Šiemet įsigyta 180 tūkst. vakcinų, 2024-aisiais – 135 tūkst., kitąmet planuojama 276 tūkst.
Paaiškėjo, jog sumažėjus nuo Covid-19 besiskiepijančių pacientų skaičiui, gydymo įstaigos daugiau vakcinų utilizuoja nei skiepija. Šį sezoną panaudota tik 16 proc. vakcinų. Nepaisant to, kad sunaudojama mažiau, perkami kiekiai artimiausiais metais dar labiau augs. Taip neva yra todėl, jog tą daryti įpareigoja ilgalaikė sutartis su tiekėjais[1].
Utilizuojamų vakcinų dalyje Lietuvos poliklinikų skaičiuojama daugiau nei panaudojamų. Viena šalies gydymo įstaiga prasitaria, kadangi ateina pasiskiepyti maždaug 1-2 asmenys per dieną, kitos dozės – nurašomos. Panaši tendencija stebima daugelyje šalies gydymo įstaigų. Vis dėlto, dalis tautiečių atvirauja nesiskiepijantys net ir nuo gripo – juo labiau neketina šios praktikos taikyti saugantis nuo Covid-19. Tačiau paklausos nepaiso įtvirtinta ilgalaikė sutartis. Tad vakcinų ir toliau bus perkama laikantis sutarties punktų.
Šiemet iš viso bus įsigyjama 180 tūkst. vakcinų, 2024-aisiais – 135 tūkst. vakcinų. Kitąmet jų regėsime dar daugiau – bus užpirkta 276 tūkst. dozių. Tokius kiekius pirkti įpareigoja ilgalaikė Europos Komisijos ir tiekėjų 2020 m. bei 2023 m. pakoreguota sutartis. Apie vakcinų perteklių prabyla ir kitos Europos valstybės. Tačiau dėl sutarties peržiūrėjimo, kaip paaiškėjo, nė viena jų dar nesikreipė; esą ir taip padaryta nuolaidų…
2024 metų birželį Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Covid-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo kiekių, siekdama išsiaiškinti, kiek vakcinų buvo sunaudota ir kiek teko utilizuoti dėl pasibaigusio galiojimo laiko[2][3]. Tačiau bene įdomiausia, kad prokuroras atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tam yra viena priežastis – nors daliai ji atrodo šališka ir neobjektyvi. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atsisakė kreiptis į teismą Lietuvoje su civiliniu ieškiniu dėl to, jog vakcinos buvo įsigytos remiantis Europos Komisijos sutartimi su gamintojais. Trumpiau tariant, galimai pamanyti, jog kaltų šioje byloje – per daug, todėl teisiamo, suprask, negali būti nė vieno[4].
Utilizuotų vakcinų vertė 2023 m. siekė 47 mln. eurų, 2024 m. – daugiau nei 4 mln.
Žinoma, jog 2023-aisiais reikėjo sunaikinti daugiau kaip pustrečio milijono, o pernai – virš 200 tūkst. dozių. Skaičiuojama, kad utilizuotų vakcinų vertė 2023 m. buvo virš 47 mln., 2024 m. – siekė daugiau nei 4 mln. Kita vertus, kalbama, kaipgi taip gali būti, mat jei kasmet užperkamų dozių tik daugėja, o besiskiepijančių – ne, logiška, jog turėtų būti daugiau ir išmetamų vakcinų. Svarstoma, galbūt jos yra dovanojamos kitoms šalšims, tačiau į statistiką lieka neįtrauktos, dėl ko pasilieka tam tikros informacijos spraga.
Internautai diskutuoja: „Nors besiskiepijančių mažai, nepaliaujamai perkamos vakcinos, – kur logika ir koks šių schemų veikimo pagrindas?” – rėžia jie, aptarinėdami farmacijos korporacijų kišenių gylį.
Kauno miesto poliklinikoje, kurioje 163 tūkst. pacientų, rugsėjo-lapkričio mėnesiais paskiepyta iki 700. Tai yra mažiau nei pusę procento. Tuo tarpu sausį pasiskiepijo viso labo 10 žmonių.
„Ateina suaugę žmonės, vaikų vakcinavimo Covid-19 vakcina iš viso nebuvo. <…> Kadangi ateina pasiskiepyti vienas-du, tai kitos dozės yra nurašomos“, – tikino poliklinikos padalinio vadovė Iveta Dubrova.
„2023-iais buvo įsigyta virš 500 tūkst. dozių vakcinos, dabar mes jau matom sumažintus kiekius įsigyjamo kovido vakcinos dozių, nes su pertekliumi susidūrė Europos valstybės ir matėm, kad tiek nėra panaudojama“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Netyla kalbos ir apie gripo infekcijų didėjimą, neva stebint panašias tendencijas visoje Europoje[5]. Vis dėlto, dalis tautiečių prasitaria besirenkantys kitokią poziciją ir imuniteto stiprinimu šaltuoju periodu rūpinasi patys.
Sergančiųjų skaičiaus mažėjimas – pasiskiepusiųjų nuopelnas?
Šalia to fiksuojama ir dar viena nuomonė – esą už sergamumą mažėjimą reikia dėkoti pasiskiepijusiems. Nepaisant to, mažai tikėtina, kad sergamumo lygis pasieks 2021 ar 2022 metų rodiklius. Tad neaišku, kur bus dedamos vakcinos – galbūt tūkstančiai dozių nuplauks kartu su kiekviena investuota „kapeika”.
Siekiant efektyviau valdyti vakcinų atsargas ir sumažinti jų švaistymą, Sveikatos apsaugos ministerija 2022 metais patvirtino Covid-19 vakcinacijos ir gydymo programą, kurioje numatytos priemonės vakcinų paskirstymo ir naudojimo optimizavimui. Tačiau pamačius prieš tai pateiktus skaičius, kyla klausimų, kaipgi (ar) šį tikslą įgyvendinti pavyko. Jau 2025-ieji, tačiau problema – ta pati.
2022 metais Lietuvoje įgyvendintai sustiprinančiųjų Covid-19 vakcinų dozavimo strategijai vadovavo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo vadovaujama ministerija iki šiol sulaukia kritikos dėl perteklinio vakcinų įsigijimo ir jų švaistymo. Nustatyta, kad Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų, iš kurių apie 2,5 mln. dozių buvo utilizuotos dėl pasibaigusio galiojimo termino ar kitų priežasčių. Sunaikintų vakcinų vertė siekia apie 46,5 mln. eurų.
Žinoma, kad, sekdama JAV pėdomis, Argentina pasitrauks iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)[6]. Sprendimas grindžiamas dideliais sveikatos sistemos valdymo skirtumais, ypač pandemijos metu. Trumpiau tariant, šalis siekia didesnio lankstumo sveikatos srityje užuot mėginusi prisitaikyti prie klausimų keliančių sąlygų. Donaldas Trumpas netrukus po inauguracijos sausio 20 d. pasirašė įsaką dėl Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš PSO, kurią kritikavo dėl pandemijos valdymo. JAV buvo didžiausios PSO donorės.
