- NVSC išplatino tėvams skirtus, tačiau vaikiškai atrodančius klipus apie skiepus
- Tėvų pasitikėjimas skiepais dar labiau sumažėjo po COVID-19 pandemijos
- Knyga „Auginu vaiką be skiepų“ buvo beveik išpirkta
NVSC išplatino tėvams skirtus, tačiau vaikiškai atrodančius klipus apie skiepus
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pastaruoju metu intensyvina pastangas skatinti tėvus skiepyti vaikus, veikiausiai reaguodamas į vis labiau augantį skeptiškumą dėl vakcinacijos. Pasirodo, jog dabar visuomenės sveikatos specialistai siunčia tėvams trumpus vaizdo klipus, kuriuose paneigiami mitai apie skiepus. Ši iniciatyva taip pat gali būti susijusi su neseniai išleista kontroversiškai vertinama knyga „Auginu vaiką be skiepų“.
Tėvams siunčiami ir viešai prieinami net penki trumpi vaizdo klipai[1], kuriuose visuomenės sveikatos specialistė aiškina vakcinacijos svarbą, įspėja apie tokias ligas kaip tymai ar kokliušas bei bando paneigti tam tikras visuomenėje sklandančias kalbas apie skiepus.
Trumpuose vaizdo klipuose NVSC visuomenės sveikatos specialistė Edita Jegelevičienė kategoriškai teigia:
- Mitas, jog skiepai nėra saugūs ir gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
- Mitas, kad yra pavojinga skiepyti vaikus, nes jiems gali pasireikšti pavojingas šalutinis poveikis.
- Mitas, jog geriau persirgti tam tikromis ligomis nei nuo jų pasiskiepyti.
Iš pirmo žvilgsnio kampanija atrodo siekianti didinti visuomenės supratimą apie skiepų naudą ir saugumą. Tačiau jos pateikimo forma, kuri jau spėjo užkliūti 77.lt skaitytojams, kelia klausimų. Kliūva ne tik itin kategoriškai pateikiama informacija, visiškai nurašant galimus rimtus šalutinius poveikius ar kitus aspektus.
Patys vaizdo klipai sukurti itin supaprastintu stiliumi – specialistė vaizduojama skraidanti nupieštu lėktuvu, važiuojanti miniatiūrine mašina, lipanti nupieštomis kopėčiomis ir t. t. Net ir pati kalbėsena primena ne informacinį pranešimą suaugusiems, o vaikams skirtą edukacinį turinį: trumpi sakiniai, lėtas tempas, gestikuliacija.
Toks pateikimo būdas gali sukelti atvirkštinį efektą nei nori NVSC – užuot didinę pasitikėjimą vakcinomis, šie filmukai gali paskatinti dar didesnį skepticizmą ir norą patikimos, mokslinės informacijos ieškoti kituose šaltiniuose. Tėvams, kurie jau dabar abejoja vakcinacijos būtinybe ir nerimauja dėl galimo šalutinio poveikio, toks komunikacijos tonas gali atrodyti pašiepiantis ar net menkinantis jų gebėjimą kritiškai mąstyti bei suvokti mokslinę informaciją. Tą įrodo ir į 77.lt besikreipusi dviejų vaikų mama Lina, kuri rašė:
„Kai pamačiau tuos klipus, net nesupratau – ar čia rimta, ar kažkokia parodija. Ar jie tikrai mano, kad mes, tėvai, esame tokie kvaili, jog mums reikia aiškinti viską lyg vaikų darželio lygio pasakojime? Aš nesu prieš skiepus, bet tokia komunikacija tik verčia dar labiau abejoti jų pateikiama informacija. Norėčiau rimtų argumentų, daug mokslinių šaltinių ir aiškių atsakymų į svarbius klausimus, o ne pieštų mašinėlių ir lėktuvėlių su visaip besikraipančia specialiste.“
Tad kyla klausimas, ar NVSC specialistai iš tiesų siekia įtikinti tėvus argumentais, ar tiesiog primeta vienareikšmį požiūrį, nepalikdami erdvės diskusijai ir net nesistengdami įsigilinti į mokslinius duomenis bei statistiką.
Tėvų pasitikėjimas skiepais dar labiau sumažėjo po COVID-19 pandemijos
Tėvų pasitikėjimas skiepais mažėjo jau kurį laiką, mat vis daugiau vaikus auginančių asmenų ieško papildomos informacijos internete. Jie ne tik skaito įvairias socialinių tinklų diskusijas ir pasitaikančias pavienes istorijas, bet ir gilinasi į vakcinų informacinius lapelius, mokslininkų straipnius, šalutinių poveikių statistiką kitose valstybėse ir t. t.
Abejonės dėl skiepų dar labiau augo per COVID-19 pandemiją ir po jos, kai žmonės buvo kone verčiami skiepytis, o viešojoje erdvėje pasirodė daug prieštaringos informacijos apie vakcinas. Be to, ilgainiui ėmė aiškėti rimti galimi šalutiniai poveikiai. Tad ne nuostabu, jog daugelis tėvų tapo dar atsargesni ir kritiškesni sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijoms.
