas jau mažina pakuotes, kelia kainas

Apie papildomas išlaidas verslas galvoti negali – siekiama išsilaikyti, o dėl to tenka mažinti pakuotes, kas sukelia didelį vartotojų pasipiktinimą.

Toks reiškinys, kada siekiant išlaikyti stabilią prekės kainą jos dydis yra sumažinamas, ekonomikoje vadinamas „Shrinkflation“. 

Lietuvoje „Shrinkflation“ tampa pastebimu dalyku. Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad Lietuvos parduotuvėse galima rasti prekių mažesnėmis pakuotėmis^[6].

P. Čepkauskas vardija, kad neretai pardavėjas nori, kad tam tikros prekės kaina lentynoje nebūtų didesnė nei jo įsivaizduojama suma ir leistų pirkėjui išlaikyti tokį pat krepšelio dydį, nemažinant prekių skaičiaus.

Tačiau kylant kainoms, tai padaryti sunku, todėl mažinamos pakuotės. Pavyzdžiui, vis dažniau galima išvysti sviestą, supakuotą ne į 200, o į 180, 175 ar net 160 gramų pakelius.

„Karūnos“ šokolado plytelės dydis siekia 90 gramų, o juodojo šokolado – 80 gramų, o tam tikrų skonių „Pergalės“ šokoladą taip pat galima pamatyti mažesnėse, 93 gramų pakuotėse.