COVID-19 pandemija turėjo didelę įtaką visuomenės požiūriui į vakcinaciją. Nors vakcinos buvo pristatytos kaip pagrindinė ir vienintelė išties veiksminga priemonė kovojant su pandemija, vėliau jų veiksmingumas blanko, o palaipsniui atsirado faktinės informacijos apie galimą vakcinų žalą.
Tad ne nuostabu, jog tėvai tapo kur kas atsargesni ir kritiškesni sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijoms. Jie pradėjo ieškoti alternatyvios informacijos šaltinių, taip pat ėmė gilintis į įvairią statistiką, mokslines diskusijas ar tyrimus. O tai lėmė, kad dalis tėvų nusprendė neskiepyti savo vaikų arba atidėti skiepijimą.
Knyga „Auginu vaiką be skiepų“ buvo beveik išpirkta
Gali būti, jog naujieji NVSC vaizdo klipai buvo sukurti reaguojant į neseniai Lietuvoje pasirodžiusią knygą „Auginu vaiką be skiepų“, kurią parašė Wendy Lydall. Tuo buvo įsitikinusi į 77.lt parašiusi mama Aistė, auginanti neskiepytą dešimtmetį:
„Man atrodo akivaizdu, kad šitie NVSC klipai yra atsakas į „Auginu vaiką be skiepų“. knygą Tik vietoj rimtos diskusijos ar argumentų jie nusprendė mums rodyti vos ne kažkokį vaikišką animacinį filmuką. Ar jie tikrai mano, kad taip galima įtikinti tėvus? Su kažkokia pasakėle su iliustracijomis? Jei jie norėjo paneigti knygoje išdėstytas mintis, kodėl nesiėmė rimtesnės komunikacijos, o pasirinko tokį vaikišką pateikimo būdą?“
Knyga „Auginu vaiką be skiepų“ pristatoma kaip išsamus, moksliškai pagrįstas vadovas tėvams, siekiantiems saugiai auginti neskiepytą vaiką. Joje surašyti faktai, paneigiami mitai, iškeliamos problemos, susijusios su vaiko auginimu be skiepų, ir pateikiami aiškūs jų sprendimo būdai.
Knygos įžangą parašė farmakologas dr. Rimas Jankūnas, kuris teigia, kad leidinys parašytas su didžiule meile vaikams. Jis pažymi[2]:
„Leidinys, kurį rekomenduočiau kiekvienam gydytojui. Ne kaip neginčijamą tiesą, bet kaip kitą nuomonę ir paskatinimą susimąstyti. Žinau, kad daugelio pirmoji reakcija bus netikėjimas ar neigimas. (…) Knyga parašyta su didžiule meile vaikams. Pasirinkimas neskiepyti – tai susitaikymas su tuo, kad vaikas sirgs dažniau ir sunkiau, tačiau mainais išvengs vakcinų šalutinio poveikio, įskaitant tokį, apie kurį mokslas nežino, ir įgis imunitetą visam gyvenimui.“
Tiesa, kaip ir buvo galima tikėtis, „Auginu vaiką be skiepų“ sulaukė daug kritikos Lietuvoje[3]. Buvo teigiama, kad tokios publikacijos esą gali klaidinti tėvus ir netgi kelti grėsmę vaikų sveikatai. Kritikai pabrėžė, kad skiepai yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo sunkių ligų ir jų komplikacijų. Be to, neskiepyti vaikai gali tapti infekcijų plitimo šaltiniu, keldami pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Nepaisant to, knyga „Auginu vaiką be skiepų“ sulaukė didelio populiarumo ir per trumpą laiką buvo beveik išpirkta. Tai rodo, kad visuomenėje egzistuoja poreikis rimtai diskusijai apie vakcinaciją, o gyventojai nori gauti alternatyvią informaciją apie vaikų sveikatą ir skiepijimą. Žinoma, svarbu, kad tokia informacija būtų pagrįsta moksliniais įrodymais.
Užuot ignoravus ar smerkus tokias knygas, būtų tikslinga įtraukti jų autorius bei apie skiepų galimą žalą kalbančius žmones į dialogą ir kartu gilintis į tai, kaip auginti kuo sveikesnius vaikus.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tėvų nuogąstavimus ir abejones. Užuot juos ignoravus ar menkinus, reikėtų stengtis suprasti jų priežastis ir pateikti mokslu pagrįstus atsakymus. Tačiau dabar elgiamasi priešingai: skiepyti atsisakantys tėvai dažnai yra išjuokiami ar netgi kaltinami, jiems pateikiami tik vaikiški NVSC filmukai, o galimą skiepų žalą įrodantys moksliniai tyrimai ar konkrečios nukentėjusiųjų istorijos yra nurašoma kaip neva nieko verta nesąmonė.